Ar verta keliauti automobiliu į užsienį iš Lietuvos? Patarimai ir įžvalgos

Automobiliu iš Lietuvos keliauti lengvai galima į dešimtis valstybių. Tačiau ar apsimoka į šalį keliauti automobiliu iš Lietuvos, priklauso nuo daugelio faktorių. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti planuojant tokią kelionę.

Svarbiausi klausimai planuojant kelionę automobiliu

Prieš priimant sprendimą keliauti automobiliu, būtina atsakyti į šiuos klausimus:

• Kiek kainuos kuras? Sudarykite apytikslį maršrutą Google Maps ir pažiūrėkite, kiek rodo kilometrų. Kiek jūsų automobilis suvartotų tam kuro?
• Kiek sudarys papildomos išlaidos pakeliui, kurių nebūtų, jei skristumėte?
• Kiek atsieitų skrydis visiems asmenims, jei skristumėte? Paprastai būna gerų pasiūlymų į Vakarų Europą, dėl ko ten apsimoka važiuoti savo automobiliu nebent esant keturiese ar daugiau.
• Kiek jums atsieitų transportas vietoje, jei neturėtumėte savo automobilio? Ar kelionės metu vis tiek automobilį nuomotumėtės?

Konkretus pavyzdys: kelionė į Turkiją

Konkretus pavyzdys - mano 2019 m. kelionė dviese į Turkiją. Automobiliu nuo Lietuvos iki Stambulo yra 2500 km, į abi puses - 5000 km. Mūsų automobilis “valgė” ~9 litrus 100 km, taigi, iš viso 450 litrų kuro, arba apie 500 eurų. Pigių skrydžių į Stambulą nėra - kainos prasidėjo nuo ~160 eurų žmogui. Dviems žmonėms būtų 380 eurų. Tačiau neplanavome apsiriboti Stambulu - norėjome ~20 dienų pakeliauti po Turkiją automobiliu. Automobilio nuomos tokiam kainos prasidėjo nuo ~200 eurų. Rezultatas - 380+200=580 eurų. T.y., vien pinigine prasme iš esmės tas pats, kas važiuoti savo automobiliu.

Bet kuriuo atveju, pinigai - ne viskas.

Laikas ir lankytinos vietos pakeliui

Keliaudami automobiliu jo iššvaistysite daug. Aktualu, jei atostogos labai ribotos. Bet ar tikrai iššvaistysite? O gal galite rasti įdomių vietų pakeliui, važiuoti lėtesniu tempu, aplankyti jas? Mūsų kelionės į Turkiją atveju, pakeliui dar galėjome aplankyti Bulgariją, Rumuniją: laikas pakeliui ir kaina išaugo, bet šios šalys buvo ne mažiau įdomios, nei pati Turkija, o jas aplankyti atskirai nelengva (skrydžiai irgi nepigūs). Kitaip yra, jei beveik viską pakeliui esu matęs: pvz. Latvijoje, Lenkijoje.

Kiti svarbūs aspektai

• Ar patinka vairuoti ir kiek žmonių vairuoja? Yra žmonių, kuriems tai kančia, tad ir dėl kokių 30 eurų sutaupymo nevertėtų gadintis atostogų bemiegėmis naktimis už vairo. Kita vertus yra, kam vairuoti patinka.
• Kiek daiktų norite vežtis (parsivežti)? Vieni įpratę keliauti su mažai daiktų, bet kitiems tai gali teikti diskomfortą. Automobiliu gali pasiimti kiek nori daiktų, o lėktuve bagažas ribotas. Dar svarbiau ne kiek daiktų norite nusivežti, bet kiek - parsivežti. Yra labai pigių šalių, kur apsimoka apsipirkti - bet kai lėktuvo bagažas ribotas, ne ką iš ten teparsiveši. O jei iš tikro kažko “reikia”, tai vien sutaupymas gali padengti didelę dalį kelionės išlaidų. Ypač sutaupyti galima su drabužiais, batais, interjero detalėmis.

Kelionės laikas ir maršrutas

Sprendžiant, ar verta keliauti automobiliu, pagalvokite ir apie kelionės laiką: kažin, ar verta keliauti automobiliu, jei didžiumą dalį kelionės sudarys važiavimas pirmyn ir atgal. Aišku, realios galimybės priklauso ir nuo to, kiek per dieną planuojate važiuoti. Visų pirma, svarbu apskaičiuoti laiką, kurį sugaišite važiavimui. Atstumas nėra lygu laikas. Vokietijos greitkeliuose per 8 valandas gali lengvai nuvažiuoti 1000 km, Albanijos kalnų keliais kartą per 8 val. tenuvažiavome 200 km.

Būsimą važiavimo laiką gana tiksliai parodo Google Maps - įveskite, kur važiuojate, ir jums pasakys, kiek truks. Stengiuosi, kad galutinėje kelionės šalyje atstumai būtų tokie, kad per dieną nebūtų daugiau 2-3 valandų gryno važiavimo pagal Google Maps (realybėje tai reikš ~3-4 val. su visokiais užsukimais į miestus, parkingo paieškomis). Toks tempas man komfortabilus. Išeina dar ~8 val. miego, ~2 val. kitokio buvimo viešbutyje (prausimasis ir pan.), ~2 val. valgymams ir lieka dar ~8 val. Kur kas ilgiau per dieną galima važiuoti ir pakeliui - pvz. per Lenkiją, jei važiuojate į Vokietiją. Bet pasižiūrėkite, kad kelionė netaptų kančia. Jei, tarkime, numatysite važiuoti 14 valandų per dieną, dėl visokių stabtelėjimų (tualetas, degalinės, valgymas) tai gali išvirsti į 16-17 val. Miegui liks 7-8 val. - bet juk dar į tą laiką įeis ir apsistojimas, daiktų užnešimas, prausimasis ir t.t.

Aišku, galima taupyti papildomai laiko valgant važiuojančiame automobilyje (dešrainiai, mėsainiai ir pan.) ar net miegant automobilyje - bet atsakykite sau, kiek tai jums priimtina. Aš paprastai stengiuosi, kad, jei nakvoju viešbutyje, būtų ne daugiau ~12 val. “Kraštutinis variantas” - vairuoti visą naktį. Ypač kai vairuoja bent du žmonės: kol vienas vairuoja, kitas pailsi, pamiega. Didžiausias jo pliusas: sutaupytas laikas.

Priešingas kraštutinumas - lėtesnė kelionė automobiliu. Užuot važiavus 12 val. “į priekį ir atgal”, nusprendžiate važiuoti per dieną 8 val. (pagal Google Maps), o “išloštas” 4 val. skirti trumpiems stabtelėjimams prasiblaškyti kokiame gražiame senamiestyje, muziejuje ar pan. Tokiu atveju, tarkime, iš Lietuvos į Rumuniją reiktų važiuoti tris dienas, bet tai nebūtų vien važiavimo, o ir įdomios kelionės dienos. Kiek važiuoti per dieną priklauso ir nuo to, kas keliauja kartu. Ar vairuotojas vienas, ar keli? Ar mėgsta ilgai vairuoti?

Važinėdamas po Europos Sąjungą, muitines jau gali būti pamiršęs: išties, kirsti Lietuvos-Lenkijos ar Lenkijos-Vokietijos sieną taip pat trivialu, kaip Vilniaus ir Trakų rajonų ribą. Yra, kas tų sienų nė nebepastebi. Tačiau už ES ar Šengeno ribų, patikrinimai stiprūs kaip bet kada seniau. Pavyzdžiui, ant Lietuvos-Rusijos ar Lietuvos-Baltarusijos sienų. Ant Lietuvos-Baltarusijos sienos pastarąjį kartą į abi puses laukiau apie 3 valandas nors automobilių beveik nebuvo. Ties Rumunijos-Bulgarijos siena lenkiame sunkvežimių eilę. Nežinia, kada jie pravažiuos pasienį.

Daugelis sienos perėjimo punktų susideda iš keturių dalių (sustojimų). Pasieniečių patikrinimo metu reikia visada duoti pasą (išlipti prie langelio arba prieina pareigūnas). Dažniausiai dar - ir automobilio dokumentus. Į kai kurias šalis papildomai reikia automobilio įgaliojimo, jeigu savininkas ne jūs (pvz. reikėjo į Turkiją): būtinai pasidomėkite; žinau, kas nepasidomėjo ir buvo “apgręžtas” namo. Beje, įgaliojimą į Turkiją pasidarėme turkišką - dėl visa ko. Pamatę, kaip tenykščiai pareigūnai nemoka angliškai, nepasigailėjome. Pasieniečiai gali ir klausti, kur važiuojate.

Muitininkai, tuo tarpu, žiūri, kad negabentumėte ko nelegalaus, nedeklaruoto ar nesusimokėję privalomų mokesčių.

Kelių eismo taisyklės ir mokesčiai

Kelių eismo taisyklės pasaulyje panašios, o ypač šalyse, kurios pakankamai arti Lietuvos, kad nuvažiuotum automobiliu.

• Kiek išgėrus leidžiama vairuoti?
• Ar yra mokamų kelių ir jei taip, kurie ir kaip už juos sumokėti?
• Kiek kainuoja parkavimas ir kur jis mokamas? (šitas jau priklauso nuo miestų; kai kuriuose miestuose net gali būti logiška palikti automobilį toliau centro ir važiuoti viešuoju transportu, pvz.

Dar vienas skirtumas - kelių eismo taisyklių laikymasis. Pietuose to gerokai mažiau: daugiau pypiama, rečiau praleidžiami pėstieji, kai kurie net važiuoja per raudoną šviesą ar suka ne iš tos juostos nes “taip greičiau”. Ypač pavojingai Europoje vairuoja albanai, o anapus Europos ribų (šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose) pagarba kelių eismo taisyklėms irgi stipriai krenta.

Taip pat vis aktualesnis darosi ekologinių eismo ribojimų klausimas: vis daugėja vietų, kur draudžiamas vienų ar kitų automobilių eismas ekologiniais sumetimais. Tai būtina išsiaiškinti, nes nuo to gali priklausyti apskritai, ar verta važiuoti automobiliu (jei, tarkime, jūsų automobiliu didelio kiekio lankytinų vietų nebus įmanoma pasiekti). Ekologiniai ribojimai būdingiausi miestams, ypač jų centrams - taigi, gali būti aktualu renkantis viešbutį.

Pavyzdžiui:

1. Leidžiama važiuoti tik elektromobiliams ir tam tikro taršumo variklius turintiems automobiliams (pvz.

Kai kurie ribojimai galioja visada, kiti turi išimtis - pvz. ZTL tablo Italijoje rodo, kad prasideda zona “tik gyventojams”. Taip pat, kai kurie ribojimai yra “absoliūtūs“, o iš kitų galima “išsipirkti” susimokėjus tam tikrą mokestį (dažnai internetu) pvz. Paprastai taršumo standartai aktualesni važiuojant savo automobiliu, kadangi nuomoti automobiliai paprastai gana nauji ir atitinka naujausius taršos standartus.

Keliai ir jų kokybė

Lietuvoje to nevertiname, bet mūsų keliai iš tikrųjų yra labai geri. Tarkime, jau ir kaimyninėje Latvijoje beveik nėra magistralių ir jei Lietuvoje 333 km atstumą nuo Vilniaus iki Palangos taisyklingai galime nuvažiuoti per 3 val. Dar labiau tempai sulėtėja ten, kur kalnų keliai.

Kaip ir prie visko, prie kalnų kelių galima priprasti. Aišku, Europoje yra ir kitų kraštutinumų, kaip Vokietija, kur magistralės driekiasi beveik visur, o greičiai neribojami. Be to, keliai nuolat gerėja: jei ~2010 m. Lenkija dar beveik neturėjo magistralių, tai dabar jų tinklas jau kone vokiškas (na, greičiai ribojami, bet ribojimas 140 km/h). Tačiau jums visų tų ypatybių žinoti nebūtina - Google Maps tai įvertins ir paskaičiuos jums kiek laiko užtruks važiuoti bei parinks geriausią kelią. Pažiūrėję kiek, pagal Google, nuvažiuosite per vieną valandą, suprasite, kokie keliai. Jei per valandą nuvažiuosite 100 km ar daugiau - reiškia, laukia magistralės. Jeigu 80-90 km - gana normalūs keliai. Vingiuoti kalnų keliai - ypač tie, palei jūrą - ir labai gražūs.

Mokami keliai

Lietuvoje keliai lengviesiems automobiliams nemokami. Taip pat ir Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Olandijoje, Belgijoje, Ukrainoje.

Mokamų kelių tipai:

• Mokamos tik geriausios magistralės, sumokama vietoje. Paprasčiausia: važiuoji magistrale, būna mokėjimo postas, susimoki. Kitas variantas: įvažiuodamas į magistralę paimi čekį, išvažiuodamas tą čekį parodai ir susimoki. Abiem atvejais kaina daugmaž priklausys nuo nuvažiuoto atstumo. Svarbu važiuoti tomis juostomis, kurios skirtos apmokėjimui vietoje.
• Mokamos tik geriausios magistralės, reikia specialaus įrenginio. Iš esmės tas pats, kas aukščiau, tik gerokai mažiau patogu turistui. Čia neįmanoma sumokėti vietoje, reikia pirkti specialų įrenginį, klijuoti prie stiklo, į to įrenginio sąskaitą įnešti pinigų, kurie paskui automatiškai nurašomi važiuojant mokamomis magistralėmis. Kur įsigyti įrenginį užsieniečiui gai būti ne visada aišku, jis gali būti parduodamas ne visur, pardavimo punktų darbo laikas gali būti ribotas.
• Mokamos tik magistralės, reikia kelių vinjetės. Šios šalyse mokamos praktiškai visos magistralės ir, jei norėsite jomis važiuoti, verta vos įvažiavus nusipirkti kelių vinjetę. Vinječių pardavimo punktai gerai pažymėti - paprastai būna prie muitinės arba degalinėse greitai už jos. Minusas: dažniausiai neįmanoma vinjetės pirkti dienai ar dviems. Net jei tebūsi šalyje kelias valandas (tranzitas), turėtum pirkti vinjetę savaitei, dviems ar net mėnesiui. Kaina už kelių valandų pravažiavimą magistrale išeina didžiulė ir todėl, važiuojant tranzitu, magistralių labai apsimoka vengti išvis.
• Mokami (beveik) visi keliai, reikia kelių vinjetės. Kelių vinjetė šiose šalyse yra iš esmės privaloma, tarsi įvažiavimo į šalį mokestis. Išvažiuojant gali pareikalauti parodyti, kad ją turėjote.

Tais atvejais, kai mokami ne visi keliai, mokamų kelių galima išvengti pasinaudojant Google Maps - reikia pažymėti funkciją “vengti mokamų kelių” ir jums parodys, kaip greičiausiai nuvažiuoti nemokamai.

Kaip orientuotis keliaujant automobiliu?

Pradėjau keliauti, kai apie GPS dar niekas nė nesvajojo - bet dabar vietoje popierinių žemėlapių daugiausiai naudoju būtent GPS sistemas. Pirmoji pasirinkimo programa - “Google Maps”. Todėl dar turiu “Open Street Map” prorgamėlę, į kurią vieno mygtuko paspaudimu gali parsisiųsti visos šalies ar regiono žemėlapį. Šių programėlių duomenų bazės atskiros. Daugelyje šalių “Google Maps” yra “stipresnis”, tačiau ne visur. Todėl “Open Street Maps” gali būti ir kaip rezervas tada, kai “Google Maps” vietos (pvz.

Idealiausia, jei greta vairuotojo sėdi šturmanas, kuris seka žemėlapį. Tačiau žemėlapis gali būti ir prieš vairuotojo akis ir vairuotojas jį sekti pats (tam reikėtų pritvirtinti telefoną ant prietaisų skydelio).

Būtini daiktai keliaujant automobiliu

Svarbu pasirūpinti ne tik automobilio technine būkle, bet ir reikalingais daiktais:

• Mobiliojo telefono kroviklis.
• Inverteris (leidžiantis prijungti automobilyje ir kompiuterį ar kitus rimtesnius pritaisus).
• Kompiuteris/ai ar kitokie pramogų įrenginiai (pvz. kad keleiviai gale galėtų žiūrėti filmą ar žaisti ilgo važiavimo per Latviją ar Lenkiją laiku).
• Atsarginis kuro bakas (tiek tam atvejui, jei kas pamirštų įsipilti degalų, o degalinių truktų, tiek, jei esate taupūs, galimybei įspilti pigesnėje šalyje - tik žiūrėkite muitinių taisykles).
• Pripučiamas čiužinys (jei tektų nakvoti automobilyje - nulenkus galinę sėdynę bus patogu). Po nakties ant čiužinio Suomijoje.
• Maistas, gėrimai.

Taip pat važiuojant į užsienį dar svarbiau “sužiūrėti” kad būtų tinkami įprasti būtini dalykai - atsarginis ratas, domkratas, vaistinėlė ir pan. Lietuvoje tai gal neatrodo taip svarbu: Lietuva tankiai gyvenama, kam nors atsitikus pagalba bus šalia, lengvai pasiekiama.

Svarbu ne tik turėti daiktus, bet ir būti išsimėginus, kaip jais naudotis (ne visada bus galima pažiūrėti “Youtube”, o ir laiko gaišti kelionėje aiškinimuisi nesinorės, be to, neišbandžius, galėtų būti ir taip, kad daiktas tinkamai neveikia). Pavyzdžiui, prieš keliaujant ilgam į užsienį, jei to neteko daryti ar seniai tą darėte, verta “išsimėginti žinias”, kaip pakeisti ratą jūsų automobilyje su jūsų domkratu, patikrinti tepalų lygį, sužinoti, ką reiškia įvairios įsižiebti galinčios įspėjimo lemputės. Nuleido padangą Meksikoje - ir tada supratome, kad domkratas nuomojamame automobilyje buvo netinkamas. Laimė, gretimame kaime radome tinkamą.

Degalų kainos

Degalų kainos yra viena pagrindinių kelionės automobiliu išlaidų ir jos skirtingose šalyse labai skiriasi dėl skirtingų degalų akcizų (mokestis valstybei). Pvz. Taip pat verta žinoti, kad vienose šalyse benzinas brangesnis už dyzelį, kitose - dyzelis brangesnis už benziną.

Automobilio nuomos sutartis

Jei planuojate nuomotis automobilį, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• KASKO draudimui taikoma franšizė (besąlyginė išskaita).
• Kai kurios transporto priemonės išduodamos su pilnu kuro baku, o kai kurios - ne. Pasibaigus nuomos terminui, nuomininkas privalo grąžinti transporto priemonę su pilnu kuro baku arba su ne mažesniu kuro lygiu, nei buvo nurodyta sutartyje perdavimo nuomininkui metu. Neįvykdžius grąžinimo sąlygų, nuomininkui gali būti skaičiuojamos papildomos išlaidos: suma už trūkstamą kurą ir fiksuotas 50 € kuro pripildymo mokestis.
• Kilometražas skaičiuojamas per visą nuomos laikotarpį. Pavyzdžiui, jei paros limitas yra 200 km, tai per 10 parų bendras limitas bus 2000 km. Jei per šį laikotarpį bus nuvažiuota 2150 km, o apmokestinimo tarifas už kiekvienus papildomus 100 km yra 15 €, nuomininkui papildomai tektų sumokėti 30 €.
• Visoms N1 kategorijos transporto priemonėms, nuomojamoms Lietuvos teritorijoje, kelių mokestis jau yra apmokėtas ir įskaičiuotas į nuomos kainą. Naudojantis nuomotu transportu užsienyje, klientai patys apmoka visus reikiamus mokesčius už kelių naudojimą pagal toje šalyje taikomas rinkliavas.
• Jeigu transporto priemonė bus grąžinta netvarkinga ir nešvari, nuomotojas turi teisę pritaikyti švaros mokestį.
• Kelionės į užsienį atveju gali reikėti sudaryti papildomą susitarimą ar pakeisti esamą nuomos sutartį.
• Nuomininkas privalo laikytis visų kelių eismo taisyklių ir teisės aktų šalyse, kuriose keliaus su išnuomotu transportu.
• Jei nuomojama transporto priemonė sugestų, nedelsdami praneškite mūsų pagalbos centrui. Transporto priemonėms su KASKO draudimu ir gamintojo garantija teiksime pagalbą pagal draudimo bendrovės sąlygas, įskaitant ir užsienio šalis. Nuomos metu Jums prieinamas mūsų pagalbos telefonas, veikiantis visą parą.

Vairuotojo nuoma

Jei nenorite vairuoti patys, galite išsinuomoti automobilį su vairuotoju:

• Vairuotojo darbo laikas nustatomas pagal iš anksto sutartą grafiką.
• Sąskaitos išrašomos pagal faktinį paslaugų naudojimą, įskaitant vairuotojo darbo laiką ir papildomas išlaidas (pvz., kuro sąnaudas nukrypus nuo suderinto maršruto, kelių ir parkavimo mokesčius).

Įrangos nuoma

Jei nuomojatės įrangą, atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:

• Nuomos laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo įrangos perdavimo momento nuomininkui ir baigiasi, kai įranga grąžinama nuomotojui. Nuomos kaina nustatoma už parą.
• Nuomininkas privalo naudoti įrangą pagal paskirtį ir laikytis visų gamintojo nurodymų bei saugumo reikalavimų.
• Prieš perduodant įrangą nuomininkui, abi šalys atlieka apžiūrą, kurios metu užfiksuojama įrangos būklė. Grąžinant įranga, bus atliekama pakartotinė apžiūra.
• Nuomininkas atsako už visus nuomos laikotarpiu įvykusius įrangos praradimus, vagystes ar sugadinimus.

Svarbi informacija

• Transporto priemonių nuotraukos yra iliustracinio pobūdžio ir gali nesutapti su tikruoju vaizdu.
• Aprašymai, pavyzdžiui, mikroautobusų krovinio skyriaus matmenys, pagrįsti dirbtiniu intelektu ChatGPT.

Tikimės, kad šis straipsnis padės jums nuspręsti, ar verta keliauti automobiliu į užsienį iš Lietuvos, ir tinkamai pasiruošti kelionei.

tags: #igaliojimas #nuomotis #technika