Patarimai perkant patalpas prekybai

Svajojate apie nuosavą būstą komercinei veiklai vykdyti, tačiau jūsų finansinės galimybės ribotos? Nesijaudinkite, įsigyti tinkamas prekybai patalpas yra įmanoma! Vienas iš variantų - bendrabučio tipo butas. Tačiau prieš priimant sprendimą, verta atidžiai išnagrinėti tokių butų privalumus ir trūkumus.

Nekilnojamąjį turtą galima suskirstyti į dvi kategorijas: gyvenamasis ir komercinis nekilnojamasis turtas. Šiame straipsnyje aptarsime komercinį nekilnojamąjį turtą ir jo sąsajas su gyvenamosios vietos deklaravimu.

Komercinis nekilnojamasis turtas - nekilnojamojo turto objektai, skirti komercinei veiklai vykdyti. Mark Savicki, Capital Commercial nekilnojamojo turto brokeris, sako, kad „komercinio NT prigimtis - būdas investuoti ir gauti pajamų iš tokio turto. Taigi, visas nekilnojamasis turtas, generuojantis pajamas, gali būti vadinamas komerciniu”.

Komercinio nekilnojamojo turto objektai pagal savo paskirtį gali būti:

• Bendros paskirties patalpos (viešbučiai, barai, kavinės, restoranai ir pan.)
• Prekybai skirti objektai (parduotuvės, prekybos ir pramogų centrai, prekyvietės ir kt.)
• Biurų patalpos
• Pramonės objektai (pramonės įmonės, sandėliai, dirbtuvės)
• Socialiniai (medicinos įstaigos, oro uostai, stadionai ir pan.)

„Įdomiausia tai, kad gyvenamasis nekilnojamasis turtas kai kuriais atvejais taip pat gali papulti į komercinio NT sąvoką, kai, pvz., investuotojas investuoja lėšas į didelį butų ar namų skaičių ir juos išnuomoja”, - teigia M.Savicki.

Šiandien įprasta matyti, kad naujai pastatytų gyvenamųjų pastatų pirmuosiuose aukštuose dažnai įrengiamos ir komercinės patalpos.

Advokatų kontoros „TGS Baltic“ NT vystymo ir investicijų industrijos vyresnysis teisininkas Simas Paukštys komentuoja, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas žemės sklypus, pastatus bei juose esančias patalpas klasifikuoja pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, įprastai turinčią atitikti pastatų, kuriuose jos yra, paskirtį, o pastatų ar kitų statinių paskirtis - žemės sklypo, kuriame jie yra, paskirtį.

Komercinių patalpų apibrėžimas ir paskirtis

„Tuo tarpu vienalyčio komercinių patalpų apibrėžimo nėra, mat negyvenamajai paskirčiai skirtų patalpų gali būti įvairių - viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų patalpos. Kaip ir gyvenamosioms patalpoms, taip ir komercinio pobūdžio patalpoms statybos techniniai reglamentai nustato ir skirtingus reikalavimus pastatų mikroklimatui, išplanavimui, minimaliam natūralaus apšvietimo kiekiui ir kitokiems aspektams, kuriuos jos privalo atitikti tiek tokias patalpas įrengiant pirmą kartą, tiek keičiant jų paskirtį“, - sako S.

Dėl šios priežasties, svarstant galimybę keisti patalpų paskirtį, reikėtų įvertinti, kokiai paskirčiai patalpos buvo įrengtos ir kokiai planuojama naudoti.

Teisinis reglamentavimas numato, kad pastato paskirtis įprastai yra nustatoma pagal jame esančių patalpų paskirtį. Tai reiškia, kad jeigu pastate yra tik vienos paskirties patalpos, pastato paskirtis taip pat tai atitiks, bet jeigu pastate yra dviejų ar daugiau skirtingų paskirčių patalpos - pastatas bus priskirtas tai paskirčiai, kurios suminis plotas yra didžiausias.

Nors Lietuvoje įprasta manyti, kad gyvenamosios paskirties patalpos gali būti naudojamos tik poilsiui ir įprastam žmonių gyvenimui, vis dėlto teisės aktai leidžia tokiomis patalpomis plačiai naudotis ir ne pagal paskirtį - ne tik gyvenimui, bet ir ekonominei veiklai vykdyti.

Nepakeitus patalpų paskirties iš gyvenamosios į komercinę, pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą galima vykdyti tokias veiklas kaip, pavyzdžiui, kompiuterių programavimas, konsultacinė, draudimo, teisinė, architektūros, fotografavimo veikla, ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, pradinis bei bendrasis vidurinis ugdymas, meninė kūryba bei kitos.

„Kadangi teisės aktai numato baigtinį veiklų sąrašą, prieš pradedant naudoti butą ne gyvenimui, o ekonominei veiklai vykdyti, būtina pasitikrinti, ar planuojama vykdyti veikla patenka į Vyriausybės patvirtintą sąrašą, ar visgi reikia keisti buto paskirtį iš gyvenamosios į kitą. To neatlikus, Statybos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę“, - pažymi S.

Automobilių stovėjimo vietų poreikį nustato statybos techniniai reglamentai. Bendrieji reikalavimai nustato, kad daugiabučiuose ar gyvenamuosiuose pastatuose turi būti įrengta viena automobilio stovėjimo vieta vienam butui.

Negyvenamosios paskirties patalpoms numatomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius, jis gali būti skirtingas ir priklausys nuo konkrečios patalpų paskirties. Pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvių patalpoms keliamas reikalavimas numatyti vieną vietą 20 kv. m prekybos salės, administracinės paskirties patalpoms - vieną vietą 25 kv. m.

Statant naują pastatą, jį pertvarkant ar keičiant jau pastatytame pastate esančių patalpų paskirtį turi būti atsižvelgta į nustatytą minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių ir ar numatytas jų skaičius yra pakankamas.

Kai automobilių stovėjimo vietos nėra parduotos konkretiems patalpų savininkams ir automobilių stovėjimas yra numatytas bendroje aikštelėje, reikėtų nepamiršti, kad komercinių patalpų savininkai yra lygiaverčiai tokios aikštelės naudotojai.

Kaip uždirbti iš komercinio NT?

Paprastai komercinis nekilnojamasis turtas yra perkamas investicijai, t.y. siekiant uždirbti pajamų. O jas uždirbti galima trimis būdais:

• Nuomojant įsigytą objektą;
• Įsigytą objektą perparduodant;
• Naudojant nekilnojamojo turto objektą savo komercinei veiklai vykdyti.

Anot su komerciniu turtu dirbančio specialisto M.Savicki, populiariausias ir paprasčiausias būdas gauti pajamų iš komercinio nekilnojamojo turto - tokį turtą išnuomoti. Tam tinka verslo centrai, prekybos centrai, administracinės patalpos, sandėliai, žemės sklypai ir pan.

Išnuomotame objekte nuomininkai - verslininkai - kuria savo verslus, teikia įvairias paslaugas, užsiima gamyba. Komerciniame objekte vykdoma veikla paprastai būna gerokai pelningesnė, nei pati objekto nuoma. Be to, kuriant ir vystant komercinę veiklą kuriamos ir darbo vietos.

„Brangiems, stambiems NT objektams labiau būdingas ilgalaikis investavimas ir laukimas, kol kainos ženkliai pakils, ir pardavus tokį turtą būtų gaunamas solidus pelnas. Dažniausiai tai būna žemės sklypai”, - savo įžvalgomis dalinasi M.Savicki.

Nekilnojamojo turto, skirto nuomai, patrauklumą lemia jo lokacija, rentabilumas, atsiperkamumas, kokybė ir prognozuojamas likvidumas.

„Nuo lokacijos priklauso klientų srauto potencialas, jo kokybė bei įvairovė, o tai yra ypatingai svarbu, nes ekonominio nestabilumo laikotarpiu galimybė turėti srauto pasirinkimą yra idealu”, - sako Capital Commercial brokeris. Kuo geresnė lokacija, tuo didesnė tikimybė iš nekilnojamojo turto nuomos gauti geriausią grąžą.

„Tai nebūtinai reiškia, kad komercinis objektas turi būti Vilniaus Senamiestyje”, - priduria M.Savicki. „Viskas priklauso nuo to, į kokį NT investuoji, tai gali būti geriausia vieta pramoniniame rajone, ar logistikos kompleksas prie judrios gatvės”.

NT specialistas pabrėžia, kad vis tik svarbiausia - gerai įvertinti norimo įsigyti NT likvidumą bei numatyti ir apskaičiuoti įsigijus tokį turtą galimai atsirasiančias būtinas papildomas investicijas, išlaidas.

Komercinis NT pranašesnis už kitas NT rūšis

Patyrę investuotojai teigia, kad kavinės ar grožio salonui tinkančios patalpos paprastai yra pelningesnis pirkinys nei butas: investicijų atsipirkimo laikotarpis yra trumpesnis, o nuomos kainos - didesnės.

Komercinio NT brokeris M.Savicki kaip vieną pagrindinių nuomojamo komercinio nekilnojamojo turto privalumų išskiria klientų stabilumą, kurį garantuoja ilgalaikės nuomos sutartys.

„Dažniausiai verslo klientai, ypač didesni verslai, kurdami savo verslą, renkasi 5 metų ir ilgesnes fiksuotas sutartis. Taip pat tokie klientai linkę investuoti savo lėšas į patalpų atnaujinimą, siekiant sukurti pačią geriausią darbinę aplinką savo darbuotojams ar kitai veiklai”, - sako M.Savicki.

Investuotojai kaip komercinio nekilnojamojo turto pranašumą mini ir tai, kad, priešingai nei gyvenamojo NT sektoriuje, visi sandoriai su komerciniu turtu paprastai yra oficialūs. Profesionalūs teisininkai ir nekilnojamojo turto specialistai dirba pagal sutartis, kad investuotojas galėtų būti tikras dėl viso proceso teisėtumo.

M.Savicki pasakoja, jog dažnai būna taip, kad komercinio turto kainą išaugina jame vykdoma veikla. Jis pateikia pavyzdį, kai patalpas išsinuomoja prestižinio prekės ženklo atstovai ir ilgainiui jie pradeda diktuoti tos gatvės ar rajono madas, pritraukdami pasiturinčius klientus ar sukurdami didesnius žmonių srautus.

„Prieš investuojant į komercinį turtą, be jokios abejonės reikia atlikti daug namų darbų”, - apibendrina NT specialistas.

Ateities prognozėsVertindamas Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto ateities perspektyvas, M.Savicki nusiteikęs pozityviai. Jis mano, kad Lietuvos laukia staigus popandeminis atsigavimas. Nors ir dėl nevienodų karantino atlaisvinimų skirtingu tempu, tačiau jau pastebima, kad verslai grįžta į biurus, į nuomojamas patalpas.

„Kryptis vienareikšmiškai pozityvi. Ateities prognozės Vilniui bei Lietuvai, mano supratimu, yra pačios puikiausios. Asmeniškai matau Baltijos šalis kaip pavyzdinį ES regioną. Lietuvos žmonių išsilavinimas, pasiekimai, veržlumas, verslumas, žingeidumas niekuo neatsilieka nuo ES pirmūnių, o dažnu atveju ir lenkia. Vadinasi, investicijos į Lietuvos ekonomiką tik didės. Lyginant Lietuvos komercinį turtą su regiono valstybėmis, jis yra labai patrauklus.

Komercinės paskirties sklypai skirti: žemės sklypai, skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams.

Pramonės ir sandėliavimo paskirties žemė:Žemės sklypai, skirti gamybos ir pramonės įmonių, sandėlių statiniams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys - radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams.

Nuo ko pradėti būsto paieškas?

Prieš pradedant aktyviai ieškoti būsto, svarbu atlikti namų darbus ir nusistatyti aiškius prioritetus. Štai keletas žingsnių, kuriuos rekomenduojama atlikti:

• Nusistatykite biudžetą. Apskaičiuokite, kiek pinigų galite skirti būsto įsigijimui, įskaitant pradinį įnašą, paskolos įmokas ir kitas susijusias išlaidas.
• Apsvarstykite savo poreikius. Pagalvokite, kokio dydžio buto jums reikia, kokia jo vieta jums būtų patogiausia ir kokie kiti kriterijai jums yra svarbūs.
• Išanalizuokite rinką. Pasidomėkite, kokios yra būsto kainos skirtinguose rajonuose ir kokie yra jų privalumai ir trūkumai.

Nusprendus išsikelti iš buto, esminis klausimas - ar būstą įsigyti, ar nuo pamatų kurti pačiam. Norint pasirinkti optimaliausią variantą reikia atkreipti dėmesį į vietą, kurioje norite gyventi, būsimo namo projektą ir lūkesčius, kuriuos jis turės atitikti.

Kur ieškoti pigių butų?

Yra keletas vietų, kur galite ieškoti pigių butų:

• Skelbimų portalai. Peržiūrėkite nekilnojamojo turto skelbimų portalus, kuriuose galite rasti įvairių būsto pasiūlymų.
• Aukcionai ir varžytinės. Dalyvaukite aukcionuose ir varžytinėse, kuriuose galite įsigyti būstą už mažesnę kainą.
• Bankroto administratoriai. Kreipkitės į bankroto administratorius, kurie parduoda bankrutuojančių įmonių turtą, įskaitant butus.
• Privatūs asmenys. Ieškokite skelbimų iš privačių asmenų, kurie parduoda butus tiesiogiai, be tarpininkų.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Julium Belanoška sako, kad misija įsigyti butą už 40 tūkst. eurų yra ne tik įmanoma, bet ir gali tapti patrauklia galimybe žmonėms, gaunantiems mažesnes pajamas, įsigyti mažo ploto, bet nuosavą NT.

Ekspertas tęsia, kad galima rasti 40 tūkst. eurų vertės NT pasiūlymų ir prastos, ir geros reputacijos rajonuose.

Pasak NT eksperto, už 40 tūkst. eurų galima dairytis ne tik bendrabučio tipo butų, kaip dažniausiai mano pirkėjai, bet ir kitų alternatyvų, kurių plotas yra nuo 15-20 kv.m iki 25-30 kv.m. Pavyzdžiui, loftai yra vienas iš variantų, tai turbūt yra viena pagrindinių alternatyvų bendrabučio tipo būstams.

NT ekspertas J. Belanoška vardija rajonus, kuriuose yra didžiausia tikimybė rasti būstų už 40 tūkst. eurų. Anot jo, tai - Naujininkai, Markučiai, Naujoji Vilnia. Tačiau čia pat J. Belanoška priduria, kad būsto 40 tūkst. eurų galima dairytis ir Perkūnkiemio mikrorajone.

Nekilnojamo turto ekspertė, „Capital home“ biuro savininkė Rasa Mitkienė pasakoja, kad paprastai Vilniuje būstų už 40 tūkst. nėra daug.

Būsto kainų pokyčiai Vilniuje

Į ką atkreipti dėmesį perkant pigų butą?

Perkant pigų butą, svarbu būti ypač atidiems ir atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Būsto būklę. Atidžiai apžiūrėkite butą, įvertinkite jo būklę, ar jam reikalingas remontas ir kokios gali būti remonto išlaidos.
• Teisinę būklę. Patikrinkite, ar butas nėra įkeistas, areštuotas ar kitaip apribotas.
• Skolas. Pasidomėkite, ar butas neturi skolų už komunalines paslaugas ar kitų įsiskolinimų.
• Kaimynus. Pasidomėkite, kas gyvena kaimynystėje ir kokia yra namo bendruomenė.
• Infrastruktūrą. Įvertinkite, ar netoliese yra mokyklų, darželių, parduotuvių, viešojo transporto stotelių ir kitų jums svarbių objektų.

NT specialistai vardija, jog perkant būstą galima paveldėti ne vieną problemą: pradedant įsiskolinimais komunalinių paslaugų tiekėjams, sugadintais skaitikliais ir baigiant netvarkingais būsto ploto matavimais, kai teks mokėti, pavyzdžiui, už bendro naudojimo patalpas, neteisėtai įrengtas naujas langų ar durų angas.

Specialistai vardija, jog pirmiausiai verta pasitikrinti, kokia yra turto teisinė būklė ir kas yra jo šeimininkas - kitaip tariant, ar pardavėjas yra vienintelis turto savininkas. Jeigu notaras pamatys, kad dėl būsto vyksta teisminiai procesai ar turto pardavimas yra kitaip ribojamas - potencialų pirkėją apie tai įspės ir sandorio neregistruos.

Nors būsto pardavėjas turi notarui pristatyti pažymą iš namo administruojančios įmonės arba bendrijos apie skolų nebuvimą, iš kitų komunalinių paslaugų teikėjų pažymos yra nebūtinos.

„Kitos pažymos yra neprivalomos, bet pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas tas pažymas pristatytų, tiek iš kitų komunalinių paslaugų tiekėjų, tiek iš, pavyzdžiui, kabelinės televizijos. Jeigu pardavėjas atsisako, tai jau turėtų kelti nerimą“, - mano M. Čiulada.

„RE/MAX Bravo“ biuro vadovas Mindaugas Kazlauskas primena, jog rekomenduojamas ir papildomas skaitiklių patikrinimas, kurį atlieka komunalinių paslaugų bendrovės atstovai, specialiai šiam tikslui kviečiami į būstą.

Patarimai, kaip sutaupyti perkant būstą

Yra keletas būdų, kaip galite sutaupyti perkant būstą:

• Derybos. Nebijokite derėtis dėl kainos. Dažnai pardavėjai yra linkę nuleisti kainą, ypač jei butas turi trūkumų ar yra parduodamas skubiai.
• Energetinis efektyvumas. Rinkitės energetiškai efektyvų būstą, kurio išlaikymas jums kainuos mažiau.
• Remontas. Jei turite galimybę, rinkitės būstą, kurį galite susiremontuoti patys.

A. Kudarauskas sako, jog galima pasidžiaugti tuo, kad pastaruoju metu probleminio turto mažėja - tai lėmė pagerėjusi ekonominė situacija.

Komunalinių paslaugų bendrovių patarimai

Komunalinių paslaugų teikėjai taip pat turi ką pasakyti būsimiems NT pirkėjams. Pirmiausia, jie vienbalsiu tvirtina, kad reikia iš pardavėjo reikalauti pažymų, jog šis susimokėjo už gautas paslaugas.

„Būsimam pirkėjui patartume ruošiantis pirkti ir apžiūrint perkamą būstą, atkreipti dėmesį kiek rodo dujų skaitiklis, o įforminant būsto pirkimo-pardavimo sutartį, pareikalauti iš parduodančio būstą savininko pažymos apie atsiskaitymą už suvartotas dujas“ - primena “Lietuvos dujų” Strateginio vystymo skyriaus vadybininkė Jolita Butkienė.

Žinoma, bendrabučio tipo butai turi ir savų trūkumų. Dažnai tokie namai pasižymi prastesne garso izoliacija, o kaimynystėje gali pasitaikyti asocialių asmenų. Tačiau, jei atidžiai įvertinsite visus aspektus ir pasirinksite tinkamą variantą, bendrabučio tipo butas gali tapti puikiu pasirinkimu norintiems įsigyti pigų ir nuosavą būstą.

Apibendrinant, perkant bendrabučio tipo butą, svarbu atidžiai įvertinti būsto būklę, teisinę situaciją, skolas, kaimynus ir infrastruktūrą. Nebijokite derėtis dėl kainos ir pasidomėkite energetiniu efektyvumu. Atminkite, kad atidumas ir kruopštumas padės jums išvengti nemalonių staigmenų ir įsigyti būstą, kuris atitiks jūsų poreikius ir galimybes.

Gyvenamosios patalpos skirstomos į:

• butai, t. y. patalpa ar patalpų grupė su atskiru įėjimu, sudaranti nepriklausomas sąlygas vienam asmeniui ar vienai šeimai gyventi, miegoti, gaminti valgį ir panašiai;
• gyvenamosios patalpos, kurios turi bendro naudojimo patalpų (t. y. viešbučių (patalpos trumpai apsistoti);
• administracinės (patalpos administraciniams tikslams);
• prekybos (patalpos didmeninei ir mažmeninei prekybai)
• paslaugų (patalpos paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui);
• maitinimo (patalpos žmonėms maitinti);
• transporto (patalpos, skirtos transporto tikslams, t. y. susijusios su transportavimu, gabenimu, vežimu);
• garažų (patalpos transporto priemonėms laikyti);
• gamybos (patalpos gamybai);
• sandėliavimo (patalpos, pagal savo tiesioginę paskirtį naudojamos sandėliuoti);
• kultūros (patalpos kultūros tikslams);
• mokslo (patalpos švietimo ir mokslo tikslams);
• gydymo (patalpos gydymo tikslams, t. y. patalpos, kuriose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms);
• poilsio (patalpos poilsiui);
• sporto (patalpos sportui);
• religinės (patalpos religiniams tikslams);
• specialiosios (patalpos specialiesiems tikslams);
• kitos, t. y. Gyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimai nustatyti „Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše“, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr.

Primintina, kad statinių naudojimo priežiūra reglamentuota Statybos įstatymo 49 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinių, išskyrus energetikos objektus ir susisiekimo komunikacijas ir su jomis susijusius kitus inžinerinius statinius, hidrotechninius statinius Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose, naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos.

Patarimai renkantis komercinį sklypą

Kai perkamas pramoninės paskirties sklypas - tarp svarbiausių jo įsivertinimo aspektų įvardijami lokacija ir susisiekimo galimybės. Specialistai rekomenduoja prieš perkant sklypą kruopščiai peržiūrėti bendruosius planus ir įvertinti atstumą iki būsimų ar esamų kelių bei kitų komercinių zonų.

Įsigytame sklype galėsite vykdyti tik detaliajame ar bendrajame plane numatytas veiklas, todėl būtina iš anksto numatyti, kokia konkreti veikla bus vykdoma. Paprasčiau kalbant, pastato paskirtis turi atitikti sklypo paskirtį.

Detaliuosius planus rengia architektai, kurie tiksliai žino visus niuansus ir perspektyvas, tad ne pro šalį būtų pasikonsultuoti su jais.

Neretai parduodami žemės sklypai prieš tai neatlikus jų kadastrinių matavimų. Renkantis reikėtų atkreipti dėmesį, ar jie atlikti, nes po tokių matavimų žemės sklypas gali sumažėti net keliais arais.

Taip pat yra svarbu žinoti, ar yra patvirtintas detalusis planas. Detaliajame plane yra numatyta, kokią veiklą sklype galima vykdyti. Jame yra pažymėti esminiai sklypo rodikliai: plotas, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, aukštingumas, komunikacijos, keliai, galimi statiniai, ir kita.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar detalusis planas yra tik patvirtintas ar jis ir įregistruotas. Tai patikrinti nesudėtinga - įregistruotame detaliajame plane yra sudėti savivaldybės, vandentiekio, elektros, dujininkų, ryšio operatorių ir kitų institucijų antspaudai. Jei yra savivaldybės atstovo parašas ir antspaudas, vadinasi, tokiu detaliuoju planu galima pasikliauti.

Ką daryti, jei išsirinkote vietą, tačiau žemės sklypo paskirtis neatitinka jūsų poreikių?

Kyla klausimas, ar galimas žemės sklypo paskirties keitimas? Tai patikrinti paprasta savivaldybės bendrajame plane. Kai žemės sklypai patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, tai problemų dėl sklypo paskirties keitimo nekils, jei - ne, tai jos pakeisti - negalėsite.

Išsirinktas netinkamoje vietoje žemės sklypas gali pareikalauti didelių investicijų į infrastruktūrą, todėl jį perkant būtina įsivertinti būtinas investicijas, nes komunikacijų atvedimas reikalauja laiko ir lėšų.

Specialistai siūlo dar prieš įsigyjant sklypą išsiaiškinti kokios yra numatytos techninės sąlygos komunikacijoms atvesti. Techninės sąlygos padeda suvokti kur ir kaip galima prisijungti prie reikalingos infrastruktūros.

Pavyzdžiui, išsirinktas žemės sklypas ir prisijungti prie elektros tinklų gali būti nelabai sudėtinga, tačiau prisijungimas prie vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos, dujų, šviesolaidinio interneto yra sudėtingesnis, todėl reikėtų įvertinti visus niuansus.

Nesant galimybių prisijungti prie centralizuotų sistemų, galima galvoti apie vietinių tinklų įrengimą. Reikėtų apsispręsti, kokio masto veikla bus vykdoma, nes nuo to priklauso sklypo dydžio pasirinkimas.

Žemės sklypai niekada nėra užstatomi 100 proc. Remiantis teritorijų planavimo normomis, didžiausias galimas užstatymo tankis specializuotų kompleksų, pramonės ir sandėliavimo ar inžinerinės infrastruktūros teritorijose - 80 proc., tačiau rekomenduojamas - mažesnis.

Svarbu:

tags: #parduodamos #patalpos #prekybai