Įsivaizduokite situaciją: esate išvykę atostogauti į užsienį, o Lietuvoje reikia pasirašyti svarbią sutartį. Arba - jūsų senelė dėl sveikatos problemų negali pati nueiti į banką ar tvarkytis dokumentų. Draugas paprašo jūsų padėti parduoti jo butą, nes pats gyvena užsienyje. Pasak teisininkų, tokių situacijų sprendimas vienas - įgaliojimas.
Įgaliojimas tai - rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kam nors atlikti teisinius veiksmus kito asmens vardu. Pirmiausiai, įgaliojimui sudaryti pakanka vieno asmens (atstovaujamojo) valios. „Atstovo sutikimas nereikalingas įgaliojimo išdavimui ir įsigaliojimui. Išdavęs įgaliojimą atstovaujamasis vadinamas įgaliotoju, o gavęs įgaliojimą atstovas - įgaliotiniu.
Aptarsime pagrindinius įgaliojimo aspektus, rūšis, trukmę, galiojimą, pasibaigimą ir susijusias pareigas.
Pagrindiniai įgaliojimo aspektai
Teisininkas taip pat pažymi, kad įgaliojimuose turi būti tiksliai suformuluotos teisės, kurios suteikiamos įgaliotam asmeniui. „Įstatymas neleidžia nurodyti abstraktaus teisių turinio. Pavyzdžiui negalima nurodyti, kad įgaliojimas suteikiamas visiems galimiems teisiniams veiksmas atlikti. Įgaliojime turi būti nurodytas baigtinis ir išsamus suteikiamų teisių sąrašas“, - teigia R. Puodžiūnas.
Taipogi, įgaliojimas negali būti suteikiamos toms teisėms, kurios gali būti įgyvendinamos tik asmeniškai (pvz. balsavimas rinkimuose).
Saulius Jovaišas. Kaip teisingai atsakyti į klausimą apie atlyginimo lūkesčius?
Įgaliojimų rūšys
Įgaliojimų būna įvairių - nuo vienkartinių iki tokių, kurie suteikia daugiau galios:
- Vienkartinis (paprastasis) įgaliojimas - tai toks, kuris skirtas vienam konkrečiam veiksmui.
- Bendrasis įgaliojimas - kai norite, kad kažkas padėtų rūpintis jūsų turtu, jį saugotų ar tvarkytų kasdienius su tuo susijusius reikalus.
- Specialusis įgaliojimas - skirtas tam tikros srities veiksmams.
Įgaliojimai taip pat gali būti išduodami vienam žmogui arba keliems. Jei skiriate vieną konkretų asmenį - tai vadinama atskiruoju įgaliojimu.
Statinių klasifikavimas pagal STR 1.01.03:2017
Įgaliojimo trukmė ir galiojimas
Dar vienas svarbus dalykas, pasak AVOCAD teisininko, yra įgaliojimo trukmė. Jis gali būti terminuotas (kai aiškiai nurodoma, iki kada galioja), arba neterminuotas. „Tačiau jeigu terminas neparašytas, įstatymas vis tiek riboja jo galiojimą - toks įgaliojimas automatiškai galioja tik vienerius metus nuo jo išdavimo dienos“, - sako R. Puodžiūnas.
Kad įgaliojimas galiotų, jis turi būti surašytas kaip atskiras rašytinis dokumentas ir pasirašytas paties įgaliotojo - to, kuris leidžia kitam veikti savo vardu. Kai kuriais atvejais įstatymas reikalauja ir notaro patvirtinimo.
Įgaliojimo pasibaigimas ir pareigos
Įgaliojimai nėra amžini. Jie pasibaigia įvairiais atvejais - kai baigiasi jų galiojimo laikas, kai pats įgaliotojas nusprendžia jį panaikinti arba kai įgaliotinis atsisako jį vykdyti.
Teisininkas primena, kad pasibaigus įgaliojimui, tiek įgaliotojas, tiek įgaliotinis turi savo pareigas. Įgaliotojas turi atlyginti būtinas išlaidas, kurias įgaliotinis patyrė vykdydamas jo pavedimą - nebent iš anksto buvo susitarta, kad tai bus daroma neatlygintinai. Įgaliotojas taip pat turi pareigą informuoti apie įgaliojimo pabaigą - ypač jei jis pats jį panaikina arba įgaliojimas pasibaigia dėl jo mirties ar teisinio statuso pasikeitimo. Tokiu atveju apie tai turėtų pranešti įpėdiniai.
Tuo tarpu įgaliotinis privalo grąžinti dokumento originalą - jei to padaryti negali, tai turi atlikti jo teisių perėmėjai. Be to, įgaliotinis turi atsiskaityti su įgaliotoju: suteikti visą informaciją apie tai, kaip vykdė pavedimą, kokius veiksmus atliko, kokius dokumentus pasirašė ir ką gavo įgaliotojo vardu.
Papildoma informacija
Šiaulių miesto savivaldybės valdomuose žemės sklypuose, gatvėse ir jų apsaugos zonose projektuojamiems statiniams privaloma gauti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žemės valdymo skyriaus rašytinį pritarimą. Tai nustatyta 2024 m. gegužės 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkyje Nr. M-688.
Valstybinės žemės, išnuomotos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo.
Sutikimas suteikia teisę:
- statyti reklaminius įrenginius (reklaminius stendus, skydus, stulpus ir pan.), gyventojų bendriems viešiesiems poreikiams ir interesams tenkinti skirtus nesudėtinguosius poilsio ir sporto paskirties inžinerinius statinius, kurių parametrai atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, 3 lentelės reikalavimus;
- įgyvendinant valstybės, savivaldybės ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, kuriuos įgyvendinant valstybinėje žemėje statomi laikinieji ir nesudėtingieji statiniai;
- įrengti ir naudoti laikinuosius prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinius (kioskus, paviljonus, lauko kavinių aptarnavimo statinius). Įrengiamo laikinojo statinio užimamas plotas negali būti didesnis kaip 25 kv. m.
Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 6 priedo 1 punktu, iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, ir jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas [8.46] arba numatomi statyti mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių, privaloma gauti tų statinių savininkų, o, esant atitinkamam savininko įgaliojimui, - tų statinių valdytojų ar naudotojų rašytinį pritarimą.
Valstybinės žemės, išnuomotos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo.
Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.
Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, administracijos apskaičiuotą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.
Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame (-oje) esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį.
tags: #igaliojimas #zemes #sklypo #valdymui