Kelių tautų istoriją į vieną pinantis penkių šimtmečių senumo Ilzenbergo dvaras stūkso kalvotoje vietovėje šiauriniame Lietuvos pakraštyje: 28 km nutolęs į šiaurę nuo Rokiškio miesto ir 17 km į rytus - nuo Neretos (Latvija). Dvarvietę supa Ilgio ir Apvalaso ežerai, išpuoselėtas 15 ha angliško tipo parkas. Jame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-iui atminti įkurtas skulptūrų parkas tema „Meilė-Harmonija-Dvariškumas“.
Šiandien Rokiškio rajone esantis, prie pat Latvijos sienos, šalia Ilgio ir Apvalasų ežerų įsikūręs daugiau nei 500 metų istoriją menantis ir atgimęs Ilzenbergo dvaras puošia ir garsina Lietuvą. Kartais, kad pamatytum gražiausius dalykus, verta nukeliauti iki pasaulio ar bent jau... Lietuvos pakraščio. Prasideda atostogų ir kelionių po Lietuvą metas. Keliautojai seniai pamėgo Rokiškio ir Ilzenbergo dvarus, atranda ir atsikuriantį Salų dvarą.
Įkūrimas ir Pirmieji Savininkai
Į šeštą šimtmetį įkopęs Ilzenbergo dvaras buvo įkurtas 1515 m. Remiantis istoriniais šaltiniais, Ilzenbergo dvarą 1515 m. įkūrė Livonijos ordino riteris Berndtas von Kersenboickas. Jam priklausė 615 hektarų žemės ir dar 2234 hektarai žemės su valstiečiais. Dvaras buvo pirmiausia paminėtas vokiečių šaltiniuose. Šią teritoriją nuo XIII a. valdė Livonijos ordinas.
Pirmasis jo savininkas Livonijos ordino riteris Berndtas Kersenbrockas šią nuostabią vietą atrado važiuodamas apžiūrėti jam paskirtų žemių. Jis žinojo, kad Leno teisėmis paskirta valda reiškė, kad Kersenbrockai, jeigu jiems patiks, Ilzenberge galės įsikurti iki gyvos galvos, o beveik 3 tūkstančius hektarų žemės su valstiečiais paveldės jų vaikai ir anūkai. Tačiau Berndtas save laikė ne tik kariu, bet ir prekybininku.
Jo giminė ne tik valdė žemes ir vertėsi žemės ūkiu, bet ir per Rygos uostą prekiavo su užsieniu - grūdais, sviestu, derva, prieskoniais ir kitais žemės ūkio produktais. Berndtui šis užsiėmimas patiko ir jis jo manymu buvo naudingas, todėl ir Ilzenbergą jis norėjo aplankyti grynai verslo sumetimais. Šiltą ir sausą rudenį Berndtas Kersenbrockas iškeliavo iš Vokietijos į Livonijos ordino pakraštį, karietai (dabartiniai dvaro lankytojai taip pat gali pasivažinėti XIX a. viduryje Austrijoje pagaminta karieta „Victoria“) sustojus ant aukštos Ilzės kalvos (vokiškai - Ilsen berg). Berndtas buvo sužavėtas nepakartojamo vaizdo nuo kalvos į papėdėje esantį Ilgio ežerą. Čia jis pastatė dvarą, kuriam ir prigijo vokiškas kalvos pavadinimas Ilzenbergas.
Ilzenbergo dvaro įkūrėjui sekėsi puikiai ne tik valdyti savo žemes, bet ir prekiauti čia užauginta produkcija. Idiliškam pirmam Ilzenbergo dvaro gyvavimo šimtmečiui pasibaigus, kraštą užgriuvo karas su Švedija, kuris tapo gyventojams sunkių išbandymų laikotarpiu. Karo metais buvo nusiaubtos ir ištuštėję Ilzenbergo dvaro apylinkės. Spėjama, kad XII a. trys švedų paliktos patrankos Ilzenbergo dvare įrodo, kad dvarą taip pat palietė kariniai veiksmai (1926 m. Livija Dimšaitė tris istorines patrankas padovanojo Kaune esančiam Vytauto Didžiojo karo muziejui; šiuo metu šalia svirno stovi patrankų dvynės, padirbtos laikantis XVII a. karo pabūklų gamybos technologijos).
Dvaro Savininkų Kaita
Dvare keitėsi šeimininkai. Viduramžiais bajorai tuokdavosi tik su savo luomo atstovais, todėl nepaisant jokių aplinkybių, atitekdavo vien tik į bajorų rankas. Nuo 1616-1642 m. dvaro šeimininku tapo Vilhelmas Heikas (Wilhelm Heyck), vėliau, nuo 1642-1653 m. - Nikolausas fon Korfas (Nicolaus von Korff), nuo 1653-1677 m. dvare šeimininkavo Ernstas fon Zakenas (Ernst von Sacken), nuo 1677-1687 m. - Magnusas Ernstas fon Korfas (Magnus Ernst von Korff). Korfų giminės atstovai paliko žymų pėdsaką Livonijos, Kuršo, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos, Vokietijos ir Rusijos istorijoje, taip pat bendradarbiavo ir giminiavosi su pirmaisiais Ilzenbergo dvaro savininkais Kersenbrockais.
Nuo 1687-1863 m. naujaisiais Ilzenbergo dvaro šeimininkais tapo Bajorų von Orgies-Rutenbergų giminė. Pirmasis giminės atstovas - Adamas fon Orgies-Rutenbergas (Adam von Orgies gen. Rutenberg), nuo 1679-1716 - Fridrichas Vilhelmas (Friedrich Wilhelm von Orgies gen. Rutenberg) Nuo 1712-1775 - Kristofas Georgas (Christoph George von Orgies gen. Rutenberg) tapo kitu Ilzenbergo dvaro paveldėtoju. 1775 m. Ilzenbergo dvarą kaip vyriausias sūnus paveldėjo Kristoferis Johanas (Christoffer Johann von Orgies gen. Rutenberg). Kai kuriuose šaltiniuose įvardijamas Johanu Kristoferiu. 1809 m. dvarą paveldėjo Georgas Fridrichas (Georg Friedrich von Orgies gen.
1863 m. baigėsi bajoriškasis Ilzenbergo dvaro periodas. Paskutinis Orgies-Rutenbergų giminės dvaro valdytojas buvo Didikas Ernstas Ditrichas (Ernst Dietrich Victor von Orgies gen. Rutenberg), kuris neturėjo palikuonių. 1861 m. prasidėjus žemės reformai, baudžiavos panaikinimui ir 1863 m. sukilimui, Ernstas Ditrichas spruko į Paryžių, o Ilzenbergo dvarą pardavė iš Rusijos atvykusiam vokiečių kilmės geležinkelio inžinieriui N. N. Fuchsui (N. N. Fuchs), jau neturėjusiam bajoro titulo.
N. N. Fuchso valdymo laikotarpis buvo trumpas - trys metai, nors per tą laiką jis sugebėjo perstatyti dvaro rūmus, kurie iš esmės nepakeisti tokie išliko iki mūsų dienų. Pasak gamtininko G. Isoko užrašiusio vietinių žmonių pasakojimus apie Ilzenbergą, buvo sukurta legenda apie Ilzenbergo dvaro pavadinimo kilmę, kurioje teigiama, kad XIX a. vokiečių kilmės carinės Rusijos inžinierius tiesė šiame regione geležinkelį, vėliau nusipirko šioje vietoje žemės ir pastatė joje rūmus, kuriuos pavadino žmonos Ilzės (nėra išlikę žinių, koks buvo tikslus N. N.
Vokiečių valdymo era Ilzenbergo dvare baigėsi 1896 m. Buvęs dvaro savininkas N. N. Fuchsas pardavė dvarą iš Zdoniškės (Telšių r.) kilusiam lenkų bajorui Eugenijui Dimšai (Eugeniusz Dymsza, 1853-1918), dirbusiam carinės Rusijos geležinkeliuose. Bajorų Dimšų šeima dvarą valdė iki Antrojo pasaulinio karo. Aukštosios kelių ir komunikacijos mokyklos (Peterburge) absolventas Eugenijus Dimša vedė iš žymios rumunų šeimos kilusią rumunę Liviją Majorescu (Livia Maiorescu, 1863-1946). Pirmojo pasaulinio karo metais E. Dimša su šeima gyveno Peterburge. Tuo metu (1915-1916 m.) Ilzenbergo dvare buvo įsikūręs vokiečių okupacijos kariuomenės aštuntosios raitelių gvardijos štabas su generolu priešakyje.
E. Dimša susirgo sunkia onkologine liga. Norėdamas gydytis nuo vėžio, kartu su šeima išvyko iš Peterburgo į Švediją, gydymas nepadėjo ir 1918 m. jis mirė. Letuvoje prasidėjus žemės reformai, dvaras buvo smarkiai nuniokotas. Dvaro valdytojai ir jo apylinkių gyventojai buvo lietuviai - tai nulėmė šios teritorijos likimą. 1920 m. brėžiant sieną tarp Lietuvos ir Latvijos, dvaro teritorija atsidūrė nedideliame Lietuvai priklausančiame, bet į Latvijos teritoriją įsiskverbusiame iškyšulyje, perpus buvo padalytas ir Ilgio ežeras, deja, ta dalis dvaro žemių, kuriose daugiausia gyveno latviai, atiteko Latvijai ir dvaro valdos labai sumažėjo. Dar labiau jų sumažėjo per 1935 m. vykdytą žemės reformą.
Apie moterų valdymo metus yra išlikę tik gražūs prisiminimai: buvę dvaro tarnautojai ir jų palikuonys pasakojo, kad dvarą valdžiusios moterys buvo labai jautrios ir teisingos, mylėjo žmones, mėgdavo artimai bendrauti, bėdai ištikus, gailėdavo ir užjausdavo, įvairiomis progomis tarnams ir jų vaikams dovanojo dovanas. Dvarą valdžiusios moterys nebuvo reiklios maistui, mėgo paprastus valstietiškus patiekalus, kasdien vilkėjo paprastus, nuo tarnų nesiskiriančius drabužius, nepaisant to, įvairių progų metu mėgo puoštis, kaip ir priderėjo aukštuomenės damoms.
Pasak Ilzenbergo dvare dirbusios virėjos, tarnaitės ir ekonomės Veronikos Prakopavičienės-Griškėnaitės „dvarininkė Livija Dimšienė buvo rumunė dainininkė, dainavo Rumunijos karalienei“, „nepaprastai gražiai grojo pianinu“, „mokėjo rusų, lenkų, prancūzų, anglų, vokiečių kalbas, o lietuviškai silpnai“. Kaip rašo rumunų istorikas Vasile Docea, 24 metų Livija Majoresku buvo karalienės Elžbietos freilina Rumunijos karaliaus Karolio I (1866-1914) dvare. Jos tėvas Titu Majoresku (Titu Liviu Maiorescu, 1840-02-15 Krakova - 1917-06-18 Bukareštas) buvo išskirtinė asmenybė Rumunijoje XIX a. pabaigos - XX a. pradžios istorijoje.
Livija Dimšienė artimai draugavo su Onuškio dvaro šeimininke Marija Adomina Komariene, o Livija Emilija Dimšaitė - su Komarų dukra Marija Vitolda Diana Komaraite. Remiantis Aldonos Radeckienės-Trečiokaitės Veronikos Prakopovaitės-Griškėnaitės atsiminimais, tarpukariu Livija Dimšienė su dukra Livija Emilija dvare gyveno ne vienos, dalį dvaro gyvenamųjų patalpų nuomojo joms patarnavusiems dvariškiams bei valstybinių tarnybų pareigūnams. Taip pat kurį laiką dvare gyveno Ilzenbergo dvaro žemės nuomininkas Pranas Budreika su šeima, Onuškio apylinkės policijos viršininko, prižiūrėjusio nemažą Lietuvos-Latvijos pasienio, Vinco Urbono šeima.
Labai šiltus santykius dvaro savininkės palaikė su kambarine ir senuoju ūkvedžiu Kondrotu, kuris kaip ir ponių kambarinė rūpinosi dvaro ūkiu, buitimi bei tvarka. Kurį laiką vienas rūmų kambarys buvo išnuomotas Lietuvos-Latvijos sienos Ilzenbergo perėjimo punkto raštinei. Dvare nuolat virė kultūrinis ir ūkinis gyvenimas - į Ilzenbergo dvarą dažnai atvykdavo svečių iš kitų Lietuvos dvarų, Rumunijos, Belgijos ir Lenkijos. Svečiai puotaudavo, pramogaudavo didžiuliame dvaro parke, plaukiodavo, irstydavosi valtele, žvejodavo, vėžiaudavo Ilgio ežere, medžiodavo dvaro apylinkėse. Ne tik svečiai, bet ir vietiniai gyventojai galėjo nebaudžiami gaudyti ežero gėrybes, miškuose uogauti ir grybauti.
1940 m. Sovietų Sąjungai aneksavus Lietuvą ir pradėjus šalies sovietizacijai, dvarai ir dvarininkams priklausiusios žemės buvo konfiskuojami, o jų savininkams grėsė tremtis. Paskutinėms dvaro savininkėms pavyko išvengti tremties. Livija Dimšienė su dukromis išvyko į gimtinę, kur mirė 1946 m. 1948 m. Ilzenbergo dvaras atiteko kolūkiui „Aušra“, vėliau tapusiam Onuškio tarybiniu ūkiu.
Pokario metais sovietų valdžia Ilzenbergo dvaro rūmus ir parką naudojo įvairiems kultūriniams ir visuomeniniams renginiams - dvaras tapo svarbiausia regiono kultūrinių susibūrimų, koncertų ir švenčių vieta. 1963 m. parkas buvo įtrauktas į saugomų objektų sąrašą, kurio apsauga ir priežiūra buvo patikėta tarybinio ūkio vadovams. Naujieji šeimininkai mažai dėmesio skyrė rūmų ir parko tvarkymui. Turėdama didelių užmojų dvare įkurti sveikatingumo profilaktoriumą, 1966 m. dvarvietę su retų augalų parku ir neblogai išsilaikiusiu rūmu bei pradėjusiais griūti ūkio statiniais įsigijo garsi Panevėžio „Ekrano“ įmonė, tačiau šio sumanymo jiems nepavyko realizuoti. 1970 m.
Dvaro Atgimimas
1990 m. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, prasidėjusios permainos turėjo lemtingų pasekmių Ilzenbergo dvaro sodybos likimui - tai buvo vienas nykiausių periodų dvaro istorijoje. Nuo 1992 metų dvarvietė neturėjo šeimininko, neprižiūrimi ir apleisti jos pastatai ėmė nykti, dalis dvarvietės pastatų visiškai sugriuvo, rūmai buvo pritaikyti kolūkinio gyvenimo reikmėms, o parkas virto menkai prižiūrimu mišku.
Pusę tūkstantmečio gyvuojančio Ilzenbergo dvaro istorija išaiškėjo tuomet, kai 2003 m. naujam gyvenimui iš beveik griuvėsiais virtusią dvarvietę prikėlė ir modernų biodinaminiais pagrindais veikiantį ūkį įkūrė verslininkas Vaidas Barakauskas. 2012 m. - Ilzenbergo dvare ir jo apylinkėse buvo pradėtas dvarvietės atstatymas. „Tuomet visi jautėmės pakylėti. Supratome, kad darome kažką svarbaus - neleidžiame numirti tam, kas nusipelnė ilgo gyvenimo. Tai lyg ilga istorinė drama su laiminga pabaiga“, - šaltą gruodžio rytmetį Ilzenberge prisiminė Vaidas Barakauskas.
Dvaro atgimimo pradžiai įamžinti, į žemę buvo įkasta kapsulė su dvaro istorija ir palinkėjimais ateinančioms kartoms. Naujasis dvaro šeimininkas per penkerius metus atstatė visus dvarvietės pastatus, pritaikydamas juos biodinaminio ūkio reikmėms.
„Keturis metus vykę atnaujinimo darbai pareikalavo ne tik finansinių, bet ir didelių laiko bei energijos investicijų. Kita vertus, galimybės leido, jog Ilzenbergo dvaras taptų turbūt greičiausiai atnaujinta dvarviete visoje Lietuvoje. Kitos dvarvietės, kaip žinome, tvarkomos dešimtmečiais ir dažnai tik rekonstruojami pastatai. Šiuo atveju yra sutvarkytos visos aplinkinės žemės, bei įrengtas didžiulis parkas, kokį, sutvarkymo lygiu, turi nebent Tiškevičių rūmai Palangoje“, - pasakojo dvaro savininkas. Tačiau didžiosios dalies išsibarsčiusių dvarvietės žemių sutelkimas į vieną juridinę vietą užtruko daugiau ne dešimt metų. Verslininkas iš pradžių įsigijo tik 10 hektarų žemės, - jos reforma dar nebuvo baigta, ir daugiau žemės nusipirkti nebuvo galimybių.
„Norint dvare imtis ūkinės veiklos, žemės reikia keleto šimtų hektarų. Tad pati didžiausia parengiamojo etapo dalis ir buvo - kaip supirkti žemę dvarui, kad jame būtų galima ūkininkauti“, - teigė Vaidas Barakauskas. Kitaip nei dauguma verslininkų atstatydami dvarus paverčia juos viešbučiais, muziejais, ar įvairiomis erdvėmis laisvalaikiui, Vaidas Barakauskas Ilzenbergo dvarvietę skyrė ne tik pramogoms, bet prikėlė jį naujai misijai - čia įkūrė didžiausią Baltijos šalyse biodinaminiais pagrindais veikiantį ūkį, kuriame jau trečią ūkininkavimo sezoną auginama ir gaminama tik itin švari ir natūrali žemės ūkio produkcija, bei pardavinėjami sveiko maisto produktų krepšeliai.
Dvarvietė sugrįžo prie savo šaknų: dvare daroma tai, kas buvo daroma beveik visus istorijos šimtmečius, net ir pirmieji Ilzenbergo dvaro savininkai bajorai Kersenbrockai 1515 m. buvo įsikūrę Ilzenberge pirmiausia dėl galimybės verstis žemės ūkiu ir plėtoti prekybą ūkio produktais. „Dvarvietė sugrįžo prie savo šaknų: čia vėl gyvena ir dirba žmonės, auginami gyvuliai, sėjami laukai, verda bendruomenės gyvenimas. Norime priminti istoriją ir parodyti lankytojams, kad dvaras - tai ne tik puošnūs rūmai, bet ir kasdienis rūpestis bei sunkūs ūkio darbai“, - sakė Ilzenbergo dvaro savininkas Vaidas Barakauskas.
Vis greitėjantis gyvenimas nustūmė į šalį šimtmečius puoselėtas vertybes. Pasikeitus požiūriui į maistą, natūralūs, sveiki maisto produktai tapo retenybe ant mūsų kasdieninio stalo, dažnai vartojame įvairiomis cheminėmis medžiagomis užterštus maisto produktus, nesusimąstydami apie jų žalą organizmui. Ūkininkaujant pagal biodinaminius principus žemės ūkio produkcija užauginama be trąšų, o maisto produktai pagaminami be jokių dirbtinių priedų. Visa natūraliai užauginta dvaro ūkio produkcija perdirbama ir pačių parduodama. Toks ūkininkavimo būdas, kai procesas „nuo grūdo iki valgytojo stalo“ - tose pačiose rankose, yra Ilzenbergo ūkininkavimo veiklos pagrindas ir svarbiausias principas.
Ilzenbergo dvaro ūkyje, ganosi kelių dešimčių abrakų banda, karvės, avys, narvuose gausias šeimynas veda triušiai, aptvaruose vaikšto pulkai vištų, žąsų, kalakutų. Gyvūnų mitybai naudojami tik natūraliai išauginti pašarai, jiems susirgus - gydomi pelynų, dilgėlių ir kitų vaistinių augalų nuovirais. Erdviuose šiltnamiuose auga a...
Architektūra ir Dabartinė Būklė
Nuo 2012 m. gruodžio mėn. Ilzenbergo dvarvietės teritorijoje naujai renovuoti 7 istoriniai statiniai: rūmai, oficina- šeimininko namas, tvartai, arklidės, svirnas, rūkykla, pirtis. Pastatams naują veidą suteikia tos pačios medžiagos, kurios buvo naudotos prieš šimtmečius. Ypač daug dėmesio skirta dvaro rūmų ir juose išlikusių XVIIIa. rūsių atnaujinimui. Tai - reprezentacinis statinys, kuriame bus priimami svečiai, todėl dviejų aukštų klasicistinio stiliaus pastatas pasižymi ypatingu puošnumu tiek iš išorės, tiek viduje. 2017 m. Dar vienas ypatingas dvarvietės pastatas - XIX a. antroje pusėje pastatyta rūkykla, panašaus laikmečio dvaruose buvusi tikra retenybe.
Dvarvietė sugrįžo prie savo šaknų - remiantis istorinėmis dvarvietės nuotraukomis ir aprašymais, iš griuvėsių autentiškai atstatyti sunykę statiniai - svirnas, ūkinis pastatas, rūkykla, arklidė, ledainė-sandėlis, pirtis ir kiti statiniai.
Ilzenbergo dvaro rūmai pasitinka prabangiai įrengtu eksterjeru ir interjeru. Aplink juos išsidėstęs išpuoselėtas 14 hektarų angliško tipo parkas, meniškos skulptūros, Meilės sala, 500 metų žaliuojantis, net 6,3 metrų apimties, Lietuvos valstybės saugomas galiūnas Ilzenbergo dvaro ąžuolas.
Ūkis ir Pramogos
Ilzenbergo dvaras ir ūkis aprėpia per 500 ha įvairios paskirties žemės. Dvare auginamos įvairios grūdinės ir pupelinės kultūros, daržovės, vaisiai, uogos, prieskoninės žolės. Ūkyje ganomi galvijai, avys; auginamos vištos, antys, žąsys. Ilzenbergo dvaro ūkis - vienintelis Baltijos šalyse bei vienas iš nedaugelio ūkių Šiaurės šalių regione, kuriame ūkininkaujama vadovaujantis natūralios žemdirbystės principais.
Dalis Ilzenbergo dvarvietės skirta rekreacijai, pramogoms, kita dalis - natūralios žemdirbstės ūkio veiklai, ūkiniams darbams bei maisto gamybai. Vasaros metu Ilzenbergo dvarvietėje vyksta ekskursijos, kultūriniai ir privatūs renginiai.
Beje, tai vienintelis dvaras Baltijos šalyse bei vienas iš nedaugelio Europoje atgimęs ir ūkininkaujantis natūralios žemdirbystės principais. Vyndario A. Diliauto 7 rūšių vyno edukacija. Tikėtina, kad XVI a. Ilzenbergo dvare plytėjo vynuogynas, o vynas buvo brandinamas skliautuotuose gotikiniuose rūsiuose, kurie dvaro rūmuose išliko iki šių dienų. 2019 m. Vyno meistras Andrius Diliautas - savo srities profesionalas, o ILZENBERG vynas brandinamas laikantis senųjų dvariškų tradicijų ir taikant šiuolaikines technologijas.
Taip pat gali rinktis pažintinę dieną dvare, kurią sudarys ekskursija „Prisilietimas prie dvariško gyvenimo“, ekskursija-degustacija „Dvariškos kulinarijos paslaptys“ ir apsilankymas parke-muziejuje. „Prisilietimas prie dvariško gyvenimo“ - tai išskirtinė galimybė išgirsti apie Ilzenbergo dvarą ir ūkį, jo veiklos principus. Ekskursijos-degustacijos „Dvariškos kulinarijos paslaptys“ metu vaišinsiesi įvairių rūšių Ilzenbergo dvaro ūkyje gaminamais sūriais, mėsos gaminiais, užtepais, dvariškais skanėstais ir kitais su meile ir be jokių dirbtinių priedų pagamintais produktais.
Plaukimas elektriniu katamaranu aplink Meilės salą - dar viena įdomi ir labai romantiška pramoga, siūloma Ilzenbergo dvare. Ilgio ežero prieplaukoje prasidės valandos trukmės kelionė naujutėliu elektriniu katamaranu su prabangiu deniu ir staliukais. +370 696 44004 arba el. p.
Ilzenbergo dvaras - tai tarsi atskira karalystė Lietuvos pakrašty, nunešanti į tolimą XVI amžių, kerinti įspūdingu kraštovaizdžiu, reprezentatyviais rūmais ir kitais atgijusiais pastatais. Čia, kaip ir prieš šimtmečius, vėl klesti vynuogynai, o ūkyje auginama ir gaminama daugiau nei 100 produktų. Atrask šiuos lobynus ir Tu: sudalyvauk čia rengiamose ekskursijose, edukacijoje, plaukime elektriniu katamaranu aplink Meilės salą! +370 696 44004 arba el. p. Rokiškio krašte, istorinėse sėlių žemėse, įspūdingoje vietoje tarp dviejų ežerų, ant kalvos viršūnės stūkso 1515 m. statytas, Švedijos-Rusijos karą išgyvenęs, parduotas ir perpirktas, XIX a. rekonstruotas Ilzenbergo dvaras.