Dažnas vyresnio amžiaus asmuo susimąsto apie tai, kam ir kokiu būdu būtų galima perleisti savo užgyventą turtą. Lietuvos Respublikos įstatymai numato kelias pasirinkimo galimybes - ką svarbu žinoti apie kiekvieną iš jų, paaiškinta žemiau.
Turto perleidimo būdai: dovanojimas ir renta
Dovanojimo sutartis
Dovanojimo sutartis - tai sandoris, kuriuo viena šalis neatlygintinai perduoda turtą kitai šaliai. Civilinis kodeksas numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500,00 eurų, turi būti notarinės formos.
Svarbu paminėti, kad po turto perdavimo dovanojimo sutartis yra įvykdyta ir dovanotojas negali atšaukti savo valios, o turtas valdomas jau naujojo savininko (apdovanotojo).
Dovanojimo sutarties nutraukimas
Dovanojimo sutartis gali būti nutraukta ir turtas grąžinamas tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja. Taip pat jei apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo ir tokiu atveju, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
Teismų praktikoje pasitaiko, kad senyvo amžiaus asmenys prašo panaikinti dovanojimo sutartis, nes susipyko su asmenimis, kuriems padovanojo savo turtą. Taip pat praktikoje pasitaiko atvejų, kad panaikinti dovanojimo sutartį siekia ne dovanotojas, bet jo artimieji giminaičiai, pavyzdžiui, kiti dovanotojo vaikai.
Įstatymas numato, kad dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu ją sudarė fizinis asmuo, kuris nors būdamas veiksnus, sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tokiais atvejais teismas vertina tokias aplinkybes: koks dovanotojo amžius, išsilavinimas, gyvenimiška patirtis, kokia buvo dovanotojo būsena dovanojimo sutarties sudarymo metu, ar dovanotojas aiškiai suvokė savo atliekamų veiksmų pasekmes, ar nebuvo apgautas, suklaidintas, ar jam nebuvo daroma įtaka, psichologinis spaudimas, ar jam nebuvo grasinama, ar apskritai sandoris nebuvo žalingas pačiam dovanotojui, ar dovanotojas sutarties sudarymo metu nesirgo ligomis, galinčiomis paveikti jo valią, pavyzdžiui, kraujagysline demencija, Alzheimerio liga ir pan., net jei nebuvo pripažintas neveiksniu, gali būti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė (taip pat ir po asmens mirties, kada vertinama asmens sveikatos būklė pagal medicininius dokumentus).
Nors dovanojimo sutartyje galima nustatyti sąlygą, kad dovanojamas turtas būtų naudojamas tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tačiau dovanotojas negali nustatyti sąlygų, kurios įpareigotų apdovanotąjį rūpintis ar išlaikyti dovanotoją.
Rentos sutartis
Rentos sutartis yra tokia sutartis, kuria turto savininkas (rentos gavėjas) perleidžia turtą kitam asmeniui (rentos mokėtojui), o šis įsipareigoja tam tikrą terminą arba iki rentos gavėjo mirties jam mokėti sutartyje numatytą pinigų sumą arba kitaip jį išlaikyti.
Speciali rentos sutarties rūšis yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią rentos gavėjas perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui, o rentos mokėtojas įsipareigoja iki pat rentos gavėjo mirties jį išlaikyti: aprūpinti rentos gavėją gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, užtikrinti rentos gavėjo sveikatos priežiūrą. Šalys sutartyje taip pat gali numatyti vietoj išlaikymo iki gyvos galvos natūra - pareigą iki rentos gavėjo gyvos galvos jam mokėti periodines pinigines įmokas.
Taigi, ši sutartis yra vienas iš būdų, kaip senyvo amžiaus asmenys gali užtikrinti savo finansinį saugumą ir išlaikymą, tuo pačiu perleisdami turtą šeimos nariams ar kitiems asmenims.
Rentos sutartis yra panaši į dovanojimo sutartį, tačiau jos skiriasi ne tik tuo, kad rentos atveju turtas perleidžiamas su įpareigojimais, tačiau ir naujojo turto savininko galimybėmis disponuoti turtu. Svarbu ir tai, kad, rentos mokėtojui iš esmės pažeidus rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutartį (pavyzdžiui, nevykdant pareigos išlaikyti, rūpintis ir pan.), rentos gavėjas galėtų kreiptis į teismą, prašant nutraukti rentos sutartį.
Pasirinkimas tarp dovanojimo sutarties ir rentos sutarties priklauso nuo poreikių, t. y. ar reikalingas išlaikymas, priežiūra, aprūpinimas būstu ir kt.
Nekilnojamojo turto pardavimas, kai yra nepilnamečių vaikų
Jei norite parduoti būstą, kuriame šiuo metu gyvenate su nepilnamečiu vaiku, ar keliais, pasiruoškite papildomai biurokratijos porcijai. Reikės dar dokumentų ir tam tikrų procedūrų. Pirmiausia, susipažinkite su įstatymais. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta, kad vaikas visada turi teisę į gyvenamąjį būstą. Kitaip tariant, jis negali likti gatvėje - jis privalo kažkur gyventi iš karto, o ne po mėnesio ar dviejų.
Taigi, parduodami būtą su vaikais, papildomai turėsite reikalų ir su savo apylinkės teismu. Teismui svarbu užtikrinti ir įrodyti, kad jūsų vaikas ar vaikai turi, kur gyventi viso būsto pardavimo proceso metu ir po jo.
Pirmas darbas, kurį turite padaryti - priregistruoti vaiką pas senelius arba oficialiai išnuomotame bute (primename, kad nuomos sutartis galios tik tada, kai ji bus įregistruota VĮ "Registrų centras" ar patvirtinta notariškai). Kai priregistruojate, būtinai paimkite pažymą iš savivaldybės apie to būsto sudėtį, tarp kurių bus ir jūsų vaikas/vaikai.
Per tą laiką, kol tvarkote vaiko registravimo klausimus, su būsimaisiais savo būsto pirkėjais sudarykite preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Be šios sutarties teismas su jumis nesikalbės. Neturite, kur gyventi? Tada reikalingas notariškai patvirtintas jūsų būsto pirkėjų sutikimas, kad pirkėjai leidžia jums ir jūsų vaikams laikinai gyventi būsto prikimo-pardavimo proceso metu. Tokiu atveju preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties nereikia, tačiau teismui vis tiek kils klausimų "o kur vaikas gyvens po pardavimo"?
Jei tuo pačiu metu ketinate patys pirkti kitą būstą, bendraujate su bankais dėl paskolos, problemų neturėtų kilti. Tai nemažai dokumentų, žinoma ne visų jų gali prireikti, atsižvelgiama pagal individualia situaciją, bet vistiek surinkimui reikia laiko, tad planuokite bent savaitę dokumentų surinkimui. Patogiausias variantas visus dokumentus su prašymu pristatyti į apylinkės teismą.
Tačiau jei aplinkybės susiklostė taip, kad pateikti fiziškai negalite, galima pateikti prašymą ir internetu. Yra viena procesą palengvinanti sąlyga. Visus dokumentus pildo vienas iš vaikų tėvų arba notariškai patvirtintas atstovas.
Kai gaunate teismo leidimą jūsų būstą parduoti, toliau tvarkote pirkimo-pardavimo reikalus su savo pirkėjais, banku, notaru. Apsišarvuokite kantrybe, ir iš karto numatykite papildomas 2 savaites, kurias galimai užtruksite, kol gausite teismo leidimą.
Nekilnojamojo turto pardavimas, kai asmuo turi nepilnamečių vaikų, yra šiek tiek sudėtingesnis nei įprastai. Būtina pabrėžti, kad teismo leidimą parduoti nekilnojamąjį turtą būtina gauti tik tuo atveju, jei yra parduodamas vienintelis šeimos turimas gyvenamasis būstas.
Norint gauti teismo leidimą parduoti nekilnojamąjį turtą, turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą su laisvos formos prašymu išduoti teismo leidimą. Bylos dėl teismo leidimų išdavimo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl į teismo posėdžius vykti nereikia. Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis (šiuo atveju teise į gyvenamąjį būstą), leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
Nuo šių metų teismai leidimų parduoti nekilnojamąjį turtą šeimoms su nepilnamečiais vaikais nebeišduos. Leidimus parduoti turtą dabar išduos notarai. Notaras turės nuspręsti, ar toks sandoris neprieštarauja šeimos interesams, nepilnamečių interesams.
Prašymas teikiamas teisme pagal teikiančiojo gyvenamąją vietą (pvz.: jei gyvenate Kaune, Kauno rajone prašymai teikiami Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams). Dokumentai gali būti pateikiami nuvykus į teismą, siunčiant Lietuvos paštu arba el. paštu. Prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismas atsakymą turi pateikti per 5 darbo dienas.
Nekilnojamojo turto mokesčiai ir vaikų interesai
Finansų ministerija nurodė, kad „šiuo metu galiojančio įstatymo netobulumas leidžia susimažinti mokestinę naštą perrašant turtą giminaičiams“. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Daivos Čibirienės teigimu, vaikams butai dovanojami ne tik dėl mokestinių aplinkybių.
Pasak D. Čibirienės, toks butas tampa vaikų nuosavybe ir tėvai jo nebegalės atgauti, o vaikai sulaukę pilnametystės galės jį parduoti, pakeliauti arba kurį laiką nedirbti. Asociacijos vadovė taip pat pabrėžė, kad turtas perrašomas vaikui, kai siekiama sukurti jam saugumą tėvų netikėtos mirties, skyrybų atveju, siekiant vaikui užtikrinti pragyvenimą.
Be to, ji mano, kad dabartinė NT apmokestinimo tvarka skatina brangesnį būstą padovanoti vaikams. Anot jos, turėtų būti nustatomas neapmokestinamas dydis, kuris priklausytų nuo visos šeimos dydžio, o ne tik nuo tėvų skaičiaus, kaip yra dabar.
D. Čibirienė pateikė pavyzdį, kaip skiriasi nekilnojamojo turto apmokestinimas šeimose, kur yra abu tėvai ir tik vienas jų: jei šeima be vaikų, jos turtas iki 300 tūkst. eurų neapmokestinamas, o jei vieniša mama su dviem vaikais - tik iki 150 tūkst. eurų. Todėl tokiu atveju lieka viena išeitis, kad ir tą vieną brangesnį negu 150 tūkst. būstą išdalinti ir padovanoti savo vaikams.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, iš 20,6 tūkst. NT objektų, kurie priklauso nepilnamečiams, daugiausiai yra paveldėti - 13,6 tūkst., o dovanoti - 3,4 tūkst.
Jei NT vertė viršija 150 tūkst. eurų ir jis priklauso nepilnamečiui, NT mokestį turi deklaruoti ir sumokėti vienas iš tėvų. Tokio brangesnio NT turi 85 nepilnamečiai: jo vertė - daugiau kaip 20 mln. eurų. Daugiausia nepilnamečių turi iki 100 tūkst. eurų vertės NT - 6,5 tūkst., jo vertė - beveik 98,35 mln. eurų.
Dabar 2 proc. NT mokestį moka gyventojai, turintys turto, viršijančio 150 tūkst. eurų. Mokant NT mokestį už vaikams priklausantį turtą lengvatos nėra. VMI duomenimis, už 2021 metus už 65 nepilnamečius tėvai sumokėjo 26,6 tūkst. eurų NT mokesčio.
Nekilnojamojo turto, priklausančio nepilnamečiams, statistika
| NT vertė | Nepilnamečių skaičius | Bendra vertė (mln. eurų) |
|---|---|---|
| Viršija 150 tūkst. eurų | 85 | 20 |
| Iki 100 tūkst. eurų | 6,5 tūkst. | 98,35 |
Atsižvelgiant į sudėtingą nekilnojamojo turto perleidimo procesą, ypač kai tai susiję su vaikų teisėmis, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininkais ar notarais, kad būtų užtikrintas sklandus ir teisėtas turto perleidimas.