Kas yra turto patikėjimas: esmė, daiktinės teisės ir hipotekos ypatumai

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtinus privačią nuosavybę ir užtikrinus pagrindines asmens teises ir laisves, atsirado galimybė, o kartu kilo ir būtinumas sukurti daiktinės teisės institutą, plačiai žinomą pasaulinei teisės teorijai ir praktikai. Kai kurios daiktinės teisės buvo žinomos ir tarpukario Lietuvoje. Reikia pripažinti, kad teisiniu požiūriu daiktai gali būti tiek gamtos, tiek žmogaus darbu sukurti dalykai.

Kadangi daiktai turi skirtingas fizines ir kitas savybes, įvairi jų paskirtis ir ekonominė reikšmė, reguliuojant daiktinius teisinius santykius nevienodiems daiktams dažnai nustatomas ir skirtingas teisinis režimas. Daiktai yra labiausiai paplitęs civilinės teisės objektas, kadangi dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda būtent dėl daiktų egzistavimo. Daiktinės teisės objektas taip pat yra daiktai.

Tačiau plėtojantis mokslui ir technikai, kartu kuriant naujus daiktus, galinčius tenkinti vis didėjančius žmogaus poreikius ir būti civilinės teisės objektu, kaip neišvengiama kol kas pasekmė atsirado ir kai kurie materialaus pasaulio dalykai, negalintys tenkinti jokių materialinių arba kultūrinių žmogaus poreikių. Todėl reikėtų pripažinti, kad teisiniu požiūriu, matyt ne kiekvienas daiktas gali tenkinti tam tikrus materialinius arba kultūrinius žmogaus poreikius.

Teisės socialinė paskirtis - tai tas tikslas, kuriam teisė kuriama ir dėl kurio ji egzistuoja. Jau sakėme, kad teisė tiesiogiai atsiranda iš žmonių bendravimo ir todėl skirta jį valdyti atsižvelgiant į visų žmonių lygybę ir jų laimės siekį. Anksčiau istorijoje ši teisės paskirtis buvo nusakoma panašiai: „Teisynas yra sudarytas tam kad galingas ir turtingas nesavivaliautų, kad kiekvienas akiplėša būtų pažabotas, kad jis, bijodamas teisės, nuo bet kokios savivalės susilaikytų, kad negalėtų niekinti ir engti mažesnio ir silpnesnio“: Leonas Sapiega (1588 m.). Toks mąstymo būdas buvo priimtinas daugeliui teisėsaugos institucijos atstovų.

Daikto Samprata ir Skirstymas

Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai.

Nekilnojamieji ir Kilnojamieji Daiktai

Aptariant daiktų skirstymą į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius, būtina paminėti, kad pagal pagrindinį šio skirstymo kriterijų, t. y. daikto sąryšį su žeme, galima daiktus skirstyti ne tik į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius, bet ir į makrodaiktus bei mikrodaiktus. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemė ir su ja susiję daiktai, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

Daiktai, kuriuos iš vienos vietos į kitą galima perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, yra kilnojamieji daiktai pagal prigimtį. Reikėtų nustatyti, kad kilnojamasis daiktas, inkorporuotas į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualumą, yra nekilnojamojo daikto dalis, o kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat inkorporuotas į jį, bet nepraradęs savo individualumo, gali būti laikomas nekilnojamojo daikto dalimi.

Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamai į daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. Kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi.

Individualūs ir Rūšies Požymiais Apibūdinti Daiktai

Toks daiktų skirstymas yra svarbus dėl to, kad rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai pagal teisės normas gali būti pakeičiami kitais daiktais, o individualiais požymiais apibrėžti daiktai yra nepakeičiami. Kai kurių sutarčių dalykas gali būti tik individualiais požymiais apibrėžti daiktai, pavyzdžiui, nuomos sutartyje, panaudos sutartyje. Kitų sutarčių dalykas gali būti tik rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai, pavyzdžiui, paskolos sutartyje, tiekimo sutartyje.

Teisinėje literatūroje galima išskirti kai kurių autorių poziciją, pagal kurią individualiais požymiais apibrėžti daiktai kildinami iš trijų pagrindų. Pirma, kad tai vieninteliai (unikalūs) tos rūšies daiktai, pavyzdžiui, paveikslai, skulptūros ir pan. Antra, kad tai daiktai, kurie nuo panašių daiktų skiriasi kai kuriais požymiais, pavyzdžiui, pagal tą patį projektą pastatyti, bet skirtingose miesto gatvėse esantys namai ir pan.

Suvartojamieji ir Nesuvartojamieji Daiktai

Daiktai į suvartojamuosius ir nesuvartojamuosius skirstomi pagal pasikeitimus, kurie atsiranda panaudojus daiktą pagal paskirtį. Vieni daiktai, juos panaudojus, iš karto sunaikinami arba iš esmės pasikeičia. Pavyzdžiui, maisto produktai, statybinės medžiagos ir kt. Tokie daiktai vadinami suvartojamaisiais. Kiti daiktai, juos panaudojus, išsaugo savo paskirtį ir iš esmės nepasikeičia. Jie dėvisi palaipsniui kiekvieno panaudojimo metu ir todėl išlieka ilgesnį laiką. Pavyzdžiui, pagrindinės gamybos priemonės, namų apyvokos reikmenys.

Daiktų skirstymui į suvartojamuosius ir nesuvartojamuosius įstatymai teikia teisinę reikšmę, kadangi kai kurios sutartys gali būti sudaromos tik dėl nesuvartojamųjų daiktų. Pavyzdžiui, pagal nuomos, panaudos sutartis gali būti perduodami tik nesuvartojamieji daiktai, kadangi nuomininkas ar panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą patį turtą ir netgi tos būklės, kurios jį gavo arba sutartimi sulygtos būklės, tik atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą.

Dalieji ir Nedalieji Daiktai

Pagrindinis daiktų skirstymo į daliuosius ir nedaliuosius kriterijus yra padalyto daikto tikslinės paskirties pasikeitimas ar nepasikeitimas. Taigi daliaisiais laikomi daiktai, kurių tikslinė paskirtis fiziškai juos padalijus nepasikeičia ir kiekviena dalis gali egzistuoti kaip savarankiškas daiktas.

Fiziniu atžvilgiu dalus yra kiekvienas daiktas, tačiau kai kurių fiziškai padalytų daiktų pasikeičia tikslinė paskirtis, t. y. atskiros dalys nebegali būti panaudotos toms pačioms funkcijoms atlikti, kurių atlikimui galėjo būti panaudotas daiktas iki pastarojo padalijimo. Pavyzdžiui, išardžius automobilį, likusios detalės negali atlikti susisiekimo priemonės funkcijų. Tokie daiktai vadinami nedaliaisiais. Be to, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms netikslinga dalyti kai kurių daiktų, nors pagal prigimtį jie yra dalieji daiktai. Todėl, matyt, kai kuriuos daiktus, nors ir daliuosius pagal prigimtį, turėtų pripažinti nedaliaisiais įstatymai, o tam tikrais atvejais - ir šalys savo susitarimu.

Kitus daiktus padalijus į atskiras dalis, nepasikeičia jų tikslinė paskirtis, o kiekviena daikto dalis gali būti panaudota atlikti tas pačias funkcijas, kurias būtų galėjęs atlikti daiktas iki jo padalijimo. Pavyzdžiui, maisto produktai, naftos produktai ir pan. Tokie daiktai vadinami daliaisiais.

Išimti iš Apyvartos, Ribotai Esantys Apyvartoje ir Neišimti iš Apyvartos Daiktai

Pagal tai, kokių civilinių teisinių santykių objektais daiktai gali būti, t. y. kiek ribojama jų apyvarta, daiktai skirstomi į išimtus iš apyvartos, ribotai esančius apyvartoje ir neišimtus iš apyvartos daiktus. Kiekvienas asmuo įstatymo nustatyta tvarka gali įsigyti ir nuosavybės teise turėti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai neišimti iš apyvartos arba nėra ribotai esantys apyvartoje.

Remiantis Civilinio kodekso 981 straipsnio 2-ąja dalimi, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Šie daiktai negali būti perduodami kitų asmenų nuosavybėn.

Kai kurių daiktų apyvarta yra ribojama dėl tam tikrų tiems daiktams būdingų savybių. Pavyzdžiui, ginklų ar nuodų apyvarta - visuomenės saugumo tikslais, narkotinių medžiagų apyvarta ribojama sveikatos apsaugos tikslais ir pan. Todėl tam tikrų savybių turintys daiktai, kurių apyvarta ribojama saugumo, sveikatos apsaugos ar kitais visuomenės poreikiais, yra ribotai esantys apyvartoje daiktai. Tokių daiktų apyvartą reguliuoja specialios taisyklės, o jiems įgyti dažniausiai reikia atitinkamų leidimų.

Daiktinės teisės

Daiktinės teisės gali priklausyti turto savininkui ar asmeniui, kuris nėra turto savininkas. Daiktinės teisės turėtojas yra aktyvus, kitas asmuo turi elgtis pasyviai, kad nepažeistų daiktinių teisių. Jai būdinga sekimo teisė (daiktinė teisė visada lydi daiktą ir turi pirmenybę prieš kitas teises, pvz., prievolines teises). Nuosavybės teisė yra teisė valdyti, naudotis ir disponuoti daiktu nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Valdymas, kaip daiktinė teisė, yra faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Valdytojas turi teisę ginti esamą ar atnaujinti atimtą valdymo teisę. Jis gali reikalauti nuostolių atlyginimo. Turto patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti.

Įkeitimas ir Hipoteka

Hipoteka ir įkeitimas yra atitinkamai nekilnojamojo ir kito turto ar turtinių teisių įkeitimas. Daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn hipoteka ir įkeitimas seka paskui daiktą.

Įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali būti hipotekos objektu esančio nekilnojamojo daikto savininkas. Turto patikėjimo teise daiktą valdantis patikėtinis turi teisę įkeisti šį daiktą tik tais atvejais, kai įstatymuose arba sandoryje, kurių pagrindu atsiranda turto patikėjimo teisė, yra numatyta teisė įkeisti patikėjimo teise valdomą daiktą.

Hipoteka neatima iš įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Paskesnė įkeisto turto hipoteka leidžiama, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn.

Servitutas ir Uzufruktas

Servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, pasireiškianti kaip teisės naudotis daiktu suteikimas ar savininko teisės naudotis daiktu apribojimas. Yra žinomi kelio, statinio servitutai, teisė tiesti požemines, antžemines konstrukcijas ir kita.

Uzufruktas yra asmens gyvenimo trukmei ar už ją trumpesniam terminui nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Uzufruktas t. p. Užstatymo teisės pagrindu žemė suteikiama naudotis kitam asmeniui statiniams statyti ar įsigyti, jiems valdyti nuosavybės teise, žemės gelmėms naudoti.

Kitos Daiktinės Teisės

Ilgalaikė nuoma - teisė naudotis kito asmens nekilnojamuoju daiktu ar žeme neatliekant veiksmų, didinančių nekilnojamojo daikto ar žemės vertę. Daikto sulaikymas - kreditoriaus teisė sulaikyti skolininko jam perduotą daiktą tol, kol skolininkas įvykdo savo prievolę. Turto administravimas - nuosavybės teisių įgyvendinimas, kurį atlieka paskirtas daikto valdytojas. Lietuvoje 1918-40 buvo įtvirtintos kai kurios daiktinės teisės. Atkūrus nepriklausomybę atkurta visavertė nuosavybės teisė bei kitos daiktinės teisės.

Turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės. Asmuo, kuris patikėjimo teise valdo turtą, privalo veikti sąžiningai ir protingai, rūpestingai valdyti turtą ir ginti patikėtojo interesus. Patikėtinis privalo nurodyti, kad veikia turto patikėjimo teise.

tags: #ikeisto #turto #patikejimas