Įkeitimo Sandorių Pavyzdžiai ir Teisiniai Aspektai Lietuvoje

Straipsnyje aptariami įkeitimo sandorių pavyzdžiai ir teisiniai aspektai Lietuvoje, remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimais ir juos lydinčiųjų teisės aktų pakeitimų projektais.

Hipotekos Registro Vystymo Koncepcija

Pagrindinis Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto tikslas - Hipotekos registro vystymo koncepcijos įgyvendinimas.

Dvigubas Teisinis Tyrimas

Pagrindiniu galiojančio teisinio reglamentavimo trūkumu laikytinas dvigubas hipotekos ir įkeitimo sandorių teisinis tyrimas: hipotekos ir įkeitimo sandorių teisėtumą tikrina ir notaras, ir hipotekos teisėjas.

• Visų pirma, hipotekos (įkeitimo) sandorį tvirtina notaras, kuris nustato, ar šis sandoris neprieštarauja įstatymams ir atitinka jų reikalavimus.
• Tačiau notaro patvirtintas sandoris neįsigalioja, nes sandorio teisėtumą dar tikrina hipotekos teisėjas, kuris nagrinėdamas prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką ar įkeitimą patikrina, ar hipotekos (įkeitimo) lakštas surašytas tinkama forma bei laikantis įstatymų reikalavimų.

Kadangi analogišką teisinį tyrimą atlieka pats notaras, pakartotinis sandorio tyrimas yra perteklinis.

Siūlomos Reformos

Atsižvelgiant į šį trūkumą, reformos metu parengtuose teisės aktų projektuose siūloma:

1. Atsisakyti teismų įsikišimo registruojant sutartinės hipotekos (įkeitimo) sandorius bei numatyti, kad tokius sandorius tvirtins tik notarai.
2. Bendrosios kompetencijos teismai (apylinkių teismų teisėjai) turės kompetenciją įstatymo numatytais atvejais nustatyti priverstinę hipoteką (įkeitimą), nes tokia hipoteka sukuriama prieš skolininko valią.

Tai reikš, kad įgyvendinus reformą bus panaikinti hipotekos skyriai prie apylinkės teismų ir atsisakyta hipotekos teisėjų funkcijų registruojant hipotekos (įkeitimo) sandorius. Tokiu būdu hipotekos (įkeitimo) registravimas taps administraciniu, o ne teisminiu procesu.

Šis pakeitimas sudarys sąlygas įgyvendinti "vieno langelio" principą, nes šalys, norėdamos sudaryti hipotekos sandorį turės kreiptis tik į notarą ir nereikės pakartotinai vykti į hipotekos skyrius. Be to, labai sutrumpės hipotekos registravimo laikas, nes dokumentus reikės pateikti tik notarui, o notaras duomenis apie hipotekos sandorį elektroniniu būdu perduos Hipotekos registrui, t.,y. atsiras objektyvi galimybė sudaryti sandorį ir jį įregistruoti tą pačią dieną. Taip pat bus sumažinti teismų darbo krūviai, atsisakyta teisėjams nebūdingų administracinio-techninio pobūdžio funkcijų bei taupomos valstybės biudžeto lėšos.

Reformos metu parengtų įstatymų projektuose siūloma atsisakyti hipotekos (įkeitimo) lakštų, kaip standartizuotos bei griežtai formalizuotos hipotekos bei įkeitimo sandorio formos. Šis pakeitimas užtikrins sutarties šalių laisvės principo įgyvendinimą, taip pat bus palengvintas hipotekos ir įkeitimo sandorių sudarymas, nes susitarimas dėl hipotekos (įkeitimo) galės būti įtrauktas į sutartį, iš kurios kyla pagrindinė prievolė.

Reikėtų pažymėti, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą nėra galimybės įkeisti visą įmonę kaip teisių ir pareigų objektą, nors CK atskirai reglamentuoja įmonės pirkimo-pardavimo bei įmonės nuomos sandorius. Tai laikytina šiuolaikinės įkeitimo teisės trūkumu, trukdančiu lanksčiam instituto taikymui verslo santykiuose.

Įstatymų projektuose pakoreguotos prekių (universalųjį) įkeitimą reglamentuojančios nuostatos, t.y. sudaromos galimybės įkeisti ne tik apyvartoje esančia prekių atsargas, bet ir bet kokį turtinį kompleksą, sudarytą iš kilnojamojo turto, kurio sudėtis ir forma nuolat kinta, įskaitant prekių atsargas, įrenginius, reikalavimo teises ir pan. Be to, ištaisomi ir kiti prekių atsargų įkeitimą reglamentuojančių nuostatų trūkumai (pvz.

Įgyvendinus reformą bus pakeičiama hipotekos (įkeitimo) sandorių teisinės registracijos reikšmė. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą tiek hipoteka, tiek neposesorinio kilnojamojo turto įkeitimas galioja tik nuo registracijos hipotekos registre momento (CK 4.187 str., CK 4.213 str.). Tačiau CK 1.75 str. 1 d. numato bendrą taisyklę, jog sandoris šalims galioja nuo sudarymo, o prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik jį įregistravus.

Įstatymų projektuose ši teisinės registracijos koncepcija pritaikoma ir hipotekos (įkeitimo) sandoriams bei numatoma bendra taisyklė, kad sutartinė hipoteka šalims galioja nuo sandorio sudarymo momento, tačiau prieš sąžiningus trečiuosius asmenis hipotekos (įkeitimo) sandoris gali būti panaudotas tik tuo atveju, jeigu hipoteka įstatymų nustatyta tvarka įregistruota hipotekos registre.

Išieškojimo Iš Įkeisto Turto Procesas

Svarbu pažymėti, kad įgyvendinus siūlomą reformą, bus patobulintas ir išieškojimo iš įkeisto turto procesas - jame nebedalyvaus teismai. Numatoma skolos išieškojimą vykdyti ne per teismą, o kreipiantis į notarą, įtvirtinant vykdomųjų įrašų institutą, kuris šiandien yra numatytas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme. Taip pat atsiras galimybė išieškojimo procedūros metu perleisti nekilnojamąjį turtą kreditoriaus nuosavybėn sudarant notarinį sandorį.

Be to, reformą įgyvendinančių teisės aktų projektuose numatytos taisyklės, užtikrinančios geresnį skolininko ir kreditoriaus teisių balansą, įtvirtinamos papildomos skolininko (įkaito davėjo) teisės ir garantijos, numatoma skolininko teisė reikalauti, kad kreditorius atlygintų jo nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius neteisėtai vykdė išieškojimą, neteisėtai administravo ar priverstinai pardavė turtą.

Kartu su įstatymo projektu Nr. - Civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. - Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. - Teismų įstatymo 14, 15, 34, 103 straipsnių pakeitimo ir 16, 17, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. - Turto arešto aktų registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. - Prekybinės laivybos įstatymo 78, 79, 80, 81, 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. - Notariato įstatymo 26, 43, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 49(1) straipsniu įstatymo projektas Nr. - Mokesčių administravimo įstatymo 103, 106 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. - Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. - Įmonių bankroto įstatymo 2, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. - Hipotekos registro steigimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.

Notaro Funkcijos

Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį. Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui. Be ko kito, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.

Paveldėjimo Bylos

Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.

Europos Paveldėjimo Pažymėjimo Išdavimas

2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Airiją, Daniją ir Jungtinę Karalystę) pradėtas taikyti vadinamasis Paveldėjimo reglamentas. Šis reglamentas aktualus tais atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra tarptautinio pobūdžio, pavyzdžiui, paveldimas turtas yra keliose valstybėse, palikėjas turėjo kelias gyvenamąsias vietas skirtingose valstybėse.

Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis). Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).

Prašymas išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą gali būti laisvos formos. Prašyme turi būti pateikiama Paveldėjimo reglamento 65 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kiek ji žinoma pareiškėjui, ir ją pagrindžiančių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.

Nuo 2021 m. birželio 1 d. suinteresuotas asmuo Prašymą Notarų rūmams galės teikti dviem būdais:

1. Elektroniniu būdu, prisijungęs prie informacinės sistemos eNotaras (www.enotaras.lt) ir patvirtinęs savo tapatybę Elektroninių valdžios vartų portale;
2. Raštu, užpildytą Prašymą pateikiant bet kuriam notarui.

Nuosavybės Teisės Į Dalį Sutuoktinių Bendro Turto Liudijimai

Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (pvz., mirus vienam iš sutuoktinių) (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1, 2 dalys).

Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.

Dokumentų Nuorašai ir Išrašai

Nuorašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento turiniui. Išrašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento dalies kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento dalies turiniui.

Notariato įstatymo 35 straipsnyje numatyta, kad negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai. Taisymai turi būti daromi taip, kad viską, kas parašyta klaidingai ir perbraukta, būtų galima perskaityti.

Notaras paliudija, jog dokumento nuorašo ar išrašo turinys atitinka originalaus dokumento ar jo dalies turinį. Notarui turi būti pateiktas dokumento, kurio nuorašas ar išrašas reikalingas, originalas.

Parašo Dokumentuose Tikrumo Liudijimas

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Notarui pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, privalo būti parašo pavyzdys, kad notaras galėtų patikrinti parašo tikrumą. Asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente nesant parašo pavyzdžio, notaras parašo dokumentuose tikrumo neliudija. Jeigu dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad dokumentą pasirašė jis.

Kiti Notariniai Veiksmai

• Faktas, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, tvirtinamas fiziniam asmeniui atvykus į notaro biurą arba šio fizinio asmens buvimo vietoje.
• Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti.
• Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką.
• Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktą notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
• Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 11 punktą notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas.
• Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą notaras priima jūrinius protestus.
• Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 13 punktą notaras protestuoja vekselius ir čekius.
• Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktą notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.
• Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 17 punktą notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams.
• Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 19 punktą notaras atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Vekselių ir Čekių Protestavimas

Notaras, vadovaudamasis Vekselių ir čekių protestavimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės) 12 punktu, įformina tokius įsakomųjų ir paprastųjų vekselių protestus:

1. protestą dėl atsisakymo akceptuoti įsakomąjį vekselį;
2. protestą dėl akcepto datos nenurodymo įsakomajame vekselyje;
3. protestą dėl atsisakymo apmokėti vekselį;
4. protestą dėl atsisakymo vizuoti paprastąjį vekselį ir nurodyti vizos datą.

Notaras įformina protestą dėl atsisakymo apmokėti čekį, jeigu pagal jo reikalavimą čekio davėjas atsisako apmokėti čekį (Taisyklių 29 punktas). Asmuo, norintis įforminti protestą, privalo pateikti notarui du prašymo (pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisyklėse nurodytą formą) egzempliorius bei vekselio arba čekio originalą. Jeigu vekselis ar čekis surašytas ne lietuvių kalba, turi būti pateikiamas vertimas į lietuvių kalbą.

Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 3 punkte numatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas) ar čekis, užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis. Jeigu vekselis ar čekis išrašytas užsienio kalba, kartu pateikiamas jo vertimas į lietuvių kalbą.

Tuo atveju, jei išieškojimą pagal notaro atliktą vykdomąjį įrašą reikia vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, asmuo gali kreiptis į vykdomąjį įrašą atlikusį notarą (ar jį pavaduojantį notarą arba notaro atstovą) dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo.

Vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo tvarką reglamentuoja 2015 m. gruodžio 30 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. Notaras vykdomąjį įrašą atlieka gavęs kreditoriaus rašytinį prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. Kartu su prašymu notarui turi būti pateikiamas sandoris, iš kurio atsirado piniginė prievolė (Tvarkos aprašo 5 punktas).

Vykdomąjį įrašą notaras atlieka pasibaigus dvidešimties dienų terminui, per kurį skolininkui siūloma įvykdyti piniginę prievolę kreditoriui ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo (Tvarkos aprašo 11 punktas). Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti.

Tuo atveju, jei išieškojimą pagal notaro atliktą vykdomąjį įrašą reikia vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, asmuo gali kreiptis į vykdomąjį įrašą atlikusį notarą (ar jį pavaduojantį notarą arba notaro atstovą) dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo.

Juridinių Asmenų Registrui Pateikiami Duomenys

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktą notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.

Notarui pateikiami dokumentai po reorganizavimo registruojant naujus juridinius asmenis, išskyrus politines partijas, tradicines religines bendruomenes ar bendrijas, religines bendruomenes ar bendrijas, profesines sąjungas ir jų susivienijimus, biudžetines įstaigas, valstybės įmones, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes ir viešuosius juridinius asmenis, veikiančius pagal Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalyje nurodytą teisės aktą arba Lietuvos Respublikos Seimo priimtu teisės aktu patvirtintus įstatus (Juridinių asmenų registrų nuostatų 48 punktas).

Notaras, gavęs juridinio asmens, filialo ar atstovybės dokumentus, įrašydamas prašyme, kuris pateikiamas Registro tvarkytojui, tvirtinamąjį įrašą, patvirtina surašytų duomenų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų, filialo ar atstovybės nuostatų atitiktį įstatymų reikalavimams ir nurodo, kad juridinį asmenį, filialą ar atstovybę, pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus, filialo ar atstovybės nuostatus įregistruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytos aplinkybės.

Notarui pateikiami dokumentai turi būti surašyti valstybine kalba, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Dokumentai turi būti tvarkingi, atitikti dokumentų rengimą ir įforminimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Jeigu dokumentai surašyti ne valstybine kalba, turi būti pridėti jų vertimai, pasirašyti vertėjo. Šis reikalavimas netaikomas, kai dokumentai gauti per Registrų sąveikos sistemą.

Juridinių Asmenų Steigimo Dokumentų Atitiktis Įstatymų Reikalavimams

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 17 punktą notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Juridinio asmens steigimo dokumentai yra steigėjo sprendimas (arba esant dviem ir daugiau steigėjų - steigiamojo susirinkimo protokolas), steigimo aktas (arba esant dviem ir daugiau steigėjų - steigimo sutartis), steigiamo juridinio asmens įstatai (arba atitinkamas teisines formas reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais - nuostatai).

Dokumentų Legalizavimas ir Tvirtinimas Pažyma (Apostille)

Pagal Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (apostille) tvarkos aprašo 8 punktą dokumentai gali būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu jie patvirtinti valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovo ar kito pasirašyti dokumentą įgaliojimus turinčio asmens arba valstybės įgalioto asmens (toliau - dokumentą išdavęs subjektas) parašu ir dokumentą išdavusio subjekto antspaudu, kai dokumentų rengimą reguliuojantys teisės aktai nustato, kad parašo rekvizite turi būti antspaudas, ir juose nurodytos dokumentą pasirašiusio asmens pareigos.

1961 m. spalio 5 d. buvo priimta Konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau - Hagos konvencija).

Kiti Įstatymų Numatyti Notariniai Veiksmai

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 19 punktą notaras atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Notariato įstatymo 26 straipsnyje išdėstytas notarinių veiksmų sąrašas nėra baigtinis. Numatyta, jog notaras atlieka ir kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Notariato įstatymo 38 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda notarinio registro išrašą. Notaras notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir fizinių asmenų, kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai, rašytinį pareiškimą.

Notariato įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda dingusio dokumento dublikatą. Jeigu dingsta notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas, dingusio dokumento dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio dalyvių pareiškimą.

tags: #ikeitimo #sandoris #sudaromas #kadangi