Žemės Mokesčio Kompensavimas Lietuvoje: Kas Svarbu Žinoti

Žemės mokestis yra svarbi valstybinės mokesčių sistemos dalis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Šio mokesčio tikslas - užtikrinti, kad žemės nuosavybė būtų tinkamai administruojama, naudojama ir, jei įmanoma, atneštų naudą visuomenei.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokie asmenys gali būti atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo, žemės mokesčio tarifus, mokėjimo terminus ir būdus, bei esamas lengvatas ir išimtis.

Žemės Mokesčio Pagrindai

Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą, žemės mokesčio mokėtojais laikomi visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso privati žemė, esanti Lietuvos teritorijoje. Tai apima tiek pavienius piliečius, kurie turi savo sklypus, tiek ir įmones, kurios valdo komercinę žemę.

Žemės Mokesčio Tarifai

Žemės mokesčio dydis priklauso nuo konkrečios žemės mokestinės vertės, kurią nustato atsakingos institucijos. Tarifo ribos yra gana plačios ir svyruoja nuo 0,01% iki 4% žemės mokestinės vertės.

Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti konkrečius tarifus savo administracinėje teritorijoje, todėl jie gali skirtis, atsižvelgiant į vietovę.

Žemės Mokesčio Mokėjimo Terminai

Visi žemės savininkai privalo deklaruoti žemės mokestį, o deklaracijos pateikiamos iki lapkričio 1 dienos einamaisiais mokestiniais metais. Pats mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Jei asmuo pavėluoja sumokėti, gali būti pradėti skaičiuoti delspinigiai, atsirasti kitos sankcijos.

Žemės Mokesčio Mokėjimo Būdai

Siekiant užtikrinti paprastą ir patogų mokėjimo procesą - žemės mokestį galima sumokėti keliais būdais. Tai leidžia kiekvienam savininkui pasirinkti jam tinkamiausią metodą:

  • Elektroniniu būdu: Šiuolaikinės technologijos leidžia mokesčius mokėti internetu, naudojantis interneto bankininkyste arba mokesčių mokėjimo platformomis - tokiomis, kaip VMI Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Šis metodas yra greitas, patogus ir sumažina administracines išlaidas.
  • Apmokėkite žemės mokestį paštu: Žmonės, kurie neturi prieigos prie interneto, gali sumokėti mokesčius paštu. Šiuo atveju reikia užpildyti ir išsiųsti mokesčio mokėjimo dokumentus pagal pateiktas deklaracijas.
  • Per banko skyrius: Žemės mokestį galima sumokėti ir tiesiogiai banko skyriuje.
  • Alternatyvūs metodai: Kai kurios savivaldybės ar institucijos gali pasiūlyti kitus būdus, kaip mokėti mokesčius, pavyzdžiui, per specialius paslaugų teikimo terminalus.

Mokėjimas yra privalomas visiems, nebent žemės savininkas atitinka teisės aktuose numatytas išimtis.

Žemės Mokesčio Lengvatos ir Išimtys

Nors žemės mokestis yra privalomas daugeliui - įstatymai numato tam tikras lengvatas ir atleidimus nuo šio mokesčio, kurie gali būti taikomi tam tikrais atvejais (patikslinta VMI). Vietos savivaldybių tarybos gali sumažinti žemės mokestį arba visiškai nuo jo atleisti tam tikrus žemės savininkus, taikydamos specialias mokesčių lengvatas:

  • Žemės savininkai gali būti atleisti nuo žemės mokesčio visai arba gauti mokesčio lengvatų, ypač esant finansiniams sunkumams ar išskirtinėms situacijoms, pavyzdžiui, stichinėms nelaimėms, paveikusioms žemės ūkio sąlygas.
  • Savivaldybių tarybos turi teisę, savo biudžeto sąskaita, sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti gyventojus.
  • Viena reikšmingiausių išimčių taikoma ūkio paskirties žemei, kuomet neretai yra visiškai atleidžiama nuo mokesčio, taip remiant žemės ūkio veiklą ir stiprinant vietos ūkininkų konkurencingumą.
  • Žemės mokesčio lengvatos gali būti skiriamos tam tikroms fizinių asmenų grupėms, pavyzdžiui, pensininkams, negalią turintiems ar socialiai remtiniems gyventojams. Tokie atleidimai padeda užtikrinti socialinį teisingumą.
  • Specialios lengvatos gali būti suteikiamos ir juridiniams asmenims, kurie vykdo žemės ūkio veiklą. Tokios lengvatos padeda sumažinti veiklos kaštus ir skatina investicijas į žemės ūkio sektorių.

Ar asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, asmenys, kuriems nustatytas dalyvumo lygis ir nepilnamečiai atleidžiami nuo žemės mokesčio? Žemė neapmokestinama žemės mokesčiu, esant šioms sąlygoms:

  • žemė priklauso asmenims, kuriems nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis, asmenims sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus ar nepilnamečiams ir įvardintų asmenų šeimose kalendorinių metų pradžioje nėra darbingų* asmenų, ir įvardintiems asmenims priklausančio žemės sklypo plotas, neviršija savivaldybių tarybų iki einamųjų kalendorinių metų rugsėjo 1 d. nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio (toliau - ND).
  • Kai žemės savininkui, turinčiam teisę į ND lengvatą, nuosavybės teise priklauso keli žemės sklypai skirtingose savivaldybėse, tai žemės mokesčio lengvata turi būti taikoma, apmokestinant tik vieną žemės sklypą, kuriam apskaičiuota ND lengvatos vertė yra didžiausia (t. y. kurioje savivaldybėje nustatyto ND apskaičiuotas žemės mokestis būtų didžiausias).

*darbingais asmenimis nelaikomi: nepilnamečiai vaikai iki jiems sukaks 18 metų; 18 metų sukakę mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas; asmenys (tarp jų ir dirbantys), kuriems pagal Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą nustatytas 0-55 procentų dalyvumo lygis ar negalia; asmenys (tarp jų ir dirbantys), kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių, nustatytą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (šiems asmenims priskiriami ir senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka negauna senatvės pensijos).

Ūkininkai, kurie yra atleisti nuo prievolės mokėti žemės mokestį, privalo atsiminti, kad vykdydami žemės ūkio veiklą, jie vis tiek turi laikytis veiklos apskaitos reikalavimų, įskaitant sąskaitų faktūrų išrašymą už parduodamą produkciją ar paslaugas.

Sąskaitų faktūrų išrašymas yra būtinas, siekiant užtikrinti skaidrią finansinę apskaitą ir laikytis galiojančių mokestinių teisės aktų.

Socialinė Parama ir Kompensacijos

Lietuvos Respublikoje yra numatyta kompensacijų teikimo sistema, kuria siekiama padėti šeimoms ir namų ūkiams, kurių pajamos nepasiekia numatytos ribos. Tačiau apie šią galimybę nežino ar nepasinaudoja nemaža dalis gyventojų, nes paprasčiausiai netinkamai vykdo savo pajamų apskaitą.

Kas Laikoma Pajamomis?

Lietuvoje pajamos apibrėžiamos kaip visos piniginės ir natūrinės vertybės, kurios pripažįstamos asmens turtu ar turto padidėjimu. Tai gali būti finansinis ar turtinis naudos gavimas, dažniausiai apmokestinamas pagal Lietuvos teisės aktus.

Apmokestinamoms pajamoms priskiriama:

  • Pajamos iš darbo santykių
  • Pajamos iš individualios veiklos (įskaitant verslo liudijimą)
  • Pajamos iš turto pardavimo
  • Dividendai
  • Palūkanos
  • Motinystės/tėystės išmokos
  • Vaiko priežiūros išmokos
  • Pajamos už parduotas/nuosavybėn perleistas atliekas

Neapmokestinamomis pajamomis laikomos:

  • Įstatyme numatytos pašalpos ir kompensacijos
  • Draudimo išmokos
  • Pensijų išmokos ir pensijų anuitetai
  • Įstatyme numatyta palūkanų rūšis
  • Labdara
  • Dovanos iš artimųjų (vaikai, tėvai, broliai/seserys, seneliai)
  • Dovanos be giminystės ryšio iki 2 500 Eur per metus
  • Darbdavio dovanos (suma iki 200 Eur per metus)
  • Paveldėjimo būdu gautos pajamos
  • Pajamos iš žemės ūkio veiklos (numatyta įstatymo)
  • Teismų priteistos sumos
  • Stipendijos
  • Prizai, premijos ir loterijų laimėjimai
  • Politinės kampanijos metu gautos ir pagal paskirtį panaudotos aukos/dovanos
  • Religinių bendrijų aptarnaujančio personalo pajamos
  • Pajamos kaip atlygis gautos teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą
  • Tam tikros jūrininkų pajamos ir kt.

Kompensacijų Rūšys ir Kam Jos Teikiamos?

Kompensacija gali būti piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams ir/arba kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.

Nepasiturinčiu gyventoju laikomi bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo, kuris, įvertinus jo pajamas ir turtą, turi teisę gauti socialinę paramą. 2023 metais Lietuvoje buvo 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų, kurie gavo socialinę paramą.

Vienas gyvenantis asmuo įgija teisę į socialinę pašalpą, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP dydis yra 176 Eur, todėl pajamų riba socialinei pašalpai gauti yra 193,60 Eur per mėnesį vienam asmeniui.

Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo to - kiek laiko ji yra gaunama:

  • Iki 6 mėnesių: skirtumas tarp 1,4 VRP (246,40 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
  • Nuo 6 iki 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,2 VRP (211,20 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
  • Ilgiau nei 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,1 VRP (193,60 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.

Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:

  • pirmam šeimos nariui - skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 193,60 Eur);
  • antram šeimos nariui - 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 174,24 Eur);
  • trečiam ir paskesniems šeimos nariams - 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 135,52 Eur).

Apskaičiuoti, ar jums priklauso socialinė parama galite naudodamiesi SPIS skaičiuokle.

Šildymo ir Vandens Išlaidų Kompensacija

Šildymas ir geriamasis/karštas vanduo taip pat yra kompensuojamas, jei vienas gyvenantis asmuo ar kartu gyvenantys asmenys nesurenka minimalios pajamų sumos.

Būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 352 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 528 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.

  • geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos (asmens) pajamų;
  • karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos (asmens) pajamų.

Pavyzdys 1: keturių asmenų šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos siekia 1418 Eur (2 MMA**). Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas: ((1418 Eur - 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) - 1408 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 Eur. Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (70 m2) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

* Nuo 2024-01-01 Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - 176 Eur

** MMA -924 Eur (bruto), 709 Eur (neto)

Pavyzdys 2: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 644 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą). Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas: 644 Eur - 528 Eur ( 3 VRP*)= 116 Eur, 116 Eur x 10 proc. = 11,6 Eur Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) gali mokėti ne daugiau kaip 11,6 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.

* Nuo 2024-01-01 Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - 176 Eur

Kaip Apskaičiuoti Vidutines Pajamas

Vidutinių asmens ir šeimos pajamų apskaičiavimas Lietuvoje atliekamas pagal teisės aktus, susijusius su pinigine socialine parama, šildymo ir vandens kompensacijomis bei kitomis socialinėmis išmokomis.

Skaičiuojant pajamas, vertinamas pajamų vidurkis per pastaruosius 3 mėnesius prieš paramos gavimo mėnesį arba pagal kitus teisės aktuose numatytus terminus.

Į pajamas įskaičiuojamos visos gautos pajamos, išskyrus tas, kurios teisės aktais priskiriamos neapmokestinamosioms ar neįtraukiamoms pajamoms.

Į pajamas, skaičiuojant vidutines pajamas, neįtraukiama:

  • Vaiko pinigai (universali išmoka vaikui);
  • Vienkartinės valstybės ar savivaldybės išmokos;
  • Socialinė pašalpa;
  • Kompensacijos už šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį;
  • Parama daiktais ar kitomis nepiniginėmis formomis;
  • Parama studijoms ir stipendijos, kurios nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu.

Pavyzdys 3: Šeima per pastaruosius 3 mėnesius gavo šias pajamas: Darbo užmokestis: 1 200 Eur/mėn., Pensija: 400 Eur/mėn., Vaiko pinigai: 100 Eur/mėn. Šeima sudaryta iš 3 asmenų. Vaiko pinigai neįtraukiami, todėl:

Kokios Pajamos Įtraukiamos Į Kompensacijos Apskaičiavimą?

Lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos:

  • su darbo santykiais susijusios pajamos;
  • autorinis atlyginimas;
  • pensijos;
  • dividendai;
  • palūkanos;
  • individualios (personalinės) įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
  • pajamos iš žemės ūkio veiklos;
  • išmokos žemės ūkio veiklai;
  • piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
  • stipendijos;
  • socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus vienkartines pašalpas ir kompensacijas, transporto bei specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas invalidams, kompensacijas diabetikams, donorams ir slaugos pašalpą visiškos negalios invalidams, draudimo išmokas, mokamus alimentus.

Skiriant šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) socialinę pašalpą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa bei šiuo Įstatymu nustatytos kompensacijos:

  • išeitinė pašalpa arba kompensacija, išmokama, kai darbo sutartis nutraukiama;
  • išeitinė išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
  • ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;
  • turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo kompensacija);
  • labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;
  • gautos dovanų piniginės lėšos;
  • paveldėtos piniginės lėšos;
  • užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;
  • valstybės kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą;
  • turto pardavimo pajamos;
  • turto nuomos pajamos;
  • loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai.

Būsto Šildymo ir Vandens Kompensacijos Skaičiuoklė

Norint sužinoti ar jums priklauso kompensacija, pasinaudokite socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

SVARBU. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

Pasirinkite, ar nurodysite paskutinių trijų mėnesių ar vieno paskutinio mėnesio pajamas:

Nurodykite šildymo kainos vidurkį per mėnesį. Jei nežinote einamojo sezono kainų, nurodykite to paties mėnesio įmokos dydį už praėjusį sezoną:

Paspaudus Pirmyn matysite, kokia išlaidų dalis jums kompensuojama. Atitinkamai galite užpildyti prašymą kompensacijai gauti.

Kokius Dokumentus Pateikti Šildymo Kompensacijai Gauti?

Kreipiantis dėl kompensacijos su savimi reikia turėti šiuos dokumentus:

  • Asmens dokumentą
  • Prašymą socialinei paramai gauti
  • Pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).

Jei naudojamas kietasis kuras, gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Išimtiniais atvejais savivaldybės gali paprašyti pateikti kietojo kuro pirkimo dokumentus.

Kur Kreiptis Kompensacijai Gauti?

Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).

Šioje skiltyje galite pateikti prašymą tiek šildymo kompensacijai, tiek socialinei paramai gauti. Spauskite Toliau ir Pildyti prašymą. Prašymas nebus pradedamas pildyti, jei kontaktiniai duomenys ir banko sąskata nėra nurodyta ar patikslinta. Nukreipti į prašymą pateikite prašomą informaciją, nurodykite už kokį laikotarpį ir kokias paslaugas norite gauti kompensaciją ir pateikite prašymą:

Lietuvos valstybėje veikia įrankiai, kurie yra skirti mažinti socialinę atskirtį ir neturtą. Socialinė piniginė pašalpa arba kompensacija už būsto šildymą ir/ar geriamą/ karštą vandenį padeda sunkiai besiverčiantiems gyventojams ar šeimoms lengviau sudurti galą su galu.

Puslapyje Kas man priklauso galite susipažinti su teikiamomis lengvatomis ir kompensacijomis, apmokamomis iš valstybės biudžeto.

tags: #kiej #ir #kam #kompensuojamas #zemes #mokestis