Ilgalaikio Turto ir Viso Turto Santykis: Finansinė Analizė

Šiame straipsnyje aptariamas ilgalaikio turto ir viso turto santykis, remiantis finansinės atskaitomybės pateikimo tvarka, sudėtimi ir bendraisiais ataskaitų turinio reikalavimais, nustatytais apskaitos instituto standartų tarybos nutarimu.

Svarbiausias įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis dažniausiai yra kitų veiklos rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima. Finansinė atskaitomybė turi būti aiškiai identifikuojama ir atskiriama nuo kitos informacijos, kurią skelbia įmonė.

Aiškinamasis raštas - metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje paaiškinamos balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos, taip pat atskleidžiama papildoma reikšminga informacija, kuri nepateikta finansinės atskaitomybės ataskaitose.

Įmonėse vykdomos ūkinės operacijos ir įvykiai pagal jų ekonominę prasmę grupuojami į stambias grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų elementais. Nuosavas kapitalas - įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.

Jei metinė finansinė atskaitomybė parengta nesilaikant Verslo apskaitos standartų, to priežastys turi būti išdėstytos aiškinamajame rašte. Įmonės gali pačios spausdinti metinės finansinės atskaitomybės formas, praleisdamos straipsnius, kurie pagal Verslo apskaitos standartus nėra privalomi ir kurių sumos lygios nuliui.

Jei, rengiant finansinę atskaitomybę, įmonės vadovybė žino faktų, kurie gali kelti abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą, tai turi būti atskleista aiškinamajame rašte. Jei dėl tam tikrų priežasčių veiklos tęstinumo principo nesilaikoma, visas įmonės turtas ir įsipareigojimai tampa trumpalaikiais.

Finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma pagal paskutinės finansinių metų dienos duomenis. Vėliau įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įtraukiami į apskaitą ir parodomi kito ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Todėl įmonės savininkų sprendimai dėl pelno paskirstymo ir kitais klausimais, priimti tvirtinant praėjusių finansinių metų atskaitomybę, priskiriami to ataskaitinio laikotarpio, kurio metu buvo priimti sprendimai, ūkinėms operacijoms ir pateikiami to laikotarpio atskaitomybėje.

Paprastai finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis, kai įmonė pradeda veiklą, yra reorganizuojama, likviduojama arba priimamas sprendimas pakeisti finansinių metų pradžią, vieneri finansiniai metai gali būti ne 12 mėnesių. Jie gali būti trumpesni nei 12, ilgesni nei 12 mėnesių, bet ne ilgesni kaip 18 mėnesių.

Pastovumo principas reiškia, kad įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti nuolat arba pakankamai ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės nulemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką. Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai jie atsiranda, ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.

Pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas. Finansinės ataskaitos turi būti parengtos taip, kad finansinės informacijos vartotojai galėtų palyginti jas su kitų ataskaitinių laikotarpių ir kitų įmonių pateikiama informacija bei teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės pokyčius. Finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikiama ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienerių finansinių metų informacija.

Rengiant finansinę atskaitomybę, turi būti patikrinami visi subjektyvūs įvertinimai, pavyzdžiui, skolos, kurių nesitikima atgauti, įvairūs atidėjimai, rezervai. Finansinės atskaitomybės rengėjai turi įsitikinti, kad finansinės ataskaitos yra patikimos ir neutralios.

Neutralumo principas reiškia, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija turi būti objektyvi ir nešališka. Turinio svarbos principas reiškia, kad registruojant ūkines operacijas ir įvykius didžiausias dėmesys kreipiamas į jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik į formalius pateikimo reikalavimus.

Nustatant reikšmingumą, vertinamas ne tik straipsnio dydis, bet ir pobūdis. Priimant sprendimą, lemiamą įtaką gali turėti bet kuris kriterijus. Kiekvienas reikšmingas straipsnis finansinėje atskaitomybėje pateikiamas atskirai. Finansinės atskaitomybės informacija gali būti pateikiama litais ar tūkstančiais litų.

Turtas naudojamas teikti paslaugoms arba gaminti prekėms, kurias pardavus tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvo išleista. Turtas nebūtinai turi turėti fizinę formą (pavyzdžiui, patentai ir autorių teisės taip pat yra turtas, jei jis yra įmonės nuosavybė ir iš jo tikimasi gauti ekonominės naudos). Ekonominės naudos gavimas ne visada siejamas su nuosavybės teise. Turtas apskaitoje paprastai pripažįstamas tada, kai patiriamos išlaidos jam įsigyti. Tačiau būna atvejų, kai turtas pripažįstamas nepatyrus išlaidų (pavyzdžiui, nemokamai gautas turtas, vyriausybės dotacijų forma gautas turtas ir pan.).

Įsipareigojimai gali būti esamieji ir būsimieji. Finansinėje apskaitoje paprastai registruojami esamieji įsipareigojimai, kai įmonė įsipareigoja sumokėti už jau gautą turtą arba sudaro neatšaukiamą susitarimą įsigyti turtą. Įmonės vadovybės sprendimai pirkti turtą ateityje yra būsimieji įsipareigojimai, kurie balanse nerodomi. Esamieji įsipareigojimai gali būti vykdomi sumokant pinigus, perleidžiant turtą, suteikiant paslaugas, pakeičiant kitais įsipareigojimais, perkeliant įsipareigojimus į nuosavą kapitalą. Kai kurie įsipareigojimai gali būti nustatomi skaičiavimo būdu, naudojant tam tikrus įvertinimus.

Paprastai įmonės pasirenka įsigijimo savikainos būdą, kurį derina su kitais būdais (pavyzdžiui, atsargos įvertinamos įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri mažesnė, rinkoje nesunkiai parduodami vertybiniai popieriai gali būti registruojami tikrąja verte, pensijų įsipareigojimai - dabartine verte).

Įmonės, atsižvelgdamos į rodiklių dydžius, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, verslo apskaitos standartuose įmonės įprastinės veiklos pajamų ir sąnaudų straipsniai yra atskirti nuo ypatingųjų straipsnių. Ką priskirti įprastinei veiklai, sprendžia pati įmonė.

Einamųjų išlaidų vertė - įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas pinigų arba pinigų ekvivalentų suma, kuria buvo atsiskaityta už tokio pat turto įsigijimą ataskaitiniu laikotarpiu. Realizavimo vertė - įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas pinigų ar jų ekvivalentų suma, kurią galima gauti pardavus turtą įprasto pardavimo metu esamomis rinkos kainomis. Dabartinė vertė - įvertinimo būdas, kai turtas įvertinamas dabartine diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurią, kaip tikimasi, turtas turėtų uždirbti ateityje normaliomis verslo sąlygomis.

Ilgalaikiui turtui priskiriamas nematerialusis, materialusis, finansinis ir kitas turtas, kuris atitinka ilgalaikio turto apibrėžimą. Žemės ūkio įmonės privalo biologinį turtą rodyti atskiru straipsniu. Jeigu kitos įmonės turi biologinio turto ir jo suma reikšminga, pateikia jį balanse atskiru straipsniu. Šis straipsnis pateikiamas tarp ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nes dėl specifinių šio turto savybių jis nepriskiriamas nei ilgalaikiam, nei trumpalaikiam turtui. Biologinis turtas balanse parodomas pagal 17-ojo verslo apskaitos standarto „Biologinis turtas“ reikalavimus.

Trumpalaikis turtas - turtas, kurį tikimasi realizuoti arba sunaudoti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos arba per vieną įprastinį įmonės veiklos ciklą. Trumpalaikiui turtui priskiriamos atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai, kurių naudojimo laikotarpis nėra ribotas, bei kitas turtas, kuris atitinka trumpalaikio turto apibrėžimą.

Ilgalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos įmonė turės įvykdyti vėliau nei per ateinančius vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Ilgalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.

Trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kurie turi būti įvykdyti per vieną įmonės įprastinės veiklos ciklą arba per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Trumpalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.

Standarto 11 punkte nurodyti straipsniai yra privalomi, t. y. jie turi būti pateikiami ir tais atvejais, kai sumos lygios nuliui, išskyrus šio standarto 29 punkte nurodytas išimtis. Pavyzdinėse formose nurodytus straipsnius galima papildyti ir kitomis nei nurodyta pavyzdinėse formose eilutėmis. Tarpiniai straipsniai, nurodyti pavyzdinėse formose, spausdinant gali būti praleidžiami, jeigu likučiai lygūs nuliui. Jei pildant trumpą formą 3 punkte nurodyti straipsnių likučiai nelygūs nuliui, jie turi būti pateikiami atskiromis eilutėmis tarpiniuose straipsniuose pilnoje balanso formoje nurodytose vietose.

Ilgalaikio turto straipsnyje parodomas nematerialusis, materialusis, finansinis ir kitas turtas, kuris atitinka ilgalaikio turto apibrėžimą.

Ilgalaikio turto apyvartumas rodo kaip efektyviai yra panaudojamas įmonės ilgalaikis turtas siekiant sukurti pajamas. Šis finansinis rodiklis lygina įmonės pardavimus bei ilgalaikį turtą. Kuo šis santykis didesnis, tuo įmonė efektyviau panaudoja savo ilgalaikį turtą.

Gamybinėms ar panašioms įmonėms ilgalaikis turtas sudaro pagrindines investicijas. Tai įmonės nekilnojamas turtas, gamybiniai įrengimai, mašinos ir pan. Tokios investicijos visuomet turi atsipirkti, ir šis rodiklis analizuoja kaip efektyviai investicijos į tokį turtą atsiperka. Žinoma, čia ignoruojamas pelningumas, ir tai labai paviršutinė analizė, kuri neturėtų būti ištraukta iš konteksto. Todėl naudojant šį rodiklį visuomet reikėtų šalia paskaičiuoti ir tokius rodiklius kaip ROE, ROA, ROIC ir pan. Pelningumo ignoravimas ne vienintelė problema skaičiuojant šį rodiklį. Kita problema yra ta, kad balanse ilgalaikis turtas gali būti jau nusidėvėjęs, o realybėje dar šiuolaikiškas ir puikiai funkcionuojantis, tad šių rodiklių lyginimas nėra toks paprastas net ir lyginant bendroves iš to paties sektoriaus. (Geriausia jei nusidėvėjimo normos panašios, ir pagrindinis turtas yra panašaus amžiaus).

Aukštas ilgalaikio turto apyvartumas dažniausiai rodo gerą turto panaudojimą, tačiau jis gali reikšti ir ribotą investicijų lygį, kai įmonė veikia su pasenusiu ar stipriai nusidėvėjusiu turtu. Žemas apyvartumas nebūtinai yra neigiamas signalas. Jis gali būti būdingas įmonėms, kurios neseniai investavo į naują įrangą, infrastruktūrą ar technologijas.

Ilgalaikio turto apyvartumo traktavimas glaudžiai susijęs su nusidėvėjimo politika. Apskaitoje nudėvėtas turtas gali dirbtinai padidinti apyvartumo rodiklį, nors realus gamybinis pajėgumas gali būti ribotas. Be to, augančios įmonės dažnai sąmoningai toleruoja mažesnį apyvartumą, nes investuoja į ateities plėtrą. Skirtingos verslo strategijos lemia skirtingą apyvartumo lygį. Efektyvumo ir kaštų lyderystės siekiančios įmonės dažnai orientuojasi į maksimalų turto išnaudojimą.

Apyvartumo rodikliai (Activity Ratios, Efficiency Ratios), dar vadinami veiklos ar veiklos efektyvumo rodikliais, parodo kaip greitai turto ar įsipareigojimų rodiklis padaro pilną apyvartą (dažniausiai lyginama su pardavimais ar pardavimų savikaina). Apyvartumas skaičiuojamas kartais (kaip taisyklė per metus), taip pat dažnai dienomis. Ilgalaikio turto apyvartumas (Fixed asset turnover) parodo kiek kartų "apsiverčia" ilgalaikis turtas lyginant su pardavimais per pasirinktą laiko periodą (dažniausiai metai).

Yra svarbu stebėti ne tik bendras įmonės pajamas, bet ir pagal svarbiausius įmonės verslo segmentus: klientų grupes, produktų ar paslaugų grupes, rinkas, geografinius regionus su galimybe matyti kiekvieno individualaus produkto ar paslaugos pardavimus.

Bendrasis pelningumas arba bendrojo pelno marža parodo koks pelningumas procentais iš pagrindinių veiklų įvertinus parduotų prekių ir paslaugų savikainą. Tai vienas iš svarbiausių ir dažniausiai naudojamų KPI. Kuo didesnis pelningumo procentas - tuo efektyvesnė įmonės veikla, gebėjimas kontroliuoti savikainą, uždirbti pajamas ir t. t.

Šis rodiklis parodo kiek pelno gaunama iš pagrindinių įmonės veiklų nevertinant atsitiktinių veiklų (kitos veiklos rezultatų) bei finansinės veiklos ir pelno mokesčių. Kuo didesnis šis rodiklis - tuo pelningesnė įmonės veikla. Koks pelningumas procentais iš pagrindinių veiklų įvertinus prekių, paslaugų savikainą bei veiklos sąnaudas. Koks pelnas lieka įvykdžius visus įsipareigojimus, t. y. įvertinus visas pagrindinės veiklos ir nepagrindinių veiklų sąnaudas.

Grynasis pelningumas arba grynojo pelno marža parodo koks pelningumas procentais iš visų veiklų įvertinus visas sąnaudas. Juo vertinamas visos įmonės veiklos efektyvumas: galima matyti kiek procentų grynojo pelno uždirba vienas pardavimo pajamų piniginis vienetas.

Veiklos pelningumas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (amortizaciją) arba EBITDA % leidžia geriau įvertinti bei palyginti stipriai investuojančių įmonių rezultatus, nes eliminuoja finansinės veiklos rezultatą bei turto nusidėvėjimo įtaką. Jis parodo koks EBITDA rodiklio pelningumas procentais iš pagrindinės veiklos. tai rodiklis parodantis kiek pelno generuoja kiekvienas klientas.

Vertinant įmonės finansinę būklę yra svarbu rodiklius lyginti su atitinkamais praėjusiais laikotarpiais ir stebėti tendencijas. Ar pajamos auga, ar krenta? Ar didėja pelningumas? Pajamų augimo rodiklis parodo kaip auga įmonės pardavimo pajamos per pasirinktą laikotarpį. Bendrojo pelno pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu. Veiklos pelno pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu. EBITDA pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu.

Tai turtas kuris tarnaus įmonei daugiau kaip vienerius metus ir jo įsigijimo vertė yra didesnė už įmonės nustatytą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę. Balanso straipsniuose paprastai detalizuojamas į nematerialųjį, materialųjį, finansinį bei kitą ilgalaikį turtą. Tai turtas, kurio gyvavimo ciklas trumpesnis negu 1 m.

Šis rodiklis parodo kiek iš viso turto turi įmonė, t. y. Įmonės savininkų nuosavybė: akcijos, rezervai ir uždirbtas pelnas arba nuostoliai. Juos sudaro vėliau nei po 1 m. mokėtinos sumos: finansinės skolos, lizingo įsipareigojimai, skolos tiekėjams, išankstiniai apmokėjimai, atidėjiniai ir pan.

Šis rodiklis parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus (pvz. apmokėti skolas), panaudojus trumpalaikį turtą. Laikoma, kad šio rodiklio reikšmė turi svyruoti tarp 1,2 ir 2. Žemiau 1 esanti reikšmė rodo likvidumo problemas, nesugebėjimą prireikus apmokėti skolų. Jei rodiklis viršija 2 - tai gali rodyti neefektyviai naudojamą trumpalaikį turtą bei įsipareigojimus.

Skaičiuojant šį rodiklį yra daroma prielaida, kad atsargos nėra likvidžios, t.y. kad norint jas parduoti prireiktų ilgesnio laikotarpio, o pirkėjų įsiskolinimas yra laikomas likvidžiu. Kuo šis teigiamas rodiklis aukštesnis - tuo geriau vertinamas įmonės likvidumo lygis, tai rodo, kad įmonės trumpalaikis turtas ženkliai viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Jam esant neigiamu - signalas, kad galima susidurti su įsipareigojimų vykdymo sunkumais.

Įvertinus apyvartinio kapitalo ir viso turto santykį galima vertinti įmonės bankroto tikimybę: kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo tikimybė mažesnė ir atvirkščiai. Parodo kaip greitai juda atsargos ir pavirsta pinigais. Pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas parodo kiek apyvartų per metus padaro pirkėjų skolos. Apibūdina įmonės atsiskaitymų su tiekėjais efektyvumą, rodo kiek kartų mokėtinos sumos tiekėjams “apsisuka“ per metus.

Naudojamas turto valdymo efektyvumo vertinimui: didesnė reikšmė rodo efektyvesnį valdymą, mažesnė - neefektyvų. Naudojamas įvertinti kiek pajamų uždirba vienas į apyvartinį kapitalą investuotas piniginis vienetas. Kuo didesnis apyvartumas - tuo mažesnės investicijos į apyvartinį kapitalą, tuo efektyvesnis valdymas.

Parodo įmonės įsipareigojimų dalį visame turte, kokia turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Kuo didesnė įsipareigojimų dalis turte - tuo žemesnis kreditorių saugumo lygis. Normali reikšmė tarp 0,4 iki 0,6, tačiau priklauso ir nuo ekonominio sektoriaus. Rodiklis parodo kiek įsipareigojimų tenka kiekvienam nuosavo kapitalo piniginiams vienetui.

Tai nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykis, parodantis kokia nuosavo kapitalo suma tenka vienam įsipareigojimų piniginiam vienetui. Finansinėse ataskaitose įvairiais pjūviais pateikiama informacija apie įmonės finansinius rezultatus per pasirinktą / ataskaitinį laikotarpį. Pagrindiniai rodikliai yra pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas, veiklos pelnas %, grynasis pelnas %.

Biudžeto-fakto palyginimo ataskaitose įvairiais pjūviais pateikiama informacija apie planuotų ir faktinių rezultatų skirtumus per pasirinktą / ataskaitinį laikotarpį. Dažniausiai lyginamos pelno - nuostolių ataskaitų eilutės, pajamų, savikainos, kiti planuoti ir faktiniai rodikliai.

Ilgalaikio Turto Struktūra

Ilgalaikis turtas gali būti skirstomas į kelias kategorijas, kiekviena iš jų atlieka skirtingą vaidmenį įmonės veikloje:

• Nematerialusis turtas: Patentai, prekės ženklai, programinė įranga ir kitos intelektinės nuosavybės formos.
• Materialusis turtas: Pastatai, įrengimai, transporto priemonės ir kita fizinė įranga, naudojama gamybos ar paslaugų teikimo procesuose.
• Finansinis turtas: Investicijos į kitų įmonių akcijas, obligacijas ir kitus vertybinius popierius.
• Kitas ilgalaikis turtas: Bet koks kitas turtas, kuris neatitinka aukščiau išvardytų kategorijų, bet yra skirtas naudoti ilgiau nei vienerius metus.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami hipotetiniai duomenys, iliustruojantys, kaip ilgalaikis turtas gali būti suskirstytas į kategorijas ir kokią dalį viso turto jis sudaro.

Šie duomenys gali padėti investuotojams ir analitikams įvertinti, kaip efektyviai įmonė valdo savo turtą ir kokią grąžą ji gauna iš investicijų į ilgalaikį turtą.

Ši schema iliustruoja, kaip apskaičiuojamas ilgalaikio turto apyvartumo rodiklis, kuris padeda įvertinti, kaip efektyviai įmonė naudoja savo ilgalaikį turtą pajamoms generuoti.

tags: #ilgalaikio #turto #ir #viso #turto