Ilgalaikio Turto Nusidėvėjimo Leidžiami Atskaitymai: Pelno Mokesčio Aspektai Lietuvoje

Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš per mokestinį laikotarpį gautų pajamų atimamos įstatyme nustatytos neapmokestinamosios pajamos ir atskaitomi leidžiami atskaitymai, įskaitant ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Šiame straipsnyje plačiau aptarsime Pelno mokesčio apskaičiavimo aspektus, kurie susiję su Lietuvos juridiniais asmenimis.

Pelno mokestį mokėti privalo Lietuvos ir užsienio vienetas - juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, bei Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, neturintis juridinio asmens statuso.

Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tam tikrų sąnaudų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, yra mokesčių tikslais ribojamas. Tai apima:

• Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos;
• Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos;
• Komandiruočių sąnaudos;
• Reklamos ir reprezentacijos sąnaudos;
• Natūraliosios netekties nuostoliai;
• Mokesčiai;
• Beviltiškos skolos;
• Išlaidos darbuotojų ir (arba) jų šeimos narių naudai, kuri nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas;
• Specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai;
• Parama;
• Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos;
• Mokestinio laikotarpio nuostoliai;
• Palūkanos (taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį).

Vis tik ne visos įmonių patiriamos sąnaudos, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, gali būti atimamos iš pajamų. Yra tam tikros sąnaudų grupės, kurių apskaičiuojant pelną iš pajamų atimti negalima ir jos turi būti priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams:

• Pridėtinės vertės mokestis, mokamas į biudžetą, ir pelno mokestis;
• Netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;
• Palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;
• Ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;
• Sąnaudos, kurios buvo įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;
• Parama, išskyrus Pelno įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus, ir dovanos, išskyrus dovanas darbuotojams;
• Vieneto padarytos žalos atlyginimas;
• Dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas;
• Kitos nesusijusios su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais;
• Praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį;
• Sąnaudos dėl turto ir įsipareigojimų, išskyrus sąnaudas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų rizikai drausti, perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;
• Socialinis mokestis;
• Neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai;
• Sąnaudos, susijusios su pajamomis iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais arba tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos taikomas fiksuotas pelno mokestis;
• Leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, tenkantys per Lietuvos vieneto nuolatines buveines, esančias Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, vykdomos veiklos pajamoms, jeigu per šias nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu tose valstybėse.

Jei vienetas ilgalaikį turtą perduoda atlygintinai ar neatlygintinai iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai nusidėvėjimas arba amortizacija per tą mokestinį laikotarpį neskaičiuojami. Jei vienetas perduoda atlygintinai ar neatlygintinai ilgalaikį turtą po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai tuo mokestiniu laikotarpiu į vieneto sąnaudas perkeliama ½ metinės nusidėvėjimo arba amortizacijos sumos, apskaičiuotos pagal nustatytus normatyvus.

Pagal Pelno mokesčio įstatymą, jei ilgalaikis turtas perduodamas antrąjį mokestinių metų pusmetį, leidžiama atskaityti 1/2 metinės nusidėvėjimo (amortizacijos) sumos.

Nustatant leidžiamus atskaitymus, svarbu atsižvelgti į tai, kad finansinėje apskaitoje ir apskaičiuojant pelno mokestį, galima taikyti skirtingus nusidėvėjimo normatyvus. Turto naudingo tarnavimo laikas - laikotarpis, kurį įmonė turtą ketina naudoti. Nenaudojamo turto nusidėvėjimas pagal PMĮ yra neskaičiuojamas.

Nusidėvėjimo normatyvų keitimas pagal apskaitos standartus nėra laikomas apskaitos politikos keitimu. NT nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pradėjus turtą naudoti įmonės veikloje, t. y. parengus ilgalaikį materialųjį turtą naudoti, jo nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos.

PMĮ 1 priedėlyje nurodyti normatyvai yra maksimalūs, t. y. įmonė gali suskirstyti turto grupes į pogrupius pagal objektyvius kriterijus ir taikyti skirtingus normatyvus. Jeigu spausdintuvai įsigyjami kaip atskiri turto vienetai, t. y. kiekvienas spausdintuvas yra atskiras ilgalaikis turtas, tai kiekvienas iš jų turi būti registruojamas atskirai.

Jeigu įmonė 2011-2014 metais pastato nenaudojo, bet skaičiavo nusidėvėjimą, jis bus neleidžiami atskaitymai. Jeigu įmonė įsigyja IT per pirmąjį pusmetį, nusidėvėjimas skaičiuojamas už visus metus.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti atidavus IT eksploatuoti (faktiškai pradėjus naudoti). Panaudos sutartimi išnuomoto ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuoja turto savininkas.

2025 m. birželio 17 d. priimtas Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 17, 18, 30, 33, 34, 35, 382, 41, 43 ir 561 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 303 straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XV-285, kuris įsigalioja 2026 m. sausio 1 dieną.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo PMĮ 18 str. nuostatos, susijusios su ilgalaikio turto nusidėvėjimu.

Taip pat, nuo 2026 m. sausio 1 d. vienetų, kuriuose mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo ir antrojo mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas - taikant 7 procentų mokesčio tarifą.

Nustatyta teisė taikyti momentinį ilgalaikio turto, priskirto tam tikroms ilgalaikio turto grupėms, nusidėvėjimą. Įmonės gali be ribojimų, t. y. netaikydamos PMĮ 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvų, atskaityti ilgalaikio turto įsigijimo kainą tą mokestinį laikotarpį, kurį tas turtas pradėtas naudoti.

Neatsižvelgiant į bendras nuostatas, visa ilgalaikio turto, priskirto tam tikroms grupėms (mašinos ir įrengimai, kompiuterinė technika ir ryšių priemonės, programinė įranga ir kt.), įsigijimo kaina gali būti atskaitoma iš pajamų tą mokestinį laikotarpį, kurį ilgalaikis turtas pradėtas naudoti. Tačiau, jei turtas naudojamas trumpiau nei 3 metus, apskaičiuotas pelno mokestis perskaičiuojamas.

Vienetai, atlikę ilgalaikio turto rekonstravimą ar remontą, kuris pailgino turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerino jo naudingąsias savybes, gali tikslinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus.

Į ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų sąrašą įtrauktos stipendijos, mokamos tyrėjams, vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą, kai yra pasirašyta trišalė sutartis tarp vieneto, aukštosios mokyklos ar mokslinių tyrimų instituto ir tyrėjo.

Patikslintos vienetų grupės vienetų mokestinių nuostolių perdavimo (perėmimo) sąlygos, nustatant, kad vienetų atitiktis keliamiems reikalavimams turi būti įvertinama aktualaus mokestinio laikotarpio paskutinę dieną.

Bendra pagal šį straipsnį ir šio Įstatymo 30 ir 43 straipsnius atskaitoma mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 procentų vieneto mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių mokestinių laikotarpių mokestinius nuostolius.

Ši informacija skelbiama: Leidžiami / neleidžiami atskaitymai Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais (sąnaudomis) laikomos su per kalendoriniais metais gautomis / uždirbtomis pajamomis susijusios gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos. Jei pagal veiklos pobūdį, automobilis naudojamas tik atvykti iš gyvenamosios vietos į nuolatinę paslaugų teikimo / darbo vietą ir atgal (parvažiuoti į namus), patirtų degalų įsigijimo išlaidų negalima priskirti leidžiamiems atskaitymams.

Individualios veiklos pajamų gavęs (uždirbęs) gyventojas gali pasirinkti iš jų atimti: faktiškai patirtas išlaidas, pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais, arba sumą, lygią 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų (neprivaloma turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų). Šis būdas netaikomas, kai pajamos (ar jų dalis) gaunamos iš darbdavio.

Jeigu vykdoma kelių skirtingų rūšių individuali veikla (tame tarpe ir žemės ūkio veikla, jeigu gyventojas yra PVM mokėtojas): su tokios veiklos pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai atimami bendrai iš visų rūšių individualios veiklos pajamų, t. y. gyventojas gali leidžiamus atskaitymus atimti iš visų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų sumos; leidžiamais atskaitymais gali pasirinkti tik vieną leidžiamų atskaitymų būdą (faktiškai patirtų išlaidų arba sumą lygią 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų).

Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto remonto išlaidos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tą mokestinį laikotarpį, kurį jos patirtos, jeigu ilgalaikis materialusis turtas buvo deklaruotas kaip individualios veiklos turtas FR0457 atsižvelgiant į to turto faktinį naudojimą individualioje veikloje (t. y. turto dalies (procentais) priskyrimą individualiai veiklai), neatsižvelgiant į tai, ar to turto įsigijimo išlaidos (ar bet kokia jų dalis) buvo priskirtos leidžiamiems atskaitymams ar ne.

Jei atliekamas individualios veiklos ilgalaikio materialiojo turto remontas, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, arba rekonstravimas, šio remonto arba rekonstravimo verte yra didinama remontuoto arba rekonstruoto individualios veiklos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kaina. Ši nuostata netaikoma gyvenamiesiems pastatams ir patalpoms bei lengviesiems automobiliams, išs...

Kiekvienam gyventojui, vykdančiam individualią arba žemės ūkio veiklą, artėjant metų pabaigai svarbu žinoti, kas yra leidžiami atskaitymai jų vykdomoje veikloje ir kuo jie reikšmingi, norint teisingai apskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nurodoma, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos.

Taip pat gyventojas gali ilgalaikio turto įsigijimo išlaidas priskirti leidžiamiems atskaitymams (apskaičiavus to turto nusidėvėjimą ar amortizaciją). Reiktų atkreipti dėmesį, kad įstatyme numatyta išimčių, koks turtas netinkamas priskirti leidžiamiems atskaitymams, pavyzdžiui, gyvenamųjų pastatų ir patalpų įsigijimo išlaidos, lengvųjų automobilių (M1 klasės) įsigijimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai lengvieji automobiliai naudojami tik teikiant transporto arba vairavimo mokymo paslaugas, kompiuterių programų susikūrimo išlaidos, žemės įsigijimo išlaidos.

Nuo deklaracijos (FR0457) pateikimo datos gyventojas leidžiamiems atskaitymams galės priskirti nusidėvėjimo (amortizacijos), eksploatavimo, remonto sąnaudas. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai pateikti LR pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje.

Svarbu akcentuoti, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto įsigijimo išlaidos vieno iš sutuoktinių individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos tik esant kito sutuoktinio sutikimui šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti kaip individualios veiklos turtu. Nesant minėto sutikimo, apskaičiuota ilgalaikio turto, naudojamo individualioje veikloje, įsigijimo kaina mažinama 50 procentų.

Individualioje veikloje naudojamo turto eksploatavimo ir remonto (paprasto) išlaidos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos pagal to turto faktinį naudojimą veikloje (t. y. turto dalies (procentais) priskyrimą individualiai veiklai), neatsižvelgiant į tai, ar to turto įsigijimo išlaidos (ar bet kuri jų dalis) buvo priskirtos leidžiamiems atskaitymams, ar ne. Šios išlaidos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tą mokestinį laikotarpį, kurį patiriamos.

Degalų įsigijimo išlaidos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, tačiaureikalaujama pagristi ne tik faktą, kad tokios išlaidos yra patirtos, bet ir sunaudotų degalų kiekį veiklos pajamoms uždirbti, t. y. gyventojas turi įrodyti, kokį kiekį degalų jis išnaudojo vykdydamas individualią veiklą. Leidžiamiems atskaitymams galima priskirti tik faktiškai nuvažiuotam (siejamam su pajamų uždirbimu) atstumui tenkantį sunaudotų degalų kiekį, neviršijantį normos.

Individualioje veikloje įsigyto trumpalaikio turto (pvz., darbo įrankių), kuris naudojamas vykdomoje veikloje, įsigijimo išlaidos leidžiamiems atskaitymams gali būti priskirtos, jeigu tas turtas nebuvo ir nebus naudojamas asmeniniais tikslais. O jei trumpalaikis turtas buvo, bus naudojamas ir asmeniniais tikslais, tai tokio turto įsigijimo išlaidos, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, turėtų būti sumažintos ta dalimi (procentais), kuria turtas buvo, bus naudojamas asmeniniais tikslais.

Iš gyventojo individualios veiklos pajamų leidžiama atskaityti ne daugiau kaip 50 procentų patirtų reprezentacinių sąnaudų, tačiau šios atskaitomos sąnaudos negali viršyti 2 procentų gyventojo individualios veiklos pajamų per mokestinį laikotarpį.

Apibendrinant, ilgalaikio turto nusidėvėjimo leidžiami atskaitymai yra svarbus aspektas planuojant įmonės ar individualios veiklos apmokestinamąjį pelną. Teisingas sąnaudų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams gali žymiai sumažinti mokėtiną pelno mokestį. Svarbu atidžiai sekti įstatymų pakeitimus ir konsultuotis su finansų specialistais, siekiant užtikrinti, kad visos sąnaudos būtų pagrįstos ir atitiktų galiojančius teisės aktus.

1 lentelė. Leidžiami ir neleidžiami atskaitymai individualioje veikloje.

FR0457 forma: Fizinio asmens pranešimas apie ilgalaikio turto priskyrimą individualiai veiklai.

tags: #ilgalaikio #turto #nusidevejimo #leidziali #atskaitymai