Ilgalaikio Turto Struktūros Analizė: Metodai ir Svarba

Ekonominio nuosmukio sąlygomis kiekvienai organizacijai labai svarbu priimti teisingus sprendimus dėl finansavimo ir investicijų, efektyviai valdyti turtą ir turėti savalaikę bei teisingą apskaitos informaciją, leidžiančią atspindėti organizacijos finansinius rezultatus.

Ilgalaikis turtas naudojamas visose įmonėse. Daugelyje įmonių šis turtas sudaro didžiąją dalį turimo turto. Todėl ilgalaikio turto apskaita ir analizė yra labai aktuali tema.

Siekiant pateikti tikslią ir teisingą informaciją apie įmonės būklę ir veiklos rezultatus, svarbu pasirinkti tinkamiausius ilgalaikio materialaus turto apskaitos ir nusidėvėjimo metodus.

Pagrindinis ilgalaikio materialaus turto apskaitos klausimas, aptariamas straipsnyje, yra tas, kad neteisingas įstatymų supratimas ar konfliktas iškraipo finansinius rezultatus, o tai leidžia apgauti finansinių ataskaitų naudotojus.

Tyrimo objektas: AB "Skuodo šiluma" materialaus turto apskaita ir analizė.

Tikslas: Ištirti ilgalaikio turto apskaitos principų teorinius ir praktinius aspektus, išanalizuoti problemas ir pateikti pasiūlymus, kaip geriau atskleisti turto naudojimą.

Hipotezė: Tinkamas ilgalaikio turto apskaitos metodikos pasirinkimas turi didelę įtaką įmonių veiklos rezultatams. AB "Skuodo šiluma" racionaliai valdo ilgalaikį turtą, o tai teigiamai veikia bendrus įmonės veiklos rezultatus.

Uždaviniai:

• Atlikti turto apibrėžimus ir lyginamąją analizę, remiantis Lietuvos ir užsienio autoriais.
• Išanalizuoti ilgalaikio turto klasifikavimo apskaitos ypatumus.
• Apsvarstyti ilgalaikio turto pirkimą, nusidėvėjimo apskaitos ypatumus.
• Išanalizuoti ilgalaikio materialaus turto struktūrą, dinamiką, techninę situaciją.
• Apskaičiuoti įmonės turto pelningumą, apyvartumą ir prognozes šiems kintamiesiems.

Tyrimo metodika: mokslinių publikacijų ir teisės aktų analizė, Lietuvos teisės aktų lyginimas su reikalavimais ir jų pritaikymas įmonės apskaitos praktikoje, įmonės finansinių duomenų analizė, statistinių ir ekonometrinių metodų naudojimas skaičiavimams patikrinti (tendencijų, regresijos - koreliacijos analizė), turto pajamingumo grandininiai pokyčiai ir veiksnių, darančių įtaką apyvartos vertinimui, įvertinimas.

Magistro darbas susideda iš trijų dalių: teorinėje dalyje nagrinėjama turto samprata, ilgalaikio turto struktūra ir vertinimo metodai. Taip pat nagrinėjama ilgalaikio materialaus turto klasifikacija ir grupavimas. Metodologinėje dalyje analizuojama, vertinama ir lyginama ilgalaikio turto apskaita pagal galiojančius įstatymus. Tyrėjai pristatė ilgalaikio turto nusidėvėjimo vertinimo metodus. Trečioje dalyje - įmonės "Skuodo šiluma" turto struktūros analizė, apyvartos techninė būklė ir pelningumo analizė bei prognozės.

Ilgalaikio Turto Samprata ir Klasifikavimas

Beveik kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai reikalingos tam tikros sąlygos, taip pat ir materialinės. Kiekvienos įmonės ūkinė veikla pirmiausia pasireiškia per produkcijos gamybos (arba paslaugų teikimo) ir jų (arba perparduoti skirtų prekių) pardavimo procesus.

Ekonominiais ištekliais laikoma tai, kas naudojama įmonės ūkinėje veikloje. Tai ne tik žaliavos, įrengimai ir pastatai, bet ir žemė ant kurios pastatyti šie pastatai, taip pat darbuotojai (jų intelektas, įgūdžiai ir žinios), sugebantys dirbti tą ar kitą darbą, o kartais netgi to regiono kraštovaizdis, jeigu jis svarbus įmonės ūkinei veiklai (pavyzdžiui, turizmo įmonei tai labai svarbus ekonominis veiksnys).

Daugelis ekonominių išteklių, naudojamų tam tikros įmonės ūkinėje veikloje, turi savininką ar savininkus, kitaip tariant, yra kažkieno nuosavybė. Gali būti tam tikrų ekonominių išteklių, apskritai neturinčių savininko (pavyzdžiui, kraštovaizdis). Turtu gali būti laikomi tik tie ištekliai kurie turi konkretų savininką. Žinoma, tas savininkas nebūtinai bus pati įmonė. Ji gali pasiskolinti (nemokamai ar už tam tikrą atlygį) turtą iš kito savininko. Tuomet šiuo turtu ji naudojasi laikinai. Įmonė turtu disponuoja.

Turtas duoda tam tikrą naudą tam, kas juo disponuoja. Kiekvienos įmonės galutinis tikslas - “gaminti” pelną. Todėl turtu laikytina tik ta gėrybių dalis, kuri atneš įmonei naudą, dažniausiai pasireiškiančia pelnu.

Turtas apskaitoje laikomas ekonominiu ištekliu, kuris turi savininką, ir, kuriu disponuodama, įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje. Turtą būtina suskirstyti į grupes, t.y. suklasifikuoti.

Pirmiausia labai svarbu suskirstyti jį į piniginį ir nepiniginį. Toks grupavimas yra reikšmingas, nes dažniausiai tik už visuotinai pripažįstamą prekę ir mokėjimo priemonę - pinigus - įmonė gali įsigyti jos veiklai reikalingų gėrybių. Pinigais mokama darbuotojui už darbą, bankui - palūkanas už gautas iš jo paskolas ir pan.

Be to turtas gali būti skirstomas į materialųjį ir nematerialųjį. Be materialiojo, kurį galima palytėti, įmonė turi ir neapčiuopiamo turto. Aišku, kad tokie dalykai, kaip firmos prestižas, patentai, licencijos, teikia įmonei realią naudą. Jiems įsigytu ji išleidžia tam tikrą sumą lėšų. Vadinasi toks turtas turi būti apskaitomas, todėl ir išskiriamas iš turto visumos.

Pagal naudojimą įmonėje, ilgalaikis turtas gali būti skirstomas į:

• aktyvųjį (kilnojamąjį) ilgalaikį turtą;
• kitoms įmonėms išnuomotą ilgalaikį turtą.

Pagaliau pačiai įmonei svarbu turėti visapusišką informaciją apie turto kuriuo ji disponuoja, naudojimą. Šio darbo objektas- ilgalaikis turtas. Darbo objekto pasirinkimą nulėmė jo ypatinga praktinė reikšmė ir aktualumas.

Buhalterinė apskaita gali būti vedama pačiais įvairiausiais metodais, svarbu, kad iš jos duomenų būtų galima suformuoti teisingus finansinius atskaitomybės rodiklius.

Apskritai ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną apskaitinį laikotarpį naudojamas turtas. Tačiau, ilgalaikiu turtas laikomas ne kalendorine, o ekonomine prasme, nes turto skirstymas į ilgalaikį ir trumpalaikį priklauso ne tiek nuo paties turto pobūdžio, kiek nuo kelių reikšmingų įmonės veiklos aplinkybių.

Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį, yra jo sunaudojimas per tą laikotarpį, per kurį uždirbama pelno. Jei turtas per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas, jis yra laikomas - trumpalaikiu, o jeigu nesunaudojamas, - ilgalaikiu turtu.

Kadangi pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai, tai ir ilgalaikiu paprastai laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus.

Pavyzdžiui , jeigu pagrindiniu ataskaitiniu laikotarpiu būtų laikomas mėnuo, ilgalaikiam turtui būtų priskiriamas turtas, naudojamas ilgiau nei vieną mėnesį (kitaip sakant, per vieną mėnesį nesunaudojamas turtas). Tai svarbiausias šios turto grupės išskyrimo požymis, nes visa trumpalaikio turto vertė įskaičiuojama į vieno kurio nors ataskaitinio laikotarpio sąnaudas, tačiau kiekvienam laikotarpiui priskiriama tik per tą laikotarpį sunaudoto (nudėvėto) ilgalaikio turto dalis.

Todėl ir laikomasi nuostatos, kad ilgalaikio turto atskyrimo nuo trumpalaikio riba - vieneri jo naudojimo metai. Skirstant turtą į ilgalaikį ir trumpalaikį svarbi ir jo įskaičiavimo į tam tikro ataskaitinio laikotarpio sąnaudas metodika, nes šios dvi turto rūšys nevienodai panaudojamos pelno uždirbimo procese turto sunaudojimo aspektu.

Priskiriant turtą ilgalaikiam, atsižvelgiama ir į jo vertę. Be abejo, tas pats turtas vienai įmonei gali būti labai reikšmingas, o kitai - sudaryti tik menką įmonės turto dalį. pats turtas gali būti laikomas ilgalaikiu (apskaitant jo nusidėvėjimą), o kitoje - trumpalaikiu, kurio visa vertė nurašoma į vieno ataskaitinio laikotarpio sąnaudas. Tai priklauso nuo įmonės turto dydžio ir jos veiklos pobūdžio bet kuriuo atveju tai tik susitarimo reikalas, nes jokiame norminiame akte nėra tiksliai nurodyta, kokios sumos turtas laikytinas ilgalaikiu.

Todėl įmonės vadovai patys pasirenka nuo kurios sumos ir kokio pobūdžio jų įmonėje turtas bus laikomas ilgalaikiu. Ši suma vadinama minimalia ilgalaikio materialiojo turto verte. Tad kaip matome, priskiriant tam tikrą turtą ilgalaikiam, būtina įvertinti ir jo reikšmingumą įmonei.

Bet vis dėlto svarbiausias požymis, išskiriant ilgalaikį turtą, yra jo panaudojimas uždirbant pelną tam tikroje įmonėje. Taip pat vieną ar kitą turto objektą priskiriant ilgalaikiam ar trumpalaikiam turtui, būtina atsižvelgti į to turto pobūdį, jo naudojimo įmonėje laiką bei to turto vertę.

Ilgalaikis turtas gali būti labai skirtingas (ilgiau nei vienerius metus naudojamos mašinos, pastatai, įsigytos licencijos bei patentai, pagaliau skolos įmonei ir t.t.). jo įvairovė kartais lemia visiškai skirtingus to turto apskaitos būdus, jo įkainojimo ir atvaizdavimo atskaitomybėje tvarką. Todėl visą ilgalaikį turtą būtina sugrupuoti - suskirstyti į tam tikras vienarūšes klases.

Ilgalaikis Materialusis Turtas

Ilgalaikio materialiojo turto rodiklis rodo, kiek įmonėje yra materialios substancijos, t.y. Jeigu turtas turi jį nusakančią materiją, yra pagamintas iš tam tikros medžiagos ir yra apčiuopiamas, jis laikomas materialiuoju turtu.

įmonei yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu. Rizikos perdavimu laikomas momentas, kai įmonė įgyja teisę valdyti, naudoti materialųjį turtą ir juo disponuoti, tampa atsakinga už materialųjį turtą ir jai priklauso materialiojo turto teikiama nauda.

Rizikos perdavimo momentas paprastai aptariamas sutartyje. Jei turtas priklauso įmonei nuosavybės teise arba įmonė valdo, naudoja turtą ir juo disponuoja patikėjimo teise ir sutartyje nenumatytas kitas rizikos perdavimo momentas, laikoma, kad su turtu susijusi rizika perduota įmonei sutarties sudarymo momentu.

Jei įmonė ketina įsigyti materialųjį turtą, kuris teiks įmonei ekonominės naudos naudojamas ilgiau nei vienerius metus, išankstiniai mokėjimai, avansinės įmokos ir kiti panašaus pobūdžio mokėjimai už tokį turtą turi būti priskiriami ilgalaikiam turtui.

Ilgalaikiam materialiajam turtui taip pat priskiriamas gautas, bet dar nepradėtas naudoti arba nebaigtas komplektuoti ilgalaikis materialusis turtas. Balansinė vertė - suma, kuria turtas yra parodytas balanse. Nematerialiojo turto balansinė vertė yra lygi jo likutinei vertei.

Įmonė turimą IMT apskaitoje užregistruoja suskirstytą pagal paskirtį. Žemė įmonės balanse išskiriama atskirame straipsnyje, nes ji ypatinga tuo, jog vienintelė iš IMT nenudėvima. Apskaitoje užregistruota žemės pradinė vertė paprastai nepasikeičia per visą naudojimosi ja laikotarpį.

Galimas atvejis, kad žemė įsigyjama kartu su joje esančiu senu ir įmonei nereikalingu pastatu. Todėl jo nugriovimo išlaidos (darbo užmokesčio, mechanizmų naudojimo ir t.t.) taip pat turi būti įskaičiuojamos į pradinę žemės vertę.

Gamybiniai ar administraciniai pastatai gali būti įsigyjami sumokant už jau pastatytus pardavėjui tam tikrą pinigų sumą arba statomi įmonės jėgomis, perkant statybines medžiagas, samdant darbininkus arba specializuotas statybos įmones ir pan.

Jei įsigyjami jau užbaigti pasatai, tai jų įsigijimo vertę sudarys pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta kaina, papildomų darbų, atliekamų prieš pradedant pasatą eksploatuoti, vertė ir įvairūs šio turto registravimo mokesčiai.

Nematerialusis Turtas

Prestižas - suma, kuria įgijėjo sumokėta kaina viršija įsigytos kitos įmonės grynojo turto dalies vertę ir iš kurios įgijėjas tikisi gauti ekonominės naudos ateityje.

Vienas svarbiausių nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų yra jo kontrolė. Įmonė kontroliuoja turtą, jei ji turi teisę gauti iš jo būsimosios ekonominės naudos bei uždrausti kitiems ja naudotis.

Įmonės galimybė kontroliuoti nematerialųjį turtą ir jo teikiamą ekonominę naudą gali būti išreikšta juridinėmis teisėmis. Tam tikrais atvejais nematerialusis turtas gali būti susietas su materialia forma. Toks turtas gali būti kompaktiniame diske (kompiuterių programos), popierinėse laikmenose (licencijos ar patentai), kino juostoje ar pan. Tais atvejais, kai turtas turi materialiojo ir nematerialiojo turto požymių, nustatant, kuriam turtui jį priskirti, įvertinama, kuris požymis vyrauja.

Nematerialusis turtas gali būti atskiriamas ir neatskiriamas nuo įmonės ir kito jos turto. Nematerialusis turtas, kurį įmonė gali perleisti ar išnuomoti, yra laikomas atskiriamu nuo įmonės ir kito jos turto.

Įmonės darbuotojų kvalifikacija, vidaus išlaidos, patirtos siekiant sukurti / sudaryti pirkėjų sąrašus ir panašius objektus, nelaikomos nematerialiuoju turtu. Įmonės patirtos išlaidos susikurtiems prekių ženklams, straipsnių antraštėms ir panašaus pobūdžio išlaidos taip pat neturi būti pripažįstamos nematerialiuoju turtu. Jei straipsnis neatitinka nematerialiojo turto apibrėžimo, išlaidos pripažįstamos sąnaudomis jų susidarymo metu.

Nematerialusis turtas gali būti įsigyjamas iš išorės arba sukuriamas įmonės viduje. Nematerialus turtas išskiriamas todėl, kad būtų parodyta, keik įmonė turi įvairių teisių ir kitų panašių. privilegijų suteikiančio turto, kuris egzistuoja tik tol, kol egzistuoja pati įmonė.

Kitaip sakant, šio turto neįmanoma kam nors perparduoti kaip pastato ar staklių. Apskaitoje laikomasi nuostatos, kad nematerialusis turtas atsiranda tik tada, jeigu už jį sumokama. Reikšmingiausia nematerialiojo turto dalis - įmonės formavimo savikaina.

Finansinis Turtas

Dar viena ilgalaikio turto rūšis - finansinis turtas. Tai ypatingos tūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje.

Šioje grupėje atspindimas finansinis turtas, kaip ir kiekvienas kitas ilgalaikis turtas, turi teikti įmonei ekonominės naudos arba suteikti atitinkamų teisių bei privilegijų ilgesnį nei vienerių metų laikotarpyje.

Finansinis turtas atsiranda, kai įsigyjami kitų įmonių vertybiniai popieriai. Šiuo atveju akcijos ar obligacijos įsigyjamos ne spekuliaciniais tikslais, bet tikintis padidinti įmonės turtą dividendais ar palūkanomis.

Ilgalaikis finansinis turtas atspindimas balanso Ilgalaikio turto skyriaus dviejuose grupėse: ketvirtoje Ilgalaikis finansinis turtas ir penktoje Po vienerių metų gautinos sumos. Balanso IV skyriuje atspindimas ilgalaikis finansinis turtas išsiskiria tuo, kad šioje straipsnių grupėje atsispindi tik tas turtas, kurį įmonė vienu ar kitu būdu įsigyja iš dalyvavimo ryšiais susijusių įmonių.

Ilgalaikis finansinis turtas išskiriamas į atskirą grupę todėl, kad atskirai būtų parodytas įmonės turtas, susijęs su jos veikla kitose įmonėse. Ši turto grupė dažniausiai būna susijusi su gerokai didesne rizika nei ilgalaikis materialusis turtas, nes jo dydžio pasikeitimas priklauso jau nuo kitos įmonės administracijos ir savininkų sprendimų, kuriems ne visuomet gali turėti įtakos turto investuotojas.

Kad tai būtų galima įvertinti, reikia visapusiškai išnagrinėti įmonių, į kurias investuotas turtas, padėtį, nes šiuo atveju tokio turto saugumą lemia ne tiek jį turinčios įmonės veiklos sėkmė, kiek išleidusios vertybinius popierius įmonės darbo sėkmė.

Kiekvienas tvarkingas žmogus savo daiktus atitinkamai suskirsto ir laiko jiems skirtose vietose. Taip elgiasi ir apskaitininkai. apskaitant kokį daiktą, iš pradžių reikia žinoti, kas apskaitoma, tik tada galima parinkti ir atitinkamą to objekto apskaitos būdą.

Nustačius ilgalaikio materialaus turto vertę, apskaitininkai atitinkamai jį apskaito, nurašo šio turto nudėvėtą dalį į tam tikro laikotarpio sąnaudas.

Finansinio turto apskaita taip pat turi savo niuansų, juk jo dydis ir vertė palyginti nedaug priklauso nuo jį turinčios įmonės veiklos. Šis turtas atspindi įmonės teises ir privilegijas kitų įmonių veiklos atžvilgiu, kurios atsiranda įsigijus tų įmonių vertybinių popierių (pvz.: akcijų, vekselių) arba suteikus įmonėms ilgalaikes paskolas. Finansinio turto nusidėvėjimas, taigi ir atitinkamos sąnaudos, taip pat neskaičiuojamos.

Nematerialusis turtas atsiranda tik tada, jeigu už jį sumokama.

Ilgalaikio Turto Analizė AB "Apranga" Pavyzdžiu

Darbo tikslas - remiantis analizuojamoje literatūroje atskleistais ekonominės analizės veiklos vertinimo rodikliais ir AB „Apranga“ pateiktais duomenimis atlikti įmonės veiklos ekonominę analizę.

Darbo objektas - AB „Apranga“ veiklos ekonominė analizė, jos rezultatai per 2012 - 2014 m. laikotarpį.

Darbo uždaviniai:

• Išanalizuoti ir susisteminti įvairių autorių mokslinę literatūrą ekonominės analizės klausimais, atskleidžiant pagrindinius ekonominės analizės veiklos vertinimo rodiklius.
• Remiantis atlikta ekonomine veiklos analize sudaryti ir pateikti išvadas.

Darbo metodai - siekiant išanalizuoti AB „Apranga“ veiklą buvo atlikta mokslinės literatūros lyginamoji ir loginė analizė, sisteminimas, grupavimas, detalizavimas, palyginimas, grandininių keitimų, indeksų, abstrakcijos metodai, statistinė duomenų analizė, duomenų dinamikos ir struktūros vertinimo, santykinių rodiklių.

Pateikti duomenys rodo, kad kiekvienais metais ilgalaikio turto struktūroje didžiausią dalį sudarė ilgalaikis materialusis turtas, 2012 m. 75,15 %, 2013 m. 75,42 %, 2014 m. 75,81 % ir investicijos į dukterines įmones 2012 m. 24,02 %, 2013 m. 23,64 %, 2014 m. 22,02 %. Mažiausią ir nereikšmingą ilgalaikio turto struktūros dalį sudarė prekybos ir kitos gautinos sumos, atitinkamai 0,17 %, 0,16 %, 0,1 %, taip pat ilgalaikis nematerialusis turtas ir išankstiniai apmokėjimai.

Lyginant ilgalaikio turto struktūrinius pokyčius galime teigti, kad kiekvienais metais ir per visą laikotarpį ilgalaikio turto struktūra išliko gana stabili. Žymus pasikeitimas pastebimas ilgalaikio nematerialiojo turto, kai per 2013 m. ir visą laikotarpį jo struktūra padidėjo 1,34 proc. punktais. Tuo tarpu investicijos į dukterines įmones turėjo tendenciją sumažėti apie 2 proc. punktus. Ilgalaikio materialiojo turto struktūra per visą analizuojamą laikotarpį padidėjo nuo 75,15 % iki 75,81 %, tai yra 0,66 proc. punkto, o prekybos ir kitos gautinos sumos sumažėjo nuo 0,17 % iki 0,1 %, tai yra 0,07 proc. punkto.

Kiekvienais metais minėti ilgalaikio turto struktūros elementai neturėjo didelės įtakos ilgalaikio turto struktūros pasikeitimui, nes jų struktūrinė dalis pasikeitė nežymiai.

Ganėtinai didelį lyginamąjį svorį nagrinėjamoje įmonėje ilgalaikio materialiojo turto sudėtyje sudaro kitas materialusis turtas. Atitinkamai 2012 m. - 25,34 proc., 2013 m. - 26,97 proc., 2014 m. - 30,28 proc. 2012 m. šio turto grupės balansinė vertė išaugo 1,63, o 2013 m. 3,31 punkto.

Lyginant 2014 su 2013 metų duomenimis matome, kad IMT įmonėje padidėjo 5 027 tūkst. Lt arba 7,38 proc. Turto vertės padidėjimą 2012 m. įtakojo išnuomoto turto remontas, kitas IMT ir nebaigta statyba: išnuomoto turto remonto vertė 2012 m. padidėjo 7,59 proc. ir 2013 m. atitinkamai padidėjo 20,52 proc.; kito IMT likutinė balansinė vertė atitinkamai 2012 m. padidėjo 8,49 proc., o 2013 m. 21,18 proc.; nebaigtos statybos likutinė vertė 2012 m. padidėjo 69 tūkst. Lt arba 90,79 proc., atitinkamai 2013 m. šio turto vertė padidėjo 6,21 proc. arba 9 tūkst. Lt.

Ilgalaikio turto struktūra AB "Apranga" 2012-2014 m.

tags: #ilgalaikio #turto #struktura