Šiame straipsnyje aptarsime įstatinio kapitalo didinimą turtu ir su tuo susijusius apmokestinimo klausimus Lietuvoje, atsižvelgiant į Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pakeitimus.
Įstatinio Kapitalo Didinimas: Bendrieji Aspektai
Akcininkai gali nuspręsti didinti įstatinį kapitalą keliais būdais:
- Papildomais akcininkų įnašais, išleidžiant papildomai akcijų.
- Panaudojant UAB akcininkų paskolas bendrovei (t.y., akcininkas atsisako paskolos, ir ta suma didina įstatinį kapitalą).
Tačiau kyla klausimas, ar ta suma, kuria didinamas įstatinis kapitalas, turi būti įmonės sąskaitose kaip pinigai. Dažnai akcininkas bando įrodyti, kad paskolinti įmonei pinigai reiškia, jog jie ten yra, ir jis jų atsisako, taip didindamas įstatinį kapitalą. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, ar įmonė faktiškai turi tiek pinigų, atsižvelgiant į įvairius mokėjimus.
Svarbu atsiminti, kad sumažinus bendrovės įstatinį kapitalą, kuris nebuvo didinamas iš bendrovės pelno ar rezervų, gyventojui išmokama išmoka (pinigais ar turtu) nėra laikoma pajamomis.
Pavyzdys:
Įkurtos UAB įstatinis kapitalas - 15.000 Eur. Įstatinis kapitalas apmokėtas pinigais. Akcininkų sprendimu įstatinis kapitalas sumažintas iki 3.000 Eur (iki šio sprendimo priėmimo įstatinis kapitalas nebuvo didinamas). Akcininkams A ir B išmokėta po 6.000 Eur. Šios išmokos nepriskiriamos dividendams, o laikomos akcininkų A ir B atsiimtais įnašais, todėl gautos piniginės lėšos pajamų mokesčiu neapmokestinamos.
Turto Perkėlimo Apmokestinimas: Naujos PMĮ Nuostatos
2019 m. gruodžio 17 d. Seimas priėmė eilę Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2020 m. sausio 1 d. Vienas iš pakeitimų įtvirtino turto perkėlimo apmokestinimą.
Iki 2020 metų pelno mokesčiu buvo apmokestinamos pajamos iš turto suteikimo naudotis arba turto vertės padidėjimo pajamos turtą perleidus. Nuo 2020 metų pradžios, įgyvendinant Kovos su mokesčių vengimu direktyvą, įmonių pelnas apmokestinamas ten, kur sukuriama vertė, bei užtikrinama, kad turto iškėlimo (perkėlimo) iš Lietuvos atvejais Lietuvoje būtų sumokamas mokestis nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės.
Pagal PMĮ 2 str. 39(1) dalį, turto perkėlimas - tai operacija, kai vieneto turtas, kurį vienetas naudoja LR vykdomai veiklai, yra perkeliamas į užsienio valstybę ir pradedamas naudoti ten vykdomai veiklai (arba, nors ir nėra fiziškai perkeliamas, bet yra tiesiog priskiriamas veiklai užsienyje).
PMĮ 40(2) str. numato, kad Lietuvoje veiklą vykdantis Lietuvos vienetas arba užsienio vienetas, vykdantis Lietuvoje veiklą per nuolatinę buveinę, iki tol savo veikloje Lietuvoje naudotą savo turtą priskiria savo vykdomai veiklai užsienyje (Lietuvos įmonė - savo nuolatinei buveinei užsienyje, o užsienio įmonė - savo centrinei buveinei užsienyje ar nuolatinei buveinei kitoje užsienio valstybėje), ir išlieka turto savininku.
Pavyzdys:
Tokiu atveju, kai dėl prastovų statybų metu statybų projektas Švedijoje vietoje planuotų 5 mėnesių (nuolatinės buveinės nebūtų dėl trumpesnės, nei 6 mėn. projekto trukmės) išsitęsia iki 7 mėnesių ir dėl to Lietuvos rangovui, atliekančiam statybos darbus Švedijoje, nuolatinė buveinė atsiranda retrospektyviai, t. y., nuo pirmosios faktinės darbų Švedijos statybų aikštelėje dienos.
Nei PMĮ, nei Kovos su mokesčių vengimu direktyva nedetalizuoja, koks turtas gali būti perkeltas. Tad teoriškai, perkeltas ir apmokestintas pelno mokesčiu Lietuvoje gali būti tiek materialus, tiek nematerialus, tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis, tiek ir finansinis įmonės turimas turtas.
Pagal dabar galiojantį PMĮ reguliavimą, kiekvienas toks įrangos išvažiavimas į nuolatinę buveinę užsienyje Lietuvoje būtų traktuojamas kaip turto perkėlimas mokestine prasme ir apmokestinamas analogiškai perleidimui, o grįžimas iš užsienio į Lietuvą užsienio valstybėje taip pat turėtų būti traktuojamas kaip turto perkėlimas („menamas pardavimas“) į Lietuvą.
Kad turto pardavimas būtų paprasta
PMĮ nustato, kad iš Lietuvos į užsienį perkeliamo turto vertės padidėjimo pajamas sudaro turto tikrosios rinkos kainos perkėlimo momentu ir turto įsigijimo kainos skirtumas, įsigijimo kainą mažinant turto nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, iki perkėlimo įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (PMĮ 40(2) str. 2, 3 d.).
Naudinga atsiminti, kad jei turto perkėlimas vyksta į EEE valstybę, kuri su Lietuva ar ES yra sudariusi susitarimą dėl savitarpio pagalbos išieškant mokesčius, tai perkeliantis Lietuvos vienetas turi teisę turto perkėlimo metu apskaičiuotas turto vertės padidėjimo pajamas išdėstyti per 5 ateinančius finansinius metus, pradedant turto perkėlimo metais.
Išimtys ir Specialūs Atvejai
Turto perkėlimo apmokestinimo taisyklės netaikomos perkėlimams, kurie yra trumpesni, kaip 12 mėnesių, ir tik kai turtas perkeliamas vertybiniams popieriams finansuoti arba kaip užstatas, arba siekiant įvykdyti kapitalo reikalavimus dėl rizikos ribojimo, arba likvidumo valdymo tikslais.
Pagal VMI išaiškinimą, turto perkėlimu turi būti laikomi ir atskiri atvejai, kai realiai perleidžiamas turtas ir jo savininkas pasikeičia į užsienio įmonę (galbūt tai aliuzija į mokestinio rezidavimo pasikeitimą, tačiau tai įstatyme nėra konkrečiai įvardinta) - kai užsienio subjektui perleidžiamos akcijos reorganizavimų metu arba turtas įnešamas į užsienio subjekto įstatinį kapitalą.
Praktiniai Pavyzdžiai
Bendrovės įstatinis kapitalas buvo didinamas Pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 d. 7 punkte nustatytu vienetų reorganizavimo būdu (t. y. bendrovės, kurios įstatinis kapitalas yra mažinamas, akcijas gyventojas gavo mainais keičiant į kitos įmonės akcijas, t. y.
Pavyzdys:
Bendrovės X (kurios vieninteliu akcininku yra gyventojas) įstatinis kapitalas 10.000 Eur. Tas pats gyventojas turi bendrovės Y akcijų, kurių nominali vertė 50.000 Eur. Bendrovė X padidino įstatinį kapitalą nepiniginiu akcininko įnašu - gyventojo turimomis bendrovės Y akcijomis: bendrovė X, siekdama visiškai kontroliuoti bendrovę, Pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 d. Akcijų kainų skirtumas pinigais nebuvo apmokėtas. Prieš akcijų mainus buvo atliktas bendrovės Y akcijų vertinimas, kurio metu nepriklausomas turto vertintojas mainomas bendrovės Y akcijas įvertino 2 mln. Eur. Bendrovės X įstatinis kapitalas nebuvo didinamas iš pelno ar rezervų. Akcininko sprendimu mažinamas bendrovės X įstatinis kapitalas, mažinant akcijų nominalią vertę, ir akcininkui išmokama 200 000 Eur suma. Šiuo atveju gyventojo įnašo vertė lygi lėšų, kurias gyventojas įnešė formuojant bendrovės Y įstatinį kapitalą, t.y. Gyventojo atsiimtas įnašas yra 60.000 Eur (10.000 + 50.000) suma, kuri nelaikoma pajamomis, todėl neapmokestinama pajamų mokesčiu.
Svarbu Atsiminti
Kadangi turto perkėlimo apmokestinimo nuostatos Lietuvoje įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., jos turėtų būti taikomos tik tiems turto perkėlimams, kurie įvyko 2020 m. sausio 1 d.
Reikia nepamiršti, kad turto perkėlimo apmokestinimo nuostatos taikomos tik pelno mokesčio mokėtojams (juridiniams asmenims, kolektyvinio investavimo subjektams, užsienio įmonių padaliniams Lietuvoje).
Perkeliant turtą tampa labai svarbi turto rinkos vertė perkėlimo metu, todėl gali būti aktualu tiksliai fiksuoti perkėlimo momentą.
Turto perkėlimo rezultatas (pelnas ar nuostolis) įskaitomas į turto perkėlimo mokestinių metų rezultatą. Jei perkelto turto vertės padidėjimo pajamos sudaro teigiamą rezultatą, jo įtraukimą į pajamas ir apmokestinimą galima išdėstyti dalimis, po 20 proc.
| Metai | Įstatinio kapitalo didinimo būdas | Apmokestinimas |
|---|---|---|
| Iki 2020 | Pajamos iš turto suteikimo naudotis arba turto vertės padidėjimo pajamos turtą perleidus | Apmokestinamos pelno mokesčiu |
| Nuo 2020 | Turto perkėlimas į užsienio valstybę | Apmokestinamas pelno mokestis nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės |