Įmonės akcijų bendroji jungtinė nuosavybė: teisinė reglamentacija Lietuvoje

Mūsų visuomenėje yra nusistovėjęs mitas, kad po santuokos sudarymo visas sutuoktinių turimas turtas tampa bendru. Taigi, teigiama, kad tiek visas sutuoktinių iki santuokos sudarymo turėtas turtas, tiek ir po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas, yra laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe.

Sutuoktinių turto teisinį režimą, jeigu jis nenustatytas vedybų sutartimi, reglamentuoja Civilinis kodeksas.

Sutuoktinių turto atskyrimo kriterijai

Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį yra atribojamas sutuoktinių asmeninis ir bendras turtas, yra laiko kriterijus. Pagal šį kriterijų yra vertinamas konkretaus turto objekto įsigijimo laikas ir santuokos sudarymo momentas. Šis kriterijus nustato, kad turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tačiau būtina pažymėti, kad turto įgijimas dar iki santuokos sudarymo ne visada reiškia, kad toks turtas bus laikomas asmenine kurio nors iš sutuoktinio nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad didėja skaičius porų, gyvenančių kartu nesudarius santuokos, gali būti, kad iki santuokos sudarymo būsimi sutuoktiniai gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį, bendrai įgijo turto, pavyzdžiui, butą.

Tokiu atveju laikoma, jog jie įgijo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ne kurio nors iš sugyventinių asmeninėn nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluotos nuostatos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis.

Šis kriterijus nustato, kad turtas, kuris yra įgytas susituokus, tačiau kurio įgijimo pagrindas patvirtina, kad jis buvo įgytas kaip asmenine vieno sutuoktinio nuosavybė, yra laikomas tik to sutuoktinio nuosavybė. Pavyzdžiui, įstatymas numato, kad po santuokos sudarymo sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas yra laikomas to sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas sutuoktiniui perduodamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taigi, šiuo atveju turto priskyrimą sutuoktinio asmeninei nuosavybei lemia turto įgijimo pagrindas (dovanojimas, paveldėjimas). Kita vertus, net ir paveldėtas ir dovanas turtas taps ne asmenine, o bendrąją jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe, jeigu tokia sąlyga yra testamente ar dovanojimo sutartyje. Svarbu pažymėti, kad įstatymas nustato, jog testatorius sąlyga priskirti paveldimą turtą prie bendrosios jungtinės nuosavybės gali įrašyti nebūtinai tame pačiame testamente, kuriame nurodo savo įpėdinį (-ius), o ir testamento papildyme, pakeitime ar naujame testamente.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šis kriterijus leidžia paneigti prieš tai aptartą laiko kriterijų, t.y. nepaisant to, kad turtas paveldėjimo ar dovanojimo sutarties pagrindu yra įgyjamas jau santuokos metu, šis turtas vis tiek priklauso sutuoktiniui asmenines nuosavybės teise.

Pagal šį kriterijų turtas yra pripažįstamas sutuoktinio asmenines nuosavybės teise atsižvelgiant į turto pobūdį ir į jo paskirtį.

• CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai) yra pripažįstami asmenine kurio nors sutuoktinio nuosavybe. Pagal pobūdį tai yra daiktai, kurie nėra būtini tenkinant būtinuosius šeimos narių poreikius, o tenkina tik individualius vieno sutuoktinio poreikius, todėl nesvarbu kada ir už kieno lėšas jie buvo įgyti. Tokie daiktai gali būti įgyti ir santuokos metu už bendras sutuoktinių lėšas. Įstatyme yra pateiktas tik pavyzdinis sąrašas asmeninio naudojimo daiktų.
• CK 3.89 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, kad asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybė yra intelektinės ir pramoninės teisės, pavyzdžiui, teisė į autoriaus vardą, autorystės teisė ir pan.
• CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamos lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nurodyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybės teise yra laikomos jo gautos įvairios tikslinės išmokos, pavyzdžiui, žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas, tikslinė materialinė parama, ar kitokios, tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu susijusios išmokos, taip pat ir teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.

Pagal šį kriterijų turtas yra priskiriamas sutuoktinio asmeninei nuosavybei, jeigu santuokos metu sutuoktinis įsigijo turto už savo asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis kriterijus yra taikomas tik tuo atveju, jeigu turto įgijimo metu sutuoktinis aiškiai išreiškė savo valią, kad jis turtą už jam priklausančias lėšas įsigija savo asmeninėm nuosavybėn.

Pavyzdžiui, sutuoktinis iki santuokos sudarymo turėjo jam asmenines nuosavybės teise priklausantį butą ir po santuokos sudarymo tą butą iškeičia į kitą butą. Esant tokiai situacijai, sutuoktinis taps naujo buto savininku tik tuo atveju, jeigu sudarydamas tokį sandorį jis aiškiai išreikš savo valią naują butą įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Priešingu atveju, jeigu sutuoktinis tokios valios neišreikš, naujai įsigytas butas bus laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe.

Atskirai būtina paminėti, kad faktą, jog tam tikras turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybes teise, privalo įrodyti tai teigiantis sutuoktinis ir jis tą gali padaryti tik rašytiniais įrodymais. Tačiau ši nuostata nėra taikoma tais atvejais, kai įstatymas leidžia remtis liudytojų parodymais arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutuoktinis tokio fakto neįrodo, t.y.

Akcijos kaip bendroji jungtinė nuosavybė

Akcija - tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, teisę gauti jos pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo.

Taigi, jei sutuoktiniai neturi vedybų sutarties, o įmonės akcijos yra įgytos po santuokos sudarymo, jos yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nebent vienas iš sutuoktinių jas įgijo asmeninės nuosavybės teise, pavyzdžiui, už asmenines lėšas.

Kadangi akcijos yra bendroji jungtinė nuosavybė, disponuoti akcijomis, pavyzdžiui, perleisti jas, gali tik abu sutuoktiniai arba vienas sutuoktinis, turėdamas kito įgaliojimą.

Aiškinant šį teisės normų taikymą teismų praktikoje pabrėžiama, kad toks įstatyme įtvirtintas reguliavimas suponuoja papildomas pareigas pirkimo-pardavimo sutarties šalims: pirkėjui - pareigą prieš sudarant sandorį išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamos akcijos priklauso pardavėjui.

Remiantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis akcijos savininkas yra identifikuojamas pagal įrašus atitinkamuose dokumentuose. Nematerialios akcijos savininku laikomas asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, o materialios - akcijoje nurodytas asmuo.

Taigi, akcijų priklausymas sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise nereiškia, kad jis yra akcininkas Akcinių bendrovių įstatymo prasme. Jei abu sutuoktiniai yra UAB akcininkai ir asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose nurodyta, kad vienam priklauso 10 proc. akcijų, o kitam - 90 proc., tiek 10 proc. tiek 90 proc. akcijų yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė lygiomis dalimis.

Jei sutuoktiniai nori, kad 10 proc. ar 90 proc. akcijų priklausytų jiems asmeninės nuosavybės teise, jie turi akcijas pasidalinti. Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Taip pat sutuoktiniai dar prieš įsigydami akcijas gali sudaryti vedybų sutartį ir joje nusistatyti visišką ar dalinį turto atskirumo režimą. Be to, galima susitarti, kad įgyjami vertybiniai popieriai bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, taip pat aptarti dividendų nuosavybės formą. Dividendai gali būti tiek asmeninė nuosavybė, tiek ir bendroji jungtinė nuosavybė.

Verslo (akcijų) dalijimas skyrybų atveju

Kaip dalijamas verslas skyrybų atveju? Skyrybų atveju verslas dalijamas per turimas akcijas (dalis, pajus). Jei įmonei priklauso tik nekilnojamasis turtas, akcijų vertę nustatyti nesunku - yra vertinamas pats nekilnojamasis turtas, o akcijos vertė apskaičiuojama proporcingai.

Sunkiau yra įvertinti intelektinės nuosavybės teises (patentus, išradimus, komercinę paslaptį sudarančią informaciją, autorines teises, prekių ženklus), įmonės prestižą. Prestižas įmonės apskaitoje yra nematerialus turtas, kuris neapima turto kurį galima atskirti, parduoti, perduoti, licencijuoti ar nuomoti.

Norint prestižą apskaičiuoti, būtina turėti viso įmonės turto ir įsipareigojimų, vertinamų tikrąja rinkos verte, sąrašą. Galiausiai, papildomą vertę (premiją) turi ir kontrolinis akcijų paketas, kuris gali būti vertingesnis negu smulkiojo akcininko akcijos.

Santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga, todėl nutraukiant santuoką teismas privalo išspręsti ir klausimus susijusius su santuokinių turto padalijimu. Bendru sutuoktinių turtu laikoma ir akcijos, iš verslo veiklos gaunamos pajamos bei įmonės vertės padidėjimas santuokos metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, t.y. pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos (verslo vertė). Jeigu vienas iš sutuoktinių verslą pradėjo dar iki santuokos sudarymo, turėtų būti atliekami du vertinimai: nustatoma santuokos sudarymo dieną buvusi vertė ir vertė santuokos nutraukimo metu.

Minėtasis išsamus verslo vertinimas susideda iš juridinio asmens veiklos, kuria siekiama gauti pajamų ir pelno, taip pat, vertybinių popierių (kaip pavyzdžiui akcijų, obligacijų) ir nematerialaus turto bei prestižo vertinimo.

Verslo vertinimo metodai skyrybų bylose

Santuokos nutraukimo bylose galima išskirti tris pagrindinius metodus, kuriais remiantis atliekamas vertinimas:

• palyginamosios vertės metodas (turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus),
• diskontuotų pinigų srautų vertės metodas (DCF) (turtas vertinamas pagal būsimus įmonės rezultatus, įskaitant būsimas pajamas, pinigų srautų prognozes)
• atstatomosios vertės metodas (skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas).

Minėtieji metodai vienas kitą papildo, todėl nustatant įmonės vertę naudojami keli skirtingi vertinimo metodai, o gauti rezultatai lyginami tarpusavyje ir tik tuomet pateikiamas galutinis įvertinimas. Nustatant, kuris metodas tinkamiausias, atsižvelgiama į konkretaus verslo ir jo aplinkos pobūdį.

Atlikus turto vertinimą ir žinant viso verslo vertę, ji padalijama abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis arba vienam iš sutuoktinių - natūra, o kitam - kompensacija, nepriklausomai nuo to, kad versle iki santuokos nutraukimo aktyviai dalyvavo tik vienas iš sutuoktinių.

Tiek bendras sutuoktinių turtas, tiek ir verslas skyrybų atveju dalijamas natūra. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

Negalimumas yra objektyvus - techniškai negalima atskirti turto dalių. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė - bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai (LAT 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

Kalbant apie verslo pasidalijimą, dažniausiai vienam iš sutuoktinių už jam tenkančią akcijų dalį yra priteisiama kompensacija, bet ne dalis akcijų. Kaip matyti iš teismų pateikiamų argumentų, toks turto padalijimo būdas taikomas ne tik atsižvelgiant į turto prigimtį, jo rūšį, paskirtį bet ir į tai, kaip šalys elgėsi su turtu iki jo padalijimo, bendraturčių tarpusavio santykius bei galimybes ir toliau vystyti verslą.

Pabaigai, praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, vienas iš sutuoktinių siekdamas asmeninės naudos, sudaro sandorius, kurių metu nuslepiamas turimas turtas perleidžiant jį tretiesiems asmenims. Tokiu būdu sumažėja dalintino turto vertė.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte.

Turto vertinimo metodų palyginimas

tags: #imones #akcijos #bendroji #jungtine #nuosavybe