Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje: iššūkiai, sprendimai ir įmonės

Daugiabučių renovacija Lietuvoje įsibėgėja, tačiau neretai gyventojai susiduria su įvairiomis problemomis - nuo neskaidrių kainų iki prastos darbų kokybės. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančius sunkumus ir galimus sprendimo būdus, remiantis gyventojų patirtimi ir specialistų įžvalgomis.

Kiekvienas norime gyventi jaukiuose ir taupiuose namuose, o kai dalis šilumos iškeliauja per stogą, langus, sienas - tai ne tik neteikia džiaugsmo, bet ir ženkliai padidina išlaidas. Jūsų ir daugumos kaimynų sprendimu atlikta namo renovacija sumažins nuo 40 iki 70 procentų buvusių šildymo išlaidų. Būsto atnaujinimas padidins ir turto vertę, kuris taps žymiai patrauklesne investicija.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, primena, kad prie jos prisijungę gyventojai gali gauti valstybės finansinę paramą. Siekiant suteikti naują pagreitį daugiabučių namų renovacijai, veiklą pradėjo Šiaulių banko įsteigtas „SB modernizavimo fondas“.

Paskolas 275 mln. Lietuvoje įsibėgėja naujas renovacijos modelis, kuris gali tapti proveržiu modernizuojant senus daugiabučius. Naujoji sistema siūlo efektyvesnius sprendimus, mažesnes sąnaudas ir greitesnį įgyvendinimą. Du kartus per metus yra skalbiamas Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) darbų kainynas, pagal kurį yra planuojamas daugiabučių renovacijos projektų biudžetas.

Pasak ekspertų, šis kainų augimas didžiausią įtaką turės žmonėms, kurie gyvena energetiškai neefektyviuose daugiabučiuose. Natūralu, kad prasidėjus daugiabučio namo renovacijos darbams, gyventojams kyla daugybė klausimų apie jų eigą. Todėl nenuostabu, kad jos procese dalyvaujančių asmenų skaičius išties didelis: nuo gyventojų, projekto administratoriaus iki rangovo ir statybos darbų techninio prižiūrėtojo.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa visapusiškai gerina jos dalyvių gyvenimo kokybę. Europos Komisija skaičiuoja, kad pastatuose suvartojama apie 40 proc. visos šilumos energijos. Tai sudaro daugiau nei trečdalį į aplinką išmetamo anglies dvideginio Europos Sąjungoje. Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio.

Per vienerius metus - vidutiniškai 15 687 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką. Tokius rezultatus skaičiuoja „Mano BŪSTAS“, padėjęs klientams įgyvendinti jau 251 daugiabučių namų renovacijos projektus.

Jei Jums priklausantis būstas yra gyvenamajame trijų ir daugiau butų name, pastatytame pagal iki 1993 m. Vidutinė vieno kvadratinio metro kaina norint pasiekti A naudingumo klasę yra apie 1,70-1,90 € per mėnesį su valstybės parama, o norint pasiekti B naudingumo klasę yra apie 1,60-1,80 € per mėnesį su valstybės parama.

Vykdomas balsavimas raštu dėl investicijų plano tvirtinimo (turi pritarti 55 proc. butų ir kt. Butų ir kt. Subsidijos dydis yra ne daugiau kaip 60 proc. 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tenkančių nepasiturintiems butų ir kitų patalpų savininkams, padengiama neviršijant įstatyme nustatytos didžiausios galimos subsidijos (Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 3 str.

Sprendimus dėl namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo ir lėšų skolinimosi priima būstų savininkai Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse bei kituose teisės aktuose numatyta tvarka. Pagal teisės aktų reikalavimus būtina būsto savininkų balsų dauguma, kuri turi būti 55 proc.

Jei dar turite papildomų klausimų dėl namo renovacijos - susisiekite su mumis klientų aptarnavimo centro telefonu +370 700 55966 arba el. Esu naujas buto savininkas renovuotame name.

Jeigu mes esame administratorius, vykdantis namo renovacijos kredito administravimą - dokumentus siųskite el. Pažyma pateikiama per 5 d. d.

Mokestiniai pranešimai už renovaciją nėra siunčiami, el. paštu siunčiamas tik priminimas sumokėti. Nepriklausomai nuo to priminimą gavote ar ne - turite atlikti mokėjimą pagal turimą mokėjimo grafiką.

Renovacijos nauda:

• Sumažėjusios šildymo sąskaitos.
• Gyvenamoji aplinka tampa priimtinesnė, sveikesnė, patogesnė.
• Padidėja nekilnojamojo turto vertė.
• Tvarkant ne pavienius namus, o gatves ar atskiras miesto zonas, kvartalai darosi patrauklesni, į juos įnešama daugiau gyvybės.

Atsiliepimai apie renovacijos įmones

Pasitaiko atvejų, kai vos prasidėjus renovacijos darbams, po daugiabutį pradeda vaikščioti neaiškūs asmenys, prisistatantys subrangovais ir bandantys įtikinti gyventojus, kad reikia papildomų darbų. „Buvo tokie atvejai ir Savanorių pr. 243, ir viename K. Baršausko gatvės daugiabutyje.

J. Basanavičiaus al. renovacijos darbų subrangovais prisistatę asmenys pradėjo siūlyti sutvarkyti balkonus, esą tokie darbai neįtraukti į renovacijos planą, tad jie gali padaryti viską taip, kad vėliau, kai visas namas bus atnaujintas, nereikėtų rūpintis negražiu balkonu. Jis tėvui sakė, kad į renovacijos sąmatą nėra įtrauktas balkonų šiltinimas ir apdaila, kad jie yra projekto subrangovai ir pasiūlė atlikti šiuos darbus už 1,3 tūkst. eurų.

Tačiau avansą sumokėjo tik jo tėvas. Dėl planuojamų darbų gyventojas pasikalbėjo su namo pirmininku ir paaiškėjo, kad balkono tvarkymo darbai įtraukti į renovacijos sąmatą. Paprašėme grąžinti pinigus. Netikėta, bet 350 eurų grąžino. Dėl likučio - taip ir liko neaišku.

Minėtą J. Basanavičiaus gatvės daugiabutį namą renovuoja bendrovė „Verslo“. Man gyventojai pradėjo skambinti ir klausinėti, todėl nedelsdamas visiems išsiunčiau žinutes ir pakabinau skelbimų, kad niekas negali imti papildomų pinigų.

„Kauno diena“ dėl J. Basanavičiaus g. 20-jo namo istorijos norėjo išklausyti ir bendrovės „Annus“ poziciją. „Įmonė sudaro sutartį dėl remonto darbų. Jei sutartis sudaryta, vadinasi, darbai buvo atlikti. Apie kokią renovaciją čia kalbate? - kalbėjo pašnekovas.

Pasitikslinęs adresą, kažko kito paprašė pažiūrėti, kas ten buvo atliekama, ir tuoj pat „Kauno dienai“ pridūrė: - Sutartis nutraukta, avansas grąžintas. Jūs žinote, ką man kalbate, prie ko čia renovacija? Čia grindų plytelių klojimas balkone, o ne renovacija.

Buvo užsakyti darbai. Pagal jokias renovacijas plytelių balkone niekas nekloja. Aš matau, kad tuo adresu žmogus užsakė atlikti tuos darbus balkone. Jei yra sudaryta sutartis, jie į mus kreipėsi. Yra visiškas melas, kad kažkas ėjo per gyventojus ir rinko pinigus.

„Pagal sutartį, jei užsakovas persigalvoja, avansas negrąžinamas, bet mes dėl kelių šimtų eurų nesileidžiame į ginčus ir tam neturime laiko. Matau, kad medžiagos užsakytos užsakovo pageidavimu ir jos buvo pristatytos. Tačiau užsakovas persigalvojo, gal susirado, kas tuos darbus apdarys pigiau, mes avansą grąžinome, nors neprivalėjome to daryti.

Problemos ir iššūkiai renovacijos procese

Neretas atvejis, kai žmonės nepatenkinti pačiu renovacijos projektu, dar dažniau - užsitęsusiais darbais ar jų kokybe. Pavyzdžiui, atliekamais darbais, atnaujinant Plungėje, Gandingos gatvėje, esantį 10-uoju numeriu pažymėtą daugiabutį, matyt, nepatenkintas buvo ir plungiškis G. V.

Su tam tikrais priekaištais jis ne sykį kreipėsi į namą atnaujinančios įmonės direktorių. Šiam tai tiek įgriso, kad vieną dieną darbais besiskundžiantį gyventoją jis nutarė „pamokyti“... sumušdamas.

Ši nekasdienė istorija nagrinėta Plungės apylinkės teisme. Vyras įsitikinęs, kad D. Buknys jam trenkė dėl to, kad jis kišasi į atliekamus renovacijos darbus. Bet, jo nuomone, daugiabučio gyventojai turi teisę domėtis viskuo. Juk būtent žmonės mokės pinigus, tad jie gali reikalauti, kad darbai būtų atliekami saugiai, kokybiškai ir laiku. O taip, anot nukentėjusiojo, nėra.

Dėl galimai nesaugiai atliekamų darbų ne kartą buvo kviesta Darbo inspekcija. Ir kvietė ne tik jis, bet ir kiti namo gyventojai.

Visai kitaip rugpjūčio 14-osios įvykius apibūdino kaltinamųjų suole atsidūręs D. Buknys. Jis nė nemanė prisiimti „nuopelnų“ dėl G. V. sužalojimų. Suprask, vyras pats nukrito ir susižalojo.

Bet teismo tokie kaltinamojo argumentai neįtikino. Pripažindamas D. Buknį kaltu jis skyrė jam laisvės apribojimo vieneriems metams bausmę be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Pavyzdžiui, vykstant renovacijai ne visi darbai atliekami tinkamai, todėl tenka imtis ir sankcijų. Renovacijos procesą labai lengva sukompromituoti, jeigu darbų kainos bus per aukštos, o kokybė prasta. Todėl mes stengiamės suvaldyti ir viena, ir kita. Kol kas, regis, pavyksta.

Renovaciją atliekančios įmonės kontroliuojamos nuolat, statybų inspektoriai nepranešę vyksta į objektus. Tikrinami visi atnaujinami pastatai, nė vienas nelieka be dėmesio. Neslėpsiu, iš kai kurių asmenų jau netgi yra atimti atitinkami atestatai, skirta įvairių nuobaudų.

Tačiau statybų inspektoriams ir kitoms kontroliuojančioms institucijoms turi padėti patys daugiabučių gyventojai. Skambinkite, rašykite, kas blogai, ir mes išsyk reaguosime.

Kai kurie specialistai mano, kad dalies pasenusių daugiabučių net nebeverta tvarkyti, geriau statyti naujus. Bet atminkime, kad atnaujinant namą į vieną kvadratinį metrą vidutiniškai reikia investuoti 400-500 litų. Jei griausime ir statysime naują, be 2-4 tūkstančių litų už kvadratinį metrą nieko nepadarysime.

Šių metų vasario 4 d. gauta informacija apie Biržų miesto Vytauto gatvės renovuojamuose namuose Nr. 39b, 39c ir 62 aštriu daiktu sugadinta (subadyta) trijų renovuotų stogų danga, ko pasekoje tirpstančio sniego vandeniu užlieti butai, sugadinta elektros instaliacija.

UAB ,,Atriumas“ darbų vadovo Dainiaus Širmelio nuomone, tai akivaizdus piktybiškas poelgis, kurio priežastis nuspėti sunku. Savivaldybės vadovai UAB ,,Šilumos tinklai“ ir UAB ,,Atriumas“ atstovams pateikė klausimus apie vykdomų renovacijos darbų eigą, atsiskaitymą už atliktus darbus, kalbėjo apie galimas vandališko akto priežastis.

Pasitarime kalbėta apie atliekamų renovacijos darbų savalaikiškumą ir kokybę: darbai vėluoja, tačiau nutraukti sutartį su rangovais būtų netikslinga, nes reikėtų vėl pirkti rangos paslaugas, kurių pasiūla minimali, o renovacijos darbai būtų sustabdyti.

Šimtus tūkstančių litų į renovaciją investavę gyventojai negali būti tikri, kad po dešimtmečio vėl neteks ieškoti pinigų namo remontui. Anot namo bendrijos „Lelija“ pirmininko Rimanto Miciaus, daugiausia problemų kyla dėl langų. „Renovuojant namą, dalis gyventojų pasikeitė ir langus. Tačiau jie nėra tobuli. Tais laikais niekas negamino gerų langų.

Bėdų kilo ir prieš beveik septynerius metus dalinai renovuotame Debreceno gatvės 10 name. Kitų namų gyventojai skundžiasi ir po renovacijos pradėjusiomis pelyti sienomis. Nesutarimų priežastis - atsiskaitymas už darbus. Rangovai kreipėsi į teismą dėl bendrijų nesumokėtų pinigų. Tačiau pasipiktinusių gyventojų pasitaiko.

„Vis dėlto daugiausia nusiskundimų gauname renovacijos metu. Piktinamasi ir dėl atliekamų darbų kultūros: šiukšlių, dulkių, triukšmo. Skundų dėl renovacijos darbų kokybės sulaukia ir Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.

Aktyviai domimės renovacija. Esame lankęsi ne viename uostamiesčio bendrijų atnaujintame daugiabučiame name. Vieni jų - pavyzdiniai. Problemų beveik nėra. Tačiau yra tokių namų, kurie gali būti pavyzdžiai, kaip negalima vykdyti renovacijos.

Nors investicijos didelės, juose daug trūkumų. Šiltinant sienas neuždėta vėjo ir drėgmės izoliacija. Dėl to šiltinimo medžiaga drėksta. Pasitaiko atvejų, kai ji netinkamai pritvirtinta nukrinta. Vėjai pučia kiaurai, nors darbai atlikti.

Buvo ir tokių atvejų, kad namas užsandarintas per daug, tad viduje pelija sienos. Tokios situacijos susidaro, nes renovacijos organizatoriams trūksta kompetencijos. Nežinodami technologijų, leido rangovams juos apgauti.

Be to, nereikėtų rinktis ir pačios mažiausios darbų kainos. Visiems žinoma - tai nėra geriausias variantas. Atrodo, kad sutaupysi, bet sutaupyti šilumos nepavyks tiek, kiek visi tikėjosi. Svarbu išsirinkti patikimas kompanijas, kurios vykdys ir prižiūrės darbus, žinoma, ir patiems juos kontroliuoti.

Jau dabar pasigirsta gyventojų skundų dėl neskaidrios renovacijos politikos ir nepagrįstų kainų. Tam skiriami pinigai dažnai tampa statybos įmonių pasipelnymo šaltiniu.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu pagal 99,9 proc. vykdomų projektų įgyvendinamos visos taupymo priemonės, siekiant 50 proc. valstybės kompensacijos.

Anot pašnekovo, renovaciją atliekančios įmonės kainas užsikelia dirbtinai, tai organizuotis pačiam būtų daug pigiau. „Sutinku su tais mūsų piliečiais, kurie sako, kad jei būstą renovuočiau be būsto modernizavimo programos, remontas man atsieitų du kartus pigiau negu per modernizavimo programą. Tai jaučiame ir pagal skundus, kuriuos gauname“, - sakė J. Anot jo, jei norima suremontuoti daugiabučio namo stogą, tai kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 17 litų, tačiau jei skelbiamas konkursas ir renovuojama, stogo remontas atsieina 3 kartus brangiau.

VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, 2014 m. Lietuvoje buvo atnaujinti 123 daugiabučiai, o 2015 m. pradžioje renovacijos darbai vyko daugiau nei 750 daugiabučių. Specialistų teigimu, šie skaičiai dar nereiškia, kad daugiau žmonių žiemą praleis šiltai ir patogiai - po nekokybiškų renovacijos darbų išlaidų gali ne sumažėti, o padaugėti.

Anot jo, renovacijos sprendimą renkasi patys gyventojai, tačiau jie nėra tinkamai ir objektyviai informuojami apie jų namui galimus atnaujinimo priemonių paketus, pavyzdžiui, kad ir apie galimas skirtingas sienų (tinkuojamas ar vėdinamas) konstrukcijas, jų privalumus bei trūkumus.

Pagal galiojantį Statybų techninį reglamentą, renovuoto namo sienų ir stogo šilumos pralaidumas turi būti sumažintas 4-5 kartus, lyginant su sovietmečiu statytų namų varža.

A. Buska pataria gyventojams atsakingai išsirinkti patikimą statybos įmonę bei nepriklausomą kompetentingą techninį prižiūrėtoją. Netaupyti medžiagoms.

Specialistas pastebi, kad renovacijai atlikti konkursą laimėję statybininkai neretai mėgsta pataupyti, ypač įsigyjant statybines medžiagas.

Dėl tokių sprendimų nukenčia darbų kokybė ir pastatų ilgaamžiškumas, o apie tokius planų pasikeitimus namo gyventojai dažnai net neinformuojami. Anot specialisto, net ir naudojant kokybiškas medžiagas, būtinas nusimanymas, kaip jas naudoti.

Derėtų atidžiai peržiūrėti renovacijos sutartyje numatytus terminus, kadangi ne visi metų laikai yra tinkami statybos darbams. Be jokio įspėjimo dingę darbuotojai renovuojamo namo gyventojus paliko „ant ledo“ - nuardytomis balkonų atramomis, į juos užkaltais praėjimais, nebaigtais stogo tvarkymo darbais ir didžiuliais statybinių šiukšlių piliakalniais aplinkui.

Kito Kretingos mieste, Vytauto gatvėje, renovuojamo daugiabučio stogas liūties egzamino neatlaikė. Birželio 7-9 dienomis savaitgalio lietūs namo gyventojams pridarė nemenkos žalos. Butas užlietas dėl vykdomų stogo apšiltinimo ir lietaus nuvedimo sistemos įrengimo darbų.

Pasak P. Ruškaus, renovuojamo daugiabučio priežiūrą turi vykdyti techniniai prižiūrėtojai, taip pat kaip administratorius atnaujinimo bei modernizavimo darbus stebi SĮ „Kretingos komunalininkas“.

Pagrindiniai renovacijos etapai:

1. Energinio naudingumo sertifikato parengimas.
2. Investicijų plano parengimas.
3. Rangovo parinkimas.
4. Renovacijos darbų atlikimas.
5. Energinio naudingumo sertifikato parengimas po renovacijos.

Ką daryti, jei kyla įtarimų dėl renovacijos kokybės?

Renovuojami daugiabučiai yra ne pirmos jaunystės, dauguma jų - avarinės būklės. Kilus įtarimams dėl to, ar teisingai montuojami langai, klijuojamos šiltinimo plokštės, montuojami radiatoriai ir pan., gyventojai gali kreiptis į renovacijos administratorių arba techninį prižiūrėtoją.

Abu renovacijos specialistai sutaria, kad savo įtarimus pirmiausia reikėtų išsakyti projekto administratoriui - tai gali būti bendrijos pirmininkas arba savivaldybės paskirtasis administratorius. Todėl kreiptis į tiesiogiai į administratorių - vienas trumpiausių kelių“, - pasakoja statybų techninės priežiūros vadovas V. Tutlys.

Jeigu abejonių dėl renovacijos kokybės visgi neišsklaido nei administratorius, nei techninis prižiūrėtojas, tuomet verta kreiptis į renovaciją prižiūrinčias institucijas - BETA arba VTSPI regioninį padalinį. Beje, šiandien daugelis turi fotografuojančius telefonus, tad įtariamą broką galima nufotografuoti ir tuoj pat išsiųsti VTSPI padaliniui, kad šios institucijos specialistai atvyktų į vietą ir patikrintų, kaip atliekama renovacija.

Statybų įmonės atstovas Tadas Vybornas atkreipia dėmesį, kad sprendimas ką daryti pastebėjus netinkamai atliekamus renovacijos darbus, susijęs su tuo, kiek gyventojai pasitiki rangovais ir techniniu prižiūrėtoju.

Abu statybų ekspertai pastebi, kad ir įtarus broką, ir tiesiog domintis, kaip renovuojamas daugiabutis, vienas iš trumpiausių kelių gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus - gamybiniai susirinkimai, kurie rengiami kiekvieną savaitę prie renovuojamo namo. Tokiuose susitikimuose dalyvauja projekto administratorius, techninis prižiūrėtojas, rangovas.

Kur kreiptis, jei kyla problemų dėl renovacijos kokybės?

• Projekto administratorius (bendrijos pirmininkas arba savivaldybės paskirtasis administratorius).
• Techninis prižiūrėtojas.
• BETA (Būsto energijos taupymo agentūra).
• VTSPI (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) regioninis padalinys.

Valstybės parama ir kompensacijos

Pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo programą iki 2020 m. turi būti renovuota 28 tūkst. būstų, tačiau trūkstant lėšų šiais metais jau naudojamos kitų metų būsto renovacijai skirtos lėšos, rašo „Respublika“.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką valstybės remiamos priemonės yra išorės sienų šiltinimas, stogų šiltinimas, šildymo sistemos sutvarkymas, langų keitimas, įėjimo durų sutvarkymas ir balkono įstiklinimas. Išlaidos kompensuojamos patirtoms priemonėms įgyvendinti.

Kai projektai įgyvendinami, atitinkamai yra apmokama iki 50 proc. investicijų vertės, bet gali būti kompensuojama tik 15 proc. ar 30 proc. Tai lemia įgyvendinamų priemonių kiekis, - „Respublikai“ sakė V. Serbenta ir pridūrė: - Kuo daugiau įgyvendini priemonių, tuo daugiau paskui sutaupai energijos. Vadinasi, renovacija tuo daugiau kainuoja.

Kompleksiškai atnaujinus namą sutaupoma apie 50 proc. šilumos. Vienas seniausiai visiškai renovuoto namo bendrijos pirmininkas R.Micius neslepia, kad pastato modernizacija gyventojams atsiėjo apie 500 tūkst. litų. Iš valstybės gauta paramos ir lengvatų per 260 tūkst.

V.Tuska tvirtino, kad vykdant renovaciją Debreceno gatvės 10 name valstybės parama siekė 50 proc. Atnaujinti visą šildymo sistemą gyventojams kainavo 25 tūkst. „Namą renovavome geru laiku. Tada valstybės teikiama parama darbams buvo didesnė.

Šildymo sistemos renovacija gerai tuo, kad kiekvienas butas gali pasireguliuoti, kaip šiltai nori gyventi, pataupyti. Pasak I.Šostakienės, renovacija gyventojams šilumą padės taupyti visą likusį pastato gyvavimo laiką.

Patarimai gyventojams planuojantiems renovaciją

Rinkitės patikimą įmonę: Atidžiai išanalizuokite įmonės reputaciją, atsiliepimus ir patirtį.

Būkite aktyvūs: Dalyvaukite susirinkimuose, domėkitės darbų eiga ir nebijokite klausti.

Kontroliuokite darbus: Stebėkite, ar naudojamos kokybiškos medžiagos ir ar darbai atliekami tinkamai.

Kreipkitės į specialistus: Jei kyla abejonių dėl darbų kokybės, kreipkitės į nepriklausomus ekspertus.

Svarbu:

• Atidžiai perskaitykite sutartį su rangovu.
• Neskubėkite pasirašyti darbų priėmimo akto, kol neįsitikinote, kad visi darbai atlikti kokybiškai.
• Kaupkite visus dokumentus, susijusius su renovacija (sutartis, sąskaitos, darbų priėmimo aktai ir kt.).

Įmonės atliekančios namų renovaciją Lietuvoje:

tags: #imones #atliekancios #namu #renovacija