Gyvename moderniame bei technologijų kupiname amžiuje, kai dalinamės su paskyros auditorija įvairiais atvaizdais. Šia tema praktikoje neretai tenka susidurti su nuomonių įvairove ir mitais, ką iš tiesų leidžia ir ką draudžia Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau - BDAR).
Asmens teisę į atvaizdą reglamentuoja LR civilinis kodeksas, taip pat - kadangi atvaizdas yra laikytinas asmens duomeniu - ir BDAR bei LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.
Teisės aktai ir sutikimo svarba
Visi šie teisės aktai numato, kad bet kurio asmens atvaizdas (nesvarbu, užfiksuotas nuotraukoje ar vaizdo įraše) gali būti naudojami tik su to asmens sutikimu, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis.
Svarbu atminti ir tai, kad, kaip yra išaiškinęs, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sutikimas būti fotografuojamam ar filmuojamam, savaime nereiškia ir sutikimo, kad ta vaizdo medžiaga ir būtų paviešinta - vadinasi, prieš publikuojant asmens atvaizdą internete ar bet kur kitur, būtina turėti sutikimą būtent tokiam asmens atvaizdo panaudojimui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnis reglamentuoja asmens teisę į atvaizdą:
LR Civilinio kodekso 2.22 straipsnis
- Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu.
- Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje.
- Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Asmens teisė į atvaizdą yra neatskiriama nuo teisės turėtojo asmens, individualizuoja jo veidas, todėl būtent žmogaus veidas ir yra saugomas. Jei asmuo turi kokią nors išskirtinę tatuiruotę, toks atvaizdas taip pat turėtų būti ginamas.
Atkreipkite dėmesį į šiuos svarbius aspektus:
- Teisė į atvaizdą ir jos apsauga galioja ne tik tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, bet ir socialiniuose tinkluose.
- Fiksuojant panoraminį planą, kuriame neišryškinami konkretūs žmonės, sutikimo nereikia. Jei filmuojami (fotografuojami) konkrečiai išskirti žmonės ir jie yra aiškiai atpažįstami, tai reikia gauti jų sutikimą.
Kaip fotožurnalistai gauna užduotis
Sutikimo reikalavimai dėl nepilnamečių atvaizdo naudojimo
Kalbant apie sutikimą dėl nepilnamečių atvaizdo naudojimo, tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) sutikimas turėtų būti rašytinis.
Taip pat tenka susidurti su klaidinga nuomone, kad tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) sutikimas privalomas tik keliant vaikų nuotraukas į ugdymo įstaigos tinklapį ar socialinius tinklus, tačiau į uždaras tėvų grupes ar specialias ugdymo įstaigoms skirtas komunikavimo platformas, pavyzdžiui, tevudarzelis.lt, tokio sutikimo jau nereikia.
Sutikimas turi atitikti šiuos reikalavimus:
- Sutikimas turi būti pateikiamas kaip atskiras dokumentas arba turi būti sudaryta galimybė jame pažymėti atskiras sąlygas, dėl kurių sutinkama/nesutinkama.
- Sutikimas turi būti parašytas aiškia, suprantama kalba.
Dažnai tenka išgirsti klausimą, ar reikia tėvų sutikimo prieš viešinant kiekvieną vaiko nuotrauką ir (ar) vaizdo įrašą, ar pakanka vieno sutikimo, pavyzdžiui, visiems mokslo metams. Atsakymas priklauso nuo to, kokį sutikimą ugdymo įstaiga naudoja ir kas jame yra numatyta: jei sutikimo sąlygos yra ganėtinai konkrečiai apibrėžtos, tada dėl kiekvieno pakartotinio vaiko fotografavimo / filmavimo ir jo atvaizdo viešinimo atskiro tėvų sutikimo nebereikia tol, kol duotas sutikimas galioja (pvz., vieniems mokslo metams, kol galios mokymo sutartis ir pan.).
Šiuo atveju labai svarbu, kad sutikimo turinys būtų kuo išsamesnis ir kad jį pasirašantis asmuo galėtų pasirinkti: sutikti ar ne ties kiekviena atvaizdo panaudojimo galimybe, pavyzdžiui: asmuo gali pažymėti, kad jis sutinka, jog jo vaiko atvaizdas įstaigos veiklos viešinimo tikslu būtų paviešintas įstaigos tinklapyje, tačiau nesutinka, kad tuo pačiu tikslu vaiko atvaizdas būtų viešinamas įstaigos paskyroje socialiniame tinkle ir (ar) žiniasklaidoje ir t.t.
Akcentuotina, kad būtina sutikimo sąlyga yra tai, kad asmuo dėl sutikimo davimo ar nedavimo galėtų apsispręsti visiškai laisvai, dėl to nei jis, nei jo vaikas, nepatirdamas jokių neigiamų pasekmių. Tarkime, iš tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) gautas sutikimas dėl vaiko atvaizdo naudojimo nebus laikomas tinkamu, jei prieš tai tėvai (įtėviai, globėjai, rūpintojai) bus perspėti, kad jiems nesutikus su nuotraukų publikavimu, jų vaikas negalės dalyvauti kokiame nors konkurse ar važiuoti į kokią nors ekskursiją.
Akcentuotina, kad tais atvejais, kai vaikas prieštarauja jo fotografavimui, filmavimui ir atvaizdo viešinimui, ši jo pozicija turėtų būti gerbiama, nesvarbu, kiek vaikui metų. Tačiau kalbant apie vaiko sutikimą jį fotografuoti, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, kadangi vaikai savarankiškai sutikimą dėl savo asmenų tvarkymo gali duoti nuo 14 metų. Beje, ši amžiaus riba atitinka ir Švietimo įstatyme numatytą amžiaus ribą, kad vaikas nuo 14 iki 18 metų mokymo sutartį sudaro pats, turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą. Vis dėlto, net ir dėl 14 metų asmens duomenų tvarkymo pravartu turėti ne tik jo, bet ir bent vieno iš tėvų sutikimą.
Asmuo, duodamas sutikimą, turi aiškiai suprasti sutikimo sąlygas ir pasekmes, vadinasi, jos vaikams turėtų būti pateikiamos aiškia bei paprasta kalba.
Paprastai daugiausiai įtampos dėl vaikų atvaizdų viešinimo ugdymo įstaigoms kelia renginiai, nes esant didelei masei vaikų, sudėtinga atskirti, kurio vaiko tėvai (įtėviai, globėjai, rūpintojai) yra davę sutikimus, o kurių - ne.
Nusprendus fotografuoti ir (ar) filmuoti renginį, patartina, vaikus ir tėvus iš anksto apie tai perspėti, kad jie galėtų laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo. Kita vertus, ugdymo įstaigoms patartume turėti ir taisykles renginių dalyviams ir lankytojams, pvz., tėvams, edukacijų vedėjams ir pan., kuriose būtų aiškiai apibrėžta, kur ir kokia tvarka galima vaikus fotografuoti ir (ar) filmuoti, viešinti jų atvaizdus.
Atsakomybė už neteisėtą atvaizdo viešinimą
Jeigu ugdymo įstaiga, neturėdama tinkamai duoto sutikimo viešinti nepilnamečio vaiko atvaizdą, jį paviešina internete, nepilnamečio tėvai ar globėjai, o kai kuriais atvejais, priklausomai nuo amžiaus, ir pats vaikas turi teisę reikalauti ugdymo įstaigos išimti skelbiamą nuotrauką ar vaizdo įrašą. Be to, minėti asmenys turi teisę reikalauti atlyginti turtinę ir/ar neturtinę žalą.
Turtine žala yra laikomas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Svarbu paminėti ir tai, jog jeigu ugdymo įstaiga iš neteisėto atvaizdo viešinimo gavo naudos, tokia nauda galėtų būti pripažinta nukentėjusio asmens nuostoliais - turtine žala.
Neturtine žala yra laikomas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Siekiant gauti neturtinės žalos atlyginimą, privalu įrodyti ne tik tai, jog neteisėti veiksmai, kuriais padarytas pažeidimas, buvo ne mažareikšmiai, o intensyvūs, bet ir tai, kad tokia žala buvo patirta. Kiekvienu atveju, padarytas pažeidimas ir dėl jo kilę padariniai yra vertinami individualiai.
Ką daryti pastebėjus neteisėtai patalpintą atvaizdą?
Pastebėjus be duoto sutikimo paviešintą nepilnamečio vaiko atvaizdą, pirmiausiai patartina tiesiogiai ugdymo įstaigai pareikšti reikalavimą pašalinti neteisėtai patalpintą nuotrauką ar vaizdo įrašą bei atlyginti turtinę ir/ar neturtinę žalą, jei tokia buvo patirta. Atsakymo negavus ar nepavykus situacijos išspręsti taikiu būdu - teikti ieškinį dėl pažeistų teisių gynybos teismui.
Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo padarymas pats savaime nėra pakankamas pagrindas priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, visais atvejais, prieš kreipiantis į teismą, privalu atidžiai įsivertinti turimus įrodymus bei argumentus dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos reikalavimo pagrįstumo, nes ieškinio apimties patenkinimas turi tiesioginės įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.
Be to, be sutikimo paviešintas nepilnamečio vaiko atvaizdas suponuoja ir tai, kad ugdymo įstaiga gali būti pripažinta pažeidusi BDAR ir LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo taikomus reikalavimus. BDAR numato, jog didžiausia bauda už jo pažeidimą gali siekti iki 2 - 4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, arba iki 10 mln. - 20 mln. Eur.
Taigi ugdymo įstaiga gali viešinti nepilnamečių vaikų nuotraukas, tačiau tik esant tinkamai išduotam sutikimui.
DUK
1. Vaikų (nepilnamečių) fotografavimas ir tokių nuotraukų panaudojimas: ar reikalingas tėvų sutikimas?
Reikalingas ne tik paties vaiko, bet ir nors vieno iš jo tėvų, globėjų ar rūpintojų sutikimas.
2. Pastebėjau, kad mano nuotrauka (video) yra patalpinta internete be mano sutikimo. Ką daryti?
Pirmiausia reikėtų kreiptis į interneto tinklalapio, kuriame paskelbta nuotrauka (video), valdytoją ir reikalauti ją pašalinti.
3. Ką daryti, jei buvęs sutuoktinis viešina vaiko nuotraukas be mano sutikimo?
Pirmiausia, rekomenduojame kalbėtis su buvusiu sutuoktiniu ir taikai susitarti dėl savo vaiko atvaizdų naudojimo. Nepavykus to padaryti, reikėtų raštu nurodyti buvusiam sutuoktiniui, kad prieštaraujate tokiems jo veiksmams. Jei jis nereaguoja į Jūsų prašymą, reikėtų kreiptis į teismą.
tags: #imones #darbuotoju #nuotrauku #viesinimas #imones #patalpose