Pastatų renovacija yra vienas iš svarbiausių sektorių, kuriame investicijų trūkumas yra didžiausias. Norint iki šio dešimtmečio pabaigos pasiekti klimato kaitos tikslus, kasmet į pastatų atnaujinimą reikia investuoti apie 275 mlrd. eurų. Lietuva, siekdama didinti pastatų energinį efektyvumą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos (ES) iniciatyvose ir programose, skirtose renovacijai. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines ES priemones ir finansavimo galimybes, skirtas Lietuvos įmonėms, norinčioms dalyvauti pastatų atnaujinimo procese.
Šiandien Europoje apie 75 proc. visų pastatų yra energiškai neefektyvūs, o pastatai bendrai sunaudoja apie 40 proc. visos energijos ir pagamina 36 proc. už klimato kaitą atsakingų išlakų (įtraukiant pastatų statybą, naudojimą, renovaciją ir griovimą).
ES iniciatyvos ir programos
Keldama ambicingus tikslus dėl klimato neutralumo ir aplinkos tvarumo, suprasdama stringančių tiekimo grandinių keliamus iššūkius, Europos Komisija dar 2020-aisiais, COVID-19 pandemijos įkarštyje, paskelbė dvi labai svarbias iniciatyvas - „Renovacijos bangą“ ir „Naująjį europinį bauhauzą“. Šios iniciatyvos turi ambicingą siekį iki 2035-ųjų dvigubai paspartinti renovaciją, įtraukiant ir naudojant tvarias, aplinkai draugiškas priemones. Iniciatyvos turėtų užtikrinti, kad iki 2050 m. Europos Sąjunga taps klimatui neutrali, o renovacija sieks net 3 proc.
„Renovacijos banga“
„Renovacijos banga“ pristatyta, iniciatyva per 10 metų padvigubinti renovuojamų pastatų skaičių labai ambicinga. Viena vertus, yra labai konkreti priemonė, kuri vadinasi Europos Sąjungos klimato įstatymas. Jame numatyta, kad iki 2030 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti sumažintas bent 55 procentais.
Pastatų šildymas ir vėsinimas lemia apie 36 proc. su energetikos sektoriumi siejamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Todėl „Renovacijos banga“ dabartiniame kontekste dar svarbesnė. Todėl ketiname bent dvigubai padidinti renovacijos mastą. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. Europos Sąjungoje būtų galima renovuoti 35 mln. pastatų.
Renovacijos projektams galėtų būti panaudojamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, taip pat sanglaudos fondų finansavimas.
„Naujasis europinis bauhauzas“
„Naujasis europinis bauhauzas“, kaip kultūrinis judėjimas, skatinantis galvoti apie tvarumą gyvenamojoje aplinkoje, žinoma, įsilies į renovacijos procesą. Eurokomisaras Virginius Sinkevičius teigia, kad „Naujasis europinis bauhauzas“, kaip kultūrinis judėjimas, skatinantis galvoti apie tvarumą gyvenamojoje aplinkoje, žinoma, įsilies į renovacijos procesą.
Viena europinių renovacijos krypčių yra ir „Naujasis europinis bauhauzas“. Ši iniciatyva kalba apie medžiagų tvarumą, mokslinius tyrimus ir naujausias inovacijas didinant aplinkos ir pastatų teigiamą sąryšį. Viena pagrindinių iniciatyvoje aptariamų medžiagų yra medis. Medinė renovacija iš tikrųjų yra vienas veiksnių, galinčių paspartinti bendrą renovacijos bangą.
„Naujojo europinio bauhauzo“ iniciatyva neatsiejama nuo medienos naudojimo pastatuose ir kartu renovacijoje. Naudoti medieną pastatų statybai, dizainui ar renovacijai tikrai nieko blogo. Bet atkreipčiau dėmesį, kad iniciatyvai svarbu medžiagų tvarumas.
Molio keramikos plokštės terakota renovacijos projektuose. EXTERUS
Finansavimo galimybės Lietuvos įmonėms
Lietuvos įmonės, siekiančios dalyvauti pastatų renovacijos projektuose, gali pasinaudoti įvairiomis ES finansavimo priemonėmis. Toliau aptarsime kai kurias iš jų:
- Priemonė „Pramonės dekarbonizacija“: 2026 m. II ketv. planuojamas kvietimas teikti paraiškas paramai gauti pagal paramos priemonę „Pramonės dekarbonizacija“ pramonės įmonių investicijoms į materialųjį turtą, t. y. įrangą, kuriai taikomos išperkamosios nuomos sutartys, atveju tinkamos finansuoti išlaidos yra įrangos išperkamosios nuomos, kuriai skiriama valstybės pagalba, ir mažesnio energijos vartojimo efektyvumo įrangos, kuri būtų nuomojama nesant pagalbos, išperkamosios nuomos grynosios dabartinės vertės skirtumas.
- MVĮ čekių skaitmeninimo ir technologijų paslaugoms įsigyti finansavimas: Paramos intensyvumas: iki 85 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis, taip pat konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, naudojamų vien projektui, išlaidos.
Kiti finansavimo šaltiniai
- Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos.
- Sanglaudos fondų finansavimas.
- „Jessica II“ fondo lėšos (valdytojas EIB).
Paramos intensyvumas ir tinkamos finansuoti išlaidos
Paramos intensyvumas įvairioms priemonėms skiriasi. Pavyzdžiui, pagal kai kurias priemones paramos intensyvumas gali siekti iki 85 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Dažniausiai tinkamos finansuoti išlaidos apima:
- Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidas.
- Įrangos, programinės įrangos ir licencijų nuomos išlaidas.
- Su projekto remiama veikla susijusių paslaugų, darbų pirkimo išlaidas.
- Netiesiogines išlaidas.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekviena priemonė turi savo specifinius reikalavimus ir apribojimus, todėl būtina atidžiai išnagrinėti kiekvieno kvietimo sąlygas.
Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) išsiskiria didžiausia parama gyventojų daugiabučių namų renovacijai. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiuo metu šalyje įgyvendinami 784 renovacijos projektai, kurių bendra vertė 245 mln. eurų. Planuojama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių iki 2050 m.
Šiaulių bankas su Europos investicijų banku (EIB) pasirašė 2016 metais sudarytų išankstinio finansavimo ir tarpininkavimo sutarčių pakeitimus, pagal kuriuos nuo 195 mln. eurų iki 255 mln. eurų didinamas banko investicijų į daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) finansavimas.
Per du pandemijos metus DNMF į statybų rinką įliejo beveik 200 mln. Eur. Sukurtas 6 proc.
Iššūkiai ir galimybės
Nors renovacija Europoje neįsibėgėja, per metus Europoje renovuojama mažiau nei 1 proc. pastatų (nacionaliniai vidurkiai svyruoja nuo 0,4 iki 1,2 proc.). Lietuvoje 2021 m. renovuota vos 650 senų daugiabučių, kai viešai vyriausybės programinis rodiklis siekia bent 1000 daugiabučių per metus. Tiesa, Lietuva čia neišsiskiria iš europinio vidurkio ir fiksuoja kiek mažesnį nei 1 proc. prieaugį.
Tačiau, kita vertus, kamuojant rinkos neužtikrintumui, smarkiai lėtėjant ekonomikai, o statybinių medžiagų kainai esant tokiai aukštai, renovacijos mastas kaip tik galėtų mažėti. Iš esmės dabartinė sistema dalinai ydinga, nes neteikia gyventojams pakankamai paskatų renovuoti savo daugiabučių. Valstybės prisidėjimas dabar yra nepakankamas ir atsiduriame paradoksalioje situacijoje - pastaruosius kelerius metus, kai pinigų renovacijai gyventojai gal ir turėjo, juos stabdė mažėjančios šildymo kainos. Dabar, kai šildymo kainos vienos aukščiausių per visus nepriklausomybės metus, gyventojai neturi renovacijai pinigų.
Viena didžiausių problemų - mažas savivaldybių aktyvumas. Jei gyventojai nesijaučia saugiai ir užtikrintai, jie nesirinks renovacijos. Savivaldybės turi aktyviai konsultuoti gyventojus, juos skatinti, taip pat ir atstovauti gyventojams tais atvejais, kai įmonės, atliekančios renovaciją, palieka broką.
Lietuvos įmonių galimybės pasinaudoti ES finansavimu
Lietuvos įmonės, norinčios pasinaudoti ES finansavimu renovacijos projektams, turi atitikti tam tikrus kriterijus. Pavyzdžiui, pagal priemonę „Pramonės dekarbonizacija“, pareiškėjas turi būti ne trumpiau kaip 3 metus veikianti pramonės MVĮ, kurios metinės pardavimo pajamos iš savo pagamintos produkcijos sudaro ne mažiau kaip 51 proc.
Taip pat, įmonės vykdoma veikla turi būti priskirtina gynybos ir saugumo pramonės sektoriui (ne mažiau kaip 30 proc.) arba kultūros ir kūrybinių industrijų veiklos (toliau - KKI veiklos) - veiklos (paveldo ir kultūrinių vietų lankymo organizavimas: muziejų, parodų, bibliotekų, istorinių, archeologinių objektų; amatai: tradiciniai amatai, amatų mugių organizavimas; vaizduojamieji menai: tapyba, skulptūra, fotografija, antikvarai; scenos menai: gyva muzika, teatras, šokis, cirkas, festivaliai, šventės, kt.; leidyba: knygos, žurnalai, kiti spaudiniai; audiovizualinės medijos: turinio kūrimas televizijos, kino, radijo, kt. medijoms; dizainas: pramoninis, interjero, drabužių, grafinis dizainas, kt.; naujosios medijos: video žaidimų, virtualios, papildytos realybės ir pan.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad paraiškos vertinimo metu vertinama pareiškėjo kompetencija vykdyti veiklas, t. y. finansuojama projekto veikla: KKI subjektų infrastruktūros ir (arba) kitų sąlygų, skirtų naujų arba patobulintų KKI produktų ir (arba) paslaugų kūrimui, gerinimas bei naujų arba patobulintų KKI produktų ir (arba) paslaugų kūrimas ir diegimas. Projekto įgyvendinimo metu dėl pagerintos infrastruktūros ir (arba) kitų sąlygų turi būti sukurtas naujas arba patobulintas KKI produktas ir (arba) paslauga.
tags: #imones #gaunacios #euruopos #liesos #renovacijai