Įmonės Ilgalaikio Turto Apskaitos Principai

Šiuolaikinė ekonomika kelia naujus reikalavimus finansinei atskaitomybei, o laikmetis reikalauja padidinti balanso informatyvumą, kad įmonės turtinė ir finansinė būklė būtų geriau įvertinta. Vienas iš veiksnių, lemiančių ekonomikos konkurencingumo lygį, yra investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą. Gamybos augimui ir darbo produktyvumo didinimui visada reikalingos papildomos investicijos.

Materialinės investicijos kartu yra prielaida naujų, pažangių technologijų diegimui, vykdant ilgalaikio materialiojo turto atnaujinimą. Paprastai jos yra būtinos, siekiant pilnai įgyvendinti mokslo tyrimų rezultatus, kuriant naujas darbo vietas. Būtinas ir reikšmingas profesionalus turto vertinimas, kad rinkos dalyviai būtų pakankamai informuoti apie turto judėjimo ir vertinimo reiškinius.

Temos aktualumas. Įmonės ilgalaikis materialusis turtas paprastai sudaro didumą viso įmonės turimo turto. Nuo to, koks turtas naudojamas įmonės veikloje, pavyzdžiui, kokiais įrenginiais gaminama produkcija, teikiamos paslaugos, priklauso įmonės prestižas, gamybinė komercinė veikla, įmonės veiklos rezultatai, todėl ilgalaikio turto finansinei analizei turi būti skiriamas deramas dėmesys. Įmonės veiklos finansiniams rezultatams įtakos turi tikras ir teisingas įsigyto turto klasifikavimas, vertės nustatymas, nusidėvėjimo normatyvo parinkimas ir pan.

Nors ir laikoma, kad esminiai bendrieji apskaitos principai Lietuvoje diegiami nuo 1995 metų, praktika byloja, kad jie vis dar taikomi nevienodai. Susiformavusi apskaitos praktika spręsti šiuos uždavinius tapo nepajėgi. Taigi, pastaruoju metu dėl apskaitos politikos ir jos metodikos keitimo teisinių nuostatų perimamumo iškyla daugybė nesutapimų apskaitant ir vertinant ilgalaikį materialųjį turtą.

Patikimai nustatyti tikrąją turto vertę nėra lengva. Įmonė, taikydama apskaitą, yra saistoma ne tik su VAS, bet ir su kitų teisės aktų reikalavimais. Problema ta, kad ilgalaikis materialusis turtas sudaro kone didžiausią įmonės neapyvartinio ilgalaikio turto dalį. Patikimas ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas bei pateikimas apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje yra svarbi sąlyga teisingai įvertinti daugelį įmonės veiklos efektyvumo rodiklių. Nuo 2004 m. įsigalioję Verslo apskaitos standartai numato ir bent kelis esminius ilgalaikio turto apskaitos pasikeitimus.

Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose patikimiausiu turto realiosios vertės nustatymo pagrindu laikoma aktyviosios rinkos kaina. Aktyvioji rinka apibūdinama kaip rinka, kurioje egzistuoja šios sąlygos: rinkoje parduodamos prekės yra homogeniškos (vienarūšės) ir bet kuriuo metu nesunkiai galima surasti suinteresuotus pirkėjus/pardavėjus; visiems prieinama informacija apie kainas. Tačiau visos šios išvardytos sąlygos daugeliu atvejų neegzistuoja. Ir tai pasakytina apie dabartines rinkas Lietuvoje.

Pradėjus galioti 12-ajam VAS, įmonėms tenka ieškoti atsakymo į klausimą: kas nustatys ilgalaikio turto vertę? Ar tai atliks registrs centras, ar rinkoje įsigalintys ekspertai, kitaip vadinami turto vertintojai? Negalima vienareikšmiškai pasakyti, ar naujovė yra teigiama ar neigiama. Viskas priklauso nuo to, kokiu aspektu mes tai vertinsime.

Ilgalaikis materialusis turtas - tai materialusis turtas, kuris teikia įmonei ekonominės naudos, naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Kaip minėta, ilgalaikis materialusis turtas pasižymi tuo, kad jo vertė laipsniškai pereina į gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainą. Tačiau kartais gamyboje naudojamas turtas praranda savo vertę ne tiek dėl fizinio susidėvėjimo, kiek dėl to, kad pasensta moraliai.

Dalis ekonomistų akcentuoja ir išskiria į atskirą kategoriją investicinį turtą. Investiciniu laikomas ilgalaikis materialusis turtas (žemė, pastatai ar jų dalis arba žemė kartu su pastatais), kurį jo savininkas arba lizingo gavėjas laiko vien tik pajamoms iš nuomos ir (arba) to turto vertės padidėjimo gauti. Tai, kad ilgalaikis materialusis turtas ne tik sudaro įmonės didžiausią lyginamąją dalį, bet ir ekonomine prasme turi svarbią reikšmę įmonės veiklai organizuoti, rodo ilgalaikio materialiojo turto teisingo įvertinimo būtinumą.

Šiuolaikinė praktika iškelia svarbius apskaitos teorijoje spręstinus uždavinius. Juos lemia poindustrinė (informacijos) ekonomika, transnacionalinis korporacijų susikūrimas ir plėtojimasis, tarptautinės finansų rinkos susidarymas, tarptautinių finansinės apskaitos standartų rengimas, naujų apskaitos objektų (pavyzdžiui, intelektualiosios nuosavybės bei kitų nematerialiųjų vertybių) atsiradimas ir kiti veiksniai. Aktualus buhalterinės apskaitos suskirstymo į atskiras dalis klausimas.

Įvedus 12VAS, iš karto pasireiškė skirtumai tarp buvusios finansinės apskaitos bei atskaitomybės ir tos, prie kurios pereita nuo 2004 m. sausio 1 d. Šiai rinkoje. Taip yra todėl, kad naujoje apskaitoje ir atskaitomybėje, prie kurios vis dar neperejo dalis įmonių, dominuoja atsargumo principas. Trumpai tariant, tai reiškia, kad daugelis įmonių vien tik dėl apskaitos principų pasikeitimo atskaitomybėje dažnai rodo palyginti mažesnį turtą ir savininkų nuosavybę, labai atsargiai įvertina uždirbtas pajamas.

Šiai, kartais rodo santykinai didesnes sąnaudas, todėl veiklos rezultatai tampa prastesni. Šiuo atveju investuotojams lietuviškos įmonės gali tapti mažiau patrauklios, nei buvo iki šiol. Siekiant teisingo turto įvertinimo, tapo būtina kvalifikuotai parengti įmonės apskaitos politiką, kurią savo įsakymu paskelbia įmonės vadovas. Savo ruožtu įmonės buhalteriai vis dar nemoka argumentuotai aprašyti įmonės finansinę būklę finansinės atskaitomybės aiškinamuosiuose raštuose.

VAS, skirti ilgalaikio materialiojo turto apskaitai - gana nauji dokumentai, šalies įmonės dar nėra gerai jų perpratusios, kad galėtų lengvai pritaikyti registruodamos ūkines operacijas ir tvarkydamos apskaitą. Siekiant padidinti apskaitos ir atskaitomybės duomenų patikrinimą, atsisakoma tradicijos vertinti visus apskaitos objektus tik faktine savikaina, nes toks vertinimas daugeliu atvejų yra neobjektyvus. Dalis įmonių jau gerai įsisavino ir taiko pasaulinėje praktikoje paplitusį įvertinimo tikrąja verte metodą.

Todėl neišvengiamai būtina kiekvienai įmonei reglamentuoti apskaitą, patvirtinant atitinkamą apskaitos politiką, kurioje numatyta ir turto apskaitos tvarkymas. Apskaitos politika leidžia tiksliai ir greitai nustatyti, kaip ir kokios operacijos fiksuojamos apskaitoje. Tai aktualu, kai reikia patikrinti, ar tiksliai į apskaitą įtrauktas vienas ar kitas ūkinis įvykis arba nauji apskaitos darbuotojai supažindinti su jų darbo funkcijomis ir specifika. Svarbu tai, kad kiekviena įmonė, laikydamasi VAS ir teisės aktų nuostatų, individualiai rengia apskaitos politiką.

Taigi, kaip matome, apskaitos pertvarkymas aktualus uždavinys kiekvienai įmonei ir neišvengiama būtinybė. Apskaitos politikos keitimas - tai principų, metodų ir taisyklių, pagal kurias tvarkoma apskaita, keitimas. Pastaruoju metu nemažai įmonių privalėjo keisti vieno ar kito apskaitos baro apskaitos politiką dėl įsigaliojusių Verslo apskaitos standartų reikalavimų. Tai daroma ir dėl to, kad apskaitos duomenys teisingiau atskleistų įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Apskaitos politika, tai - pakankamai sudėtingas įmonės dokumentas. Kintant situacijai, apskaitos politika turi būti peržiūrima ir tobulinama. Kalbant apie ilgalaikio materialiojo turto apskaitą, kiekviena įmonė turi numatyti, remdamasi VAS alternatyvius apskaitos ar įkainojimo būdus ir pasirinkti įmonei tinkamiausius.

Apskaitos politika rengiama remiantis bendraisiais apskaitos principais ir atskiruose VAS bei kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Rinkos ekonomikos sąlygomis apskaita tampa įvairių ūkinių operacijų registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti. Šios silpną ekonomiką, neturi poreikio turėti tikslią ir teisingą apskaitą. Taip pat manoma ir tai, kad apskaita yra ir svarbus visuomenės gerovės kėlimo šaltinis.

Nė viena įmonė negali sėkmingai dirbti be teisingos apskaitos. Jeigu apskaitoje yra klaidos ir apgaulės, tai tokia apskaita nuslėps nuo visuomenės išteklius ir neprisidės prie jos gerovės kėlimo. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę pradėta pertvarkyti Lietuvos apskaitą pagal rinkos ekonomikos reikalavimus. Tačiau apskaitos procesas Lietuvoje vyko daugiau gaivališkai negu sistematiškai: kai kurie reglamentuojantys apskaitos tvarkymą dokumentai buvo skubiai arba pernelyg lėtai, neretai slaptai nuo apskaitos mokslo ir praktikos specialistų.

Apskaitos politika gali būti įsakymų, tvarkų rinkinys. Nėra prievolės šiems įmonės vidaus dokumentams suteikti pavadinimą „apskaitos politika“. Viena pagrindinių klaidų, kurios sutinkamos daugumoje įmonių - apskaitos politika yra sudaryta formaliai. Dažnas pavyzdys - 2004-2005 m. nupirktas kompaktinis diskas su verslo apskaitos standartų (VAS) santrauka ir konkrečia data surašyta visa aktuali įmonės informacija, kuri vėliau neatnaujinta.

Tokios apskaitos politikos apimtis yra 50-90 lapų, iš kurių 5 proc. - suteikia informaciją apie įmonės specifiką ir 95 proc. Mažos įmonės, kuri rengia sutrumpintas finansines ataskaitas, apskaitos politika galėtų būti ne ilgesnė nei 3-4 lapų apimties dokumentas. Pateikiu tokios mikroįmonės sutrumpintos apskaitos politikos pavyzdį, kurį reikėtų patikslinti pagal kiekvienos įmonės poreikius.

Pavyzdys. Mikroįmonės sutrumpinta apskaitos politika:

1. Įmonė iki kitų metų kovo 31 d. sudaro praėjusių ataskaitinių metų finansines ataskaitas.

2. Įmonės finansinėse ataskaitose, kurios teikiamos Juridinių asmenų registrų centrui, yra pateikiama minimali informacija, kurią privaloma teikti pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą.

3. Įmonė vidaus poreikiams tenkinti kas mėnesį, iki KITO mėnesio 15 d. II. - sąskaitos aktyvumo ataskaita, detaliai parodanti kiekvienos sąskaitos pokyčius (data, suma, aprašymas, dok. Nr.).

4. Visi ūkinių operacijų dokumentai perduodami į buhalterijos padalinį kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos, išskyrus išimtį, aprašytą X punkte.

5. Buhalterinei apskaitai tvarkyti įmonė naudojasi buhalterine programa „W“. Buhalterinė programa suteikia kiekvienai ūkinei operacijai unikalų numerį. Šis numeris yra užrašomas apskaityto dokumento dešiniajame viršutiniame kampe. Jei dokumente užfiksuotos ūkinės operacijos atliekamos keliais įrašais, užrašomi šių įrašų numeriai ir kontuotės.

6. Į buhalterinę apskaitą įvedami pirminiai dokumentai, kurie yra patvirtinti įmonės vadovo.

7. Nustatau UAB ABC buhalterinei apskaitai taikyti pridėtą sąskaitų planą. Jei įmonė pradeda vykdyti naujus projektus, yra kuriamos atskiros sąskaitos projektų apskaitai atlikti.

8. Įmonė taiko nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo normas, kurios yra pateiktos LR pelno mokesčio įstatymo Nr.

9. Turtas laikomas perduotas eksploatuoti, pagal sąskaitos išrašymo datą, nebent ant įsigijimo dokumentų yra nurodyta kita turto eksploatacijos pradžios data.

10. Kuras apskaitoje registruojamas periodiškai. Metų pabaigoje pagal paskutinius kelionės lapus atliekamas koregavimas: kuro likutis bakuose pajamuojamas pagal FIFO metodą, kredituojant (mažinant) paskutinio mėnesio kuro sąnaudas. Prie apskaitos politikos pridedamas kelionės lapo pavyzdys, kurį pildo atskaitingas asmuo. Kuro normos yra tvirtinamos įmonės vadovo įsakymais. Kelionės lapas pildomas tik įstaigos tikslams panaudotui kurui.

11. Įstaigos tikslai: visos kelionės būtinos, siekiant įgyvendinti UAB ABC tikslus, numatytus įstatuose. Tai gali būti: kelionės dėl paslaugų ir prekių pirkimo iš tiekėjų, esamų ir naujų projektų plėtojimo kelionės, susitikimai su potencialiais pirkėjais, tiekėjais. Kuro sunaudojimo limitai yra nustatyti direktoriaus įsakymu.

12. Reprezentacinės sąnaudos apskaitomos pagal reprezentacinių aktų informaciją. Pridedama reprezentacinių sąnaudų nurašymo akto forma. Reprezentacinių sąnaudų nurašymo aktas gali būti nesudaromas, jei pagal pirkimo sąskaitą yra aišku, kokia reprezentacija yra patirta, pvz., nupirkta kavos ir cukraus įmonės klientams vaišinti.

13. Pardavimų sąskaitos numeruojamos didėjančia eilės tvarka, pradedant 0001. Jei atskaitingas asmuo neatsiskaitė iki kito mėnesio 5 dienos pagal išmokėtą avansą, permokėta suma yra apskaitoma kaip avansu išmokėtas darbo užmokestis.

14. Įmonės turtas ir įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu registruojami įsigijimo savikaina. PVM neįtraukiamas į turto įsigijimo savikainą.

15. Sudarant finansines ataskaitas yra atliekami apskaitiniai vertinimai. Ilgalaikių gautinų skolų nuvertėjimui apskaičiuoti taikoma diskonto norma, kuri yra lygi įmonės ilgalaikių įsipareigojimų palūkanų normai, padidintai 1,2 karto.

16. Ši apskaitos politika taikoma 20 m. ir vėlesnių laikotarpių buhalterinei apskaitai tvarkyti.

Štai standartai ir įstatymai, kuriais remiamasi sudarant apskaitos politiką:

1. LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą Nr.
2. LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimą Nr.
3. LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimą Nr.
4. LR buhalterinės apskaitos įstatymą Nr.
5. LR akcinių bendrovių įstatymą Nr.

Finansinė atskaitomybė

Apibendrinant, įmonės apskaitos politika - tai apskaitos metodai ir taisyklės, skirti įmonės apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Įmonės savarankiškai pasirenka ilgalaikio materialiojo turto apskaitos būdus, nurodomus apskaitos politikoje. VAS nustatyta dešimt bendriausių apskaitos principų: įmonės, veiklos tęstinumo, periodiškumo, pastovumo, piniginio mato, kaupimo, palyginimo, atsargumo, neutralumo, turinio svarbos.

Ilgalaikis turtas - tai įmonės ekonominiai ištekliai, kuriais numatoma naudotis įmonės veikloje ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Kadangi ilgalaikis materialusis turtas tiesiogiai dalyvauja kuriant materialines gėrybes ir apsprendžia įmonės gamybinius pajėgumus, kiekvienai įmonei aktualus klausimais - ilgalaikio materialiojo turto techninė būklė ir jo kitimo tendencijos. Didžiausią įtaką įmonės gamybinei veiklai daro technologiniai įrengimai, tai yra aprūpinimas jais bei racionalus jų darbo laiko ir pajėgumų panaudojimas.

Technologinių įrengimų panaudojimo gerinimas teigiamai veikia bendruosius turto grąžos rodiklius bei produkcijos apimtį. Tai leidžia teigti, kad kiekvienai įmonei ilgalaikio materialiojo turto požiūriu aktualūs šie klausimai: apsirūpinimas atitinkamu ilgalaikiu turtu, ilgalaikio turtu sudėtis, struktūra ir dinamika, ilgalaikio materialiojo turto techninė būklė bei turto naudojimo efektyvumas. Šiais spręstinas itin aktualus uždavinys - teisingas ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas. Nuo turto teisingo įvertinimo priklauso įmonės veiklos finansiniai rezultatai.

Todėl, analizuojant įmonės turimą ilgalaikį materialųjį turtą ir jo panaudojimo įtaką įmonės veiklai, pirmiausia reikia patikrinti, ar turtas buvo įvertintas vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais. Ilgalaikis materialusis turtas registruojamas apskaitoje ir parodomas finansinėje atskaitomybėje dviem būdais - įsigijimo savikaina arba perkainota verte. Įmonės savarankiškai pasirenka ilgalaikio materialiojo turto apskaitos būdus, nurodomus apskaitos politikoje.

Ilgalaikio turto apskaita

Verslas - veikla, kurią sudaro produkcijos gamyba ar paslaugų teikimas ir jų pardavimas. Verslas - ne tik pagamintos produkcijos pardavimas, bet ir gamybos aprūpinimas įrengimais, žaliavos įsigijimas, darbuotojų samdymas, žemės ir pastatų pirkimas ar nuoma, draudimas ir kita ūkinė veikla. Verslininkas turi pasirinkti geriausią gamybinį, finansinį, žmogiškųjų ir visų kitų išteklių derinį, gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų kiekį ir organizuoti verslą rizikos sąlygomis.

Svarbu pasirinkti tokias išteklių rinkas ir pirkimo laiką bei mastą, kad gamybos kaštai būtų mažiausi, o uždirbamas pelnas kuo didžiausias. Norint valdyti įmonę, šiuo metu jau nepakanka būti jos savininku ar turėti įgaliojimų ją valdyti, reikia sugebėti valdyti įmonės informacinius srautus, naudoti juos numatytiems tikslams pasiekti. Turtas skirstomas žaliavomis, nebaigta gamyba, pasigaminta produkcija, prekės atsargomis, skolomis, grynaisiais pinigais, ir į pastovųjį, kuris verslo procese kinta lėtai ir savo vertę dalimis perkelia į produktą ar paslaugą. Pastovusis dar vadinamas ilgalaikiu turtu.

tags: #imones #ilgalaikio #turto #apskaita