Intelektinė nuosavybė - svarbus įmonės, net ir jaunos, konkurencingumo rinkoje rodiklis. Kiekvienai verslo sričiai svarbu tinkamai apsaugoti savo nematerialų turtą, kadangi jis yra svarbi rinkodaros priemonė, nepriklausomai nuo to, kurioje verslo srityje konkreti įmonė veikia. Be to, tai yra toks pat turtas, kaip ir bet kokia kita turto rūšis - patirtos išlaidos jam sukurti, įgyti, taigi tinkama apsauga turėtų būti vertinama kaip natūralus nematerialaus turto valdymo procesas.
Pasak advokatės Redos Žobienės kontoros „Metida“ advokato padėdėjos Kristinos Vilkienės, Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys intelektinės nuosavybės apsaugą, yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. Be to, Lietuvoje galioja tarptautinės sutartys, užtikrinančios intelektinės nuosavybės objektų apsaugą. Išimtinių teisių į atskirus objektus savininkai tikrai sėkmingai gina savo teises teismuose, taigi priemonių teisių gynybai tikrai yra - svarbu laiku pasirūpinti išimtinių teisių tinkamu įregistravimu ir apsaugos įgijimu.
Intelektinės nuosavybės teisės paaiškinimas | Autorių teisės, prekių ženklai, komercinės paslaptys ir patentai
Intelektinės nuosavybės teisės ir jų apsauga
Pasak K. Vilkienės, objektų, kuriems taikoma autorių teisių apsauga, sąrašas yra platus: tai ir knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos, kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai, rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai bei režisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai, muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto, audiovizualiniai kūriniai, radijo laidos, skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai, kiti dailės kūriniai, fotografijos, architektūros, taikomosios dailės kūriniai ir kiti kūriniai.
Be to, autorių teisių objektais laikomi ir išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, adaptacijos, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyviosios interneto svetainės, kiti išvestiniai kūriniai). Kūrinių rinkiniai ar duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas, taip pat laikomi autorių teisių objektais.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys arba sudarytas rinkinys, bet netaikomos duomenims ar medžiagai, nesantiems autorių teisių objektais, iš kurių sudaryta duomenų bazė.
Anot jos, intelektinė nuosavybė - svarbus įmonės, net ir jaunos, konkurencingumo rinkoje rodiklis. K. Vilkienės teigimu, dėmesys valdomam nematerialiam turtui yra svarbus ir būtinas nuo pat įmonės veiklos pradžios. Tinkamas apsaugos strategijos sudarymas leidžia ne tik kryptingai plėtoti konkretų intelektinės nuosavybės objektą, bet ir numatyti galimą riziką.
K. Vilkienės nuomone, norint apsaugoti savo kuriamos prekės ar paslaugos intelektinę nuosavybę visų pirma reikia užsitikrinti tinkamą išimtinių teisių perėmimą: „Po to priklausomai nuo konkretaus objekto būtina įvertinti galimus apsaugos būdus, naudojimo strategiją. Geriausiai šiuos klausimus aptarti su intelektinės nuosavybės apsaugos srityje besispecializuojančiais teisininkais. Jie pasiūlys tinkamiausius apsaugos mechanizmus.“
Pasak jos, įmonės, valdančios stiprius prekių ženklus ir su jais veikiančios konkrečiose rinkose ar kuriančios inovatyvias technologijas, patiria ne tik tiesioginę naudą sau, tačiau didina ir bendrą Lietuvos ekonomikos konkurencingumą. „Na, o siekiant apsaugoti intelektinę nuosavybę ir saugiau jaustis ES bei pasaulio rinkose tiems objektams, kurių atžvilgiu išimtinės teisės įgyjamos juos registruojant (prekių ženklai, išradimai, dizainas, domenai), svarbu juos registruoti atitinkamuose registruose priklausomai nuo įmonės veiklos poreikių, veiklos srities ir teritorijos. Kitų objektų - autorių teisių, ypač autorių turtinių teisių, komercinių paslapčių apsaugai labai svarbu tinkamas įforminimas sutartimis ir įmonės vidiniais dokumentais“, - sakė ji.
Lietuvoje, pasak K. Vilkienės, yra buvę atvejų, kai intelektinės nuosavybės vagimis tapo patys įmonių darbuotojai, turintys prieigą prie vertingos informacijos. Ji pažymėjo, kad yra teisinių priemonių užkirsti tam kelią arba apginti savo teises jau įvykus tokiam teisių pažeidimui.
„Tinkama komercinių paslapčių apsauga įmonėje, taip pat nesąžiningą konkurenciją reglamentuojantys teisės aktai yra tos priemonės, kuriomis reikėtų pasinaudoti tiek prevenciškai, tiek esant teisių pažeidimo faktui. Už įmonės komercinės paslapties pažeidimą gali būti taikoma administracinė, civilinė ar baudžiamoji atsakomybė“, - sakė K. Vilkienė.
Pasak jos, sunku įvardyti mastą, kiek dažnai intelektinės nuosavybės vagystėms naudojamos nešiojamosios informacijos saugojimo laikmenos, kadangi nėra jokių statistinių duomenų, tačiau net ir santykinai nedidelis neteisėtai pasisavintas intelektinės nuosavybės objektų kiekis gali būti žalingas įmonei. „Vienas iš galimų teisinių sprendimų būdų - tinkama komercinių paslapčių apsauga įmonėje. Ši priemonė, taikoma kartu su techninėmis prieigą ribojančiomis priemonėmis, padėtų išvengti arba sumažinti galimas intelektinės nuosavybės vagystes“, - teigė K.
Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai neabejotinai kelia pavojų smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) sėkmei. Įmonės, kurių intelektinės nuosavybės teisės buvo pažeistos, 34 proc. Pasak I. Urbonės, intelektinės nuosavybės apsauga verslui yra tokia pat reikalinga, o kartais gal net ir reikšmingesnė, nei fizinė gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų apsauga, nes jos praradimas sukelia labai realius padarinius ir nuostolius. Todėl intelektinę nuosavybę kuriančios ar su ja dirbančios SVV turėtų nepasikliauti sėkme, o imtis šios nuosavybės apsaugos.
ES intelektinės nuosavybės tarnybos duomenimis, klastotojai padirbinėja visų rūšių prekes, dažniausiai - elektrinius įrenginius ir elektroniką (30 proc. konfiskavimo atvejų), drabužius (18 proc.), parfumeriją bei kosmetiką ir žaislus ar žaidimus (po 10 proc.). Pagal sulaikymo atvejus dažniausiai yra sulaikoma avalynė, drabužiai, rankinės, o pagal sulaikytų prekių kiekį - maisto produktai (saldainiai), žaislai bei automobilių detalės.
Intelektinės nuosavybės pažeidimų sektoriai ES. Šaltinis: ES intelektinės nuosavybės tarnyba
Pasak Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjos Ingos Mauricienės, į Lietuvą daugiausia klastočių taip pat patenka iš Kinijos. 2022 m. „Suklastotas prekes į Lietuvą bandoma gabenti oro, jūrų, žemės transportu, tačiau internetinės prekybos populiarumas lemia tai, kad didžiuliai jų kiekiai atkeliauja būtent paštu. Didžiąja dalimi tai būna siuntos, kuriose aptinkami gana maži suklastotų prekių kiekiai. Taip pat gana dažnai nustatomi suklastotų prekių gabenimo jūriniais konteineriais atvejai, kuomet vieno sulaikymo metu klastočių kiekis dažnai būna didesnis už viso mėnesio sulaikymus pašto poste“, - sako I.
Valstybinis patentų biuras, siekdamas didinti suvokimą apie intelektinės nuosavybės apsaugą, jau ne vienerius metus vykdo kampaniją #RinkisKasTikra. Ja norima atkreipti visuomenės dėmesį į klastočių daromą žalą sveikatai, gamtai, verslui bei ekonomikai, skatinti gyventojus nepirkti padirbinių ir rinktis vietinius kūrėjus.
Intelektinės nuosavybės apsaugos iššūkiai ir galimybės
ES atliktas tyrimas parodė, kad SVV intelektinės nuosavybės teisėmis naudojasi palyginti nedaug. 40 proc. jame dalyvavusių įmonių pripažįsta, kad nestebi situacijos dėl galimų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, o 11 proc. „Įmonės mano, jog intelektinių teisių gynimo procedūros yra sudėtingos, ilgos ir brangios, tad geriau rizikuoja. 2022 m. pabaigoje Valstybinio patentų biuro iniciatyva atlikto Lietuvos SVV nuomonės tyrimo rezultatai taip pat panašūs - intelektinės nuosavybės registracijos skeptikai dažniausiai kaip priežastis nurodo dideles laiko ar finansines sąnaudas (15-17 proc.) arba žinių trūkumą (17 proc.).
Tačiau, didžioji dalis, 87 proc. apklaustų įmonių būtų linkusios registruoti išradimus, prekių ženklus ir pramoninį dizainą, norėdamos juos apsaugoti (35 proc. išreiškė teigiamą nuostatą („taip“), 52 proc. Paprastai būtent tai, jog laiku nebūna apsaugota intelektinė nuosavybė, ir padidina gynimo procedūrų kaštus.
ES SVV įmonės, kurioms nepavyko išvengti į jas nukreiptų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, pripažino labai skaudžiai suvokusios būtinybę pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga. Dėl intelektinės nuosavybės vagysčių šios įmonės teigia susidūrusios su apyvartos sumažėjimu, žala reputacijai ir konkurencinio pranašumo praradimu.
Nelegalus intelektinės nuosavybės vartojimas dažnai visuomenėje nėra tapatinamas su nusikalstama veikla. Antipiratines technologijas kuriančios įmonės „Muso“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva užima antrą vietą pasaulyje pagal apsilankymus piratiniuose tinklalapiuose. Daugiau nei Lietuvoje „pirataujama“ tik Baltarusijoje. Apskaičiuota, jog per metus Lietuvoje prieinamose nelegaliose platformose vienas vartotojas vidutiniškai apsilanko 269 kartus, o vienas didžiausių piratinių tinklalapių Lietuvoje 2017 m. uždirbo 2,4 mln. Eur nelegalių pajamų.
Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ autorių teisų specialistės Simonos Mikėnaitės teigimu, dažnai autorių teisės būna pažeidžiamos dėl paprasčiausio nežinojimo, todėl norint keisti situaciją Lietuvoje, svarbu ne tik suteikti geras sąlygas legaliam intelektinio turto vartojimui, bet ir ugdyti visuomenės sąmoningumą. Šiais metais „AVAKA“ prisijungė prie Britų tarybos ir „Meno avilio“ medijų raštingumo projekto „Dideli maži ekranai“, LR kultūros ministerijos iš dalies finansuojamos autorių teisių programos. Programos metu „AVAKA“ atstovai lankėsi Lietuvos mokyklose ir su mokytojais bei mokiniais diskutavo autorių teisių klausimais.
Autorių teisių paskaita Anykščių Jono Biliūno gimnazijoje. Šaltinis: AVAKA
S. Mikėnaitė pažymi, jog mokyklose vis dar trūksta nuoseklios medijų edukacijos. Kalbant konkrečiai apie autorių teises, dažnai patiems mokytojams tenka susigaudyti informacijos platybėse ir atsakyti į klausimus, kaip ugdymo procese naudoti intelektinį turtą nepažeidžiant autorių teisių. Mokytojai kartais suabejoja, ar formuodami mokiniams užduotis neskatina nelegalaus turinio vartojimo, ar naudodami pačių mokinių sukurtus kūrinius patys nepažeidžia jų teisių. Anot jos, matytų nuolatinį poreikį mokyti ne tik mokinius, bet ir pačius mokytojus bei sveikintų bet kokias iniciatyvas rengiant šviečiamojo pobūdžio leidinius, metodines medžiagas pateikiant tiek teoriją, tiek užduotis.
S. Mikėnaitė teigia, kad jau kelis dešimtmečius didžiausiu iššūkiu laikomas internetas kaip nepažabota erdvė, kurioje „piratavimas“ vyksta itin dideliu mastu. Džiugu, kad internetas Lietuvoje - vienas greičiausiai veikiančių pasaulyje, tačiau garsėjame ir kitu rodikliu - autorių teisių pažeidimo mastais. Būdami ES nariai, žinoma, paisome direktyvų ir tarptautinės teisės nuostatų, tačiau bent kol kas nepajėgiame praktiškai, o ne tik teoriškai užtikrinti autorių teisių apsaugos. Anot jos, pirmiausia permainų reikia švietimo srityje, turėtume pradėti ugdyti visuomenę nuo jaunosios kartos, kelti jų sąmoningumą. Be abejo, tam reikalingos lėšos. Labai trūksta ir institucijų, kurios blokuotų nelegalaus turinio platinimą internetinėje erdvėje.
Inovacijų skatinimas ir galimybės verslui
Kadangi technologijos, o ypač su dar nebuvusiomis susiję reikalavimai, kinta itin sparčiau, jų kūrėjams bei platintojams būtina stebėti dinamiškai kintančią situaciją. Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Toma Lankauskienė sako, kad reikalavimai labai priklauso ir skiriasi nuo technologijos pobūdžio ir to, į kokias konkrečias rinkas ketinama eksportuoti. Ji pateikė pagrindinius reikalavimus, kuriuos turėtų žinoti inovacijų verslai:- Eksporto licencija: jei planuojama eksportuoti tam tikras technologijas ar produkciją. Ji gali skirtis priklausomai nuo eksportuojamų prekių tipo ir paskirties šalies.
- Tarptautinės prekių klasifikacijos (HS kodas): prieš eksportuojant, svarbu teisingai klasifikuoti savo prekes pagal tarptautines prekių klasifikacijos sistemas. Tai padės nustatyti taikomus muitinės ir eksporto reikalavimus.
- Patentai ir intelektinė nuosavybė: jei technologija yra patentuota, gali prireikti leidimų ar sutarčių su kitomis šalimis, norint ją prekiauti užsienio rinkose.
- Reguliavimo reikalavimai: gali būti specifinių reguliavimo reikalavimų, susijusių su technologijos panaudojimu, saugumu, aplinkosauga ir kt. Kiekviena šalis gali turėti skirtingus reikalavimus.
- Eksporto dokumentacija: be leidimų, gali prireikti įvairių dokumentų, pavyzdžiui, eksporto deklaracijos, komercinių sąskaitų faktūrų ir kt.
- Prekių sertifikavimas: gali prireikti sertifikavimo, patvirtinančio, kad technologija atitinka tam tikrus tarptautinius arba konkretaus regiono standartus ir reikalavimus.
- Importo leidimas ar licencija užsienio rinkose: nepriklausomai nuo to, ar yra būtinas leidimas eksportuoti, gali prireikti ir importo leidimo ar licencijos tam tikrose šalyse, kuriose ketinama parduoti savo technologijas.
Verslui suteikiama galimybė išbandyti naujus produktus. Įmonės, kuriančios inovacijas, atranda vis daugiau galimybių dalyvauti smėliadėžių (angl. sandbox) programose ir badomojoje reguliacinėje aplinkoje išbandyti savo kuriamus inovatyvius produktus bei paslaugas.
Pasak T. Lankauskienės, jau beveik dešimtmetį skatinant inovacijų kūrimą ir vystymą, pasaulyje yra įgyvendinamos smėliadėžės, suteikiančios įmonėms reguliacinį lankstumą ir leidžiančios vystytis bei išbandyti naujas idėjas, produktus, verslo modelius ir paslaugas bandomojoje aplinkoje realiomis sąlygomis, prižiūrint reguliuojančiai institucijai. Nors pasaulyje yra naudojami įvairūs smėliadėžių veiklos modeliai, tačiau daugeliui jų yra būdingos kelios pagrindinės savybės: norimo išbandyti produkto, paslaugos inovatyvumas ir dar nebuvimas rinkoje, dalyvavimas bandomojoje aplinkoje apibrėžtą laikotarpį - dažniausiai įmonės turi šešis mėnesius išbandyti kuriamas inovacijas. Taip pat - bendradarbiavimas tarp reguliavimo funkciją atliekančių institucijų ir įmonių, kurioms dalyvavimo metu yra teikiamos teisinės konsultacijos.
Šis reguliavimo funkciją atliekančių institucijų ir verslo įmonių bendradarbiavimo modelis yra abipusiai naudingas. Jis ne tik padeda įmonėms gauti reikiamą teisinę ir konsultacinę pagalbą bei ir greičiau į rinką paleisti naujus inovatyvius produktus, mažinant administracinę naštą ir kaštus. Kartu tai leidžia reguliacinę funkciją atliekančioms institucijoms įvertinti turimą reguliacinę bazę ir proaktyviai ją tobulinti.
„Inovatyvios įmonės Lietuvoje gali dalyvauti net keliose smėliadėžių programose. Lietuvos banko (LB) 2018 m. sukurta bandomoji finansinių inovacijų aplinka suteikia galimybę inovatyvių finansinių produktų ir verslo sprendimų kūrėjams išbandyti juos realioje aplinkoje, LB prižiūrint ir teikiant konsultacinę pagalbą. Susisiekimo ministerija, siekdama skatinti sprendimus autonominio transporto, bepiločių orlaivių, daiktų interneto, virtualios realybės, 5G ryšiu paremtos robotizacijos ir kt. srityse įgyvendina „Sandbox“ programą 5G ryšiu grįstų inovacijų skatinimui. Inovacijų agentūra kuria naujų smėliadėžių koncepcijas, kurios yra nukreiptos į identifikuotų iššūkių problemų sprendimą“, - sakė T. Lankauskienė.
Šiuo metu Lietuvoje nėra atsakingos institucijos, galinčios konsultuoti ir tokiu būdu padėti Lietuvos įmonėms tinkamai pasiruošti ES DI akto įsigaliojimui, tad šios smėliadėžės tikslas yra padėti Lietuvos verslams atitikti DI akto reglamento nuostatas ir suteikti reikalingą ekspertinę pagalbą bei prieigą prie infrastruktūros. Inovacijų agentūra planuotų mokymus dėl DI akto taikymo bei organizuotų ekspertines konsultacijas.
Šiais metais pradėta įgyvendinti pilotinė „GovTech“ smėliadėžės programa. Šios programos metu viešojo sektoriaus institucijos kartu su inovatyviomis įmonėmis testuos dirbtinio intelekto technologija paremtus skaitmeninius produktus, nukreiptus į viešųjų problemų sprendimą. Jeigu inovatyvus sprendimas atlieps keliamus tikslus, bus ieškoma būdų, kaip keisti esamus procesus, reglamentavimą ir vartotojų elgseną, taip, kad produktą būtų galima pilnai naudoti. Šiuo metu vyksta projektų vertinimo etapas, iš viso į programą bus atrinkta 13 viešojo sektoriaus institucijų inicijuotų projektų.
Inovacijų agentūros planuose yra ir gynybos inovacijų skatinimui skirta smėliadėžė. Ji bus kuriama bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene. Apie naujausias e-komercijos tendencijas, strategijas ir praktinius patarimus iš rinkos lyderių siekiant sėkmės globalioje rinkoje galima sužinoti Inovacijų agentūros „E-Export Nation Lithuania“ akademijoje.
Kūrybinės industrijos tampa vis svarbesne ekonomikos dalimi - jos ne tik generuoja finansinę ir kultūrinę vertę, kuria darbo vietas, bet ir skatina inovacijas. doc. dr. V. Asakavičiūtė teigia, kad kūrybinėms industrijoms tenka vis daugiau reikšmės Lietuvoje ir pasaulyje. „Tokios veiklos sritys kaip menas, žiniasklaida, kinas ir medijos generuoja vis didesnę pridėtinę vertę ir kuria darbo vietas. Skaičiuojama, kad vien Europos Sąjungoje (ES) šis sektorius sukuria apie 4,2 proc. BVP ir įdarbina daugiau kaip 7 mln. žmonių”, - pasakoja pašnekovė. Tendenciją patvirtina ne vienerius metus šiame sektoriuje dirbanti A.
Nepaisant to, kad vis daugiau verslų investuoja į inovacijas, skaitmenizaciją ir dirbtinio intelekto sprendimus, kurie darbo vietose turėtų pakeisti žmogiškuosius resursus, tyrimai rodo, kad būtent kūrybinė ekonomika tampa vienu svarbiausių ekonomikos augimo variklių. Pavyzdžiui, „Deloitte“ atliktas tyrimas „The Future of the Creative Economy“ atskleidžia, kad kūrybos ekonomika darbo vietas kuria per individualų kūrybiškumą ir intelektinę nuosavybę. Numatoma, kad iki 2030 m. tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija ar Japonija kūrybinėse industrijose dirbs daugiau kaip 25 mln. žmonių.
Kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektorius stabiliai auga ir Lietuvoje: 2021 m. sektorius sudarė beveik 2 proc. šalies pridėtinės vertės, o 2022 m. Daugėja darbuotojų, ypač jaunimo, todėl jis laikomas vienu dinamiškiausių ekonomikos segmentų. Pasak V. Asakavičiūtės, Lietuvoje ir pasaulyje sparčiausiai auga skaitmeninio turinio, vaizdo žaidimų, audiovizualinių technologijų, virtualios realybės ir skaitmeninės rinkodaros kūrybinių industrijų sektoriai.
A. Filatovė pritaria, kad Lietuvos kino ir pramogų industrijos šiandien yra ambicingos, augančios ir specialistų tikrai trūksta. Šios industrijos neapsiriboja tradicinėmis formomis, jos eksperimentuoja ir jungia skirtingas sritis, todėl mąstyti apie jas reikia horizontaliai - žvelgiant plačiau, nei tik į dvi ar tris atskiras sritis“, - pabrėžia A. Tyrimai rodo, jog būtent kūrybinių industrijų sektoriuje yra susitelkusios inovatyvios verslo įmonės, kuriančios 4,2 proc.
Kai rinkos ir ES formuojama politika rodo, kad kūrybinių industrijų reikšmė ekonomikoje tik auga, VILNIUS TECH universitetas siūlo šiai karjerai pasiruošusius specialistus. Dekanė pasakoja, kad šiuo metu Kūrybinių industrijų fakultete galima studijuoti Kūrybinių industrijų ir Pramogų prodiusavimo bakalauro programas. Netrukus fakultetas, reaguodamas į rinkos tendencijas ir bendradarbiaudamas su verslu, stojantiesiems pasiūlys naują studijų programą - Medijų kūryba ir skaitmeninės technologijos.
„Lietuvos rinkos apklausa atskleidė, kad audiovizualinio sektoriaus darbdaviai svarbiausiomis kompetencijomis įvardija kūrybinių technologijų išmanymą, kritinį ir kūrybinį mąstymą bei turinio kūrimo įgūdžius. Ugdome specialistus, kurie gali naudotis visais techniniam universitetui įprastais technologiniais, skaitmeniniais įrankiais, pavyzdžiui, įgyti patirties kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“, padirbėti ten įkurtoje vienintelėje Lietuvoje virtualios produkcijos studijoje „Faux Real Studio“, - sako V. Savo technologinius įgūdžius studentai taip pat ugdo įgyvendindami kūrybinius verslo projektus.
Dekanė pasakoja, kad pramogų prodiusavimo kino komunikacijos specializacijos studentai fakulteto dėstytojos, kino režisierės doc. Inesos Kurklietytės iniciatyva, studijų metu kūrė dokumentinių filmų ciklą apie Vilniaus rajono kultūrinį paveldą. Šį projektą sudarė 9 filmavimo ekspedicijos. Dekanė pasakoja, kad Pramogų prodiusavimo programa yra orientuota į pramogų komunikaciją, renginių, TV laidų prodiusavimą. Pramogų industrija yra viena sparčiausiai augančių sričių Lietuvoje ir pasaulyje.
Anot jos, VILNIUS TECH Pramogų prodiusavimo programa yra vienintelė programa Lietuvoje, kuri siūlo holistinį požiūrį į pramogą kaip fenomeną bei pramogos prodiusavimą ir komunikaciją. Anot jos, VILNIUS TECH Pramogų prodiusavimo programa yra vienintelė programa Lietuvoje, kuri siūlo holistinį požiūrį į pramogą kaip fenomeną bei pramogos prodiusavimą ir komunikaciją. A. „Bendradarbiaudami galime jungti teoriją su praktika, auginti būsimus industrijos profesionalus ir formuoti aktualų edukacinį turinį. Kartu dirbame vadovaudamiesi „Doing by learning“ principu - plėtojame iniciatyvas, kuriose teorines žinias papildo praktiniai mokymai. „ArtTech Agency Lithuania“ pirmoji Lietuvoje pradėjo skatinti inovacijas kultūros ir kūrybiniame sektoriuje.
Jau ne pirmus metus organizuojami eksperimentavimu, mokymusi iš praktikos pagrįsti edukaciniai renginiai (angl. Problemathon, Ideation, Hackathon). Fakultetas su tarptautiniais universitetais ir verslo partneriais reguliariai vykdo studijų (BIP (angl. Blended Intensive Program) ir kūrybinius projektus, į kuriuos įtraukiami studentai. Pavyzdžiui, audiovizualinių menų karjeros siekiantys studentai turi galimybę dalyvauti tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse „Summer Media Studio“.
tags: #imones #kurios #kuria #intelektine #nuosavybe