Įmonių Nuosavybės Formos Rūšys Lietuvoje

Prieš pradedant plėtoti tam tikrą verslą, svarbu pasirinkti teisinę verslo formą, kuri geriausiai tiktų vykdomai veiklai. Nuo jos priklauso ne tik pavadinimas, bet ir įmonės vadovo atsakomybės ribos, pelno dydis, verslo tęstinumas ir kt. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios nuosavybės formos egzistuoja Lietuvoje, bei paliesime kitas nuosavybės rūšis.

Daugelis verslininkų pradeda nuo individualiosios įmonės arba ūkinės bendrijos. Jei verslas sekasi, savininkas gali imti dairytis papildomo finansavimo jam plėtoti; šiuo atveju jis nuspręs paversti savo įmone bendrove.

Taigi teisiniai įmonių tipai yra:

1. Individualios (personalinės) įmonės;
2. Ūkinės bendrijos (tikrosios, komandinės);
3. Bendrovės (akcinės, uždarosios, kooperatinės, žemės ūkio, investicinės);
4. Valstybės ir savivaldybės įmonės.

Pagrindinės Nuosavybės Formos Lietuvoje

Lietuvoje veikia kelios pagrindinės nuosavybės formos, kiekviena iš jų turi savų privalumų ir trūkumų:

• Individuali įmonė (IĮ)
• Uždaroji akcinė bendrovė (UAB)
• Mažoji bendrija (MB)
• Asociacija
• Viešoji įstaiga (VšĮ)
• Kooperatinė bendrovė

Individuali Įmonė (IĮ)

Tai vienam asmeniui priklausanti verslo įmonė. Ją lengviausia ir pigiausia įkurti, ji leidžia kontroliuoti visą veiklą. Tokių verslo įmonių yra daugiausia, tačiau diduma jų labai mažos.

Individuali įmonė yra paprasčiausia verslo forma, kurioje savininkas atsako už įmonės įsipareigojimus visu savo turtu. IĮ turi šiuos privalumus: įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją.

Pagrindinis IĮ trūkumas yra tas, kad, ją turint, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką. Tai reiškia, kad verslo nesėkmės atveju gali būti prarastas ne tik įmonės turtas, bet ir asmeninis turtas. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. IĮ turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu.

IĮ pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „IĮ“.

Verslo organizavimo schema

Privalumai:

1. Organizavimas. Lengva įsteigti, joms nustatyta nedaug apribojimų ir mažai formalumų. Jų savininkai vadovauja, priima visus sprendimus. Lengvai gali keisti veiklos pobūdį.
2. Mokesčiai. Individualių įmonių veikla reglamentuojama labai nedaug. Joms taip pat nereikia mokėti bendrovių pelno mokesčio.
3. Pelnas. Savininkui atitenka visas pelnas.
4. Darbuotojai. Savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedant šeimos nariams.
5. Asmeninė sėkmė. Individualių įmonių savininkai turi galimybę susilaukti sėkmės ir pripažinimo.

Trūkumai:

1. Visiška savininko turtinė atsakomybė. Įmonės turtas neatskirtas nuo savininko asmeninio turto.
2. Ribotas finansavimas. Verslui pradėti jo savininkas gali gauti tik tiek lėšų, kiek turi susitaupęs bei gali pasiskolinti.
3. Verslo trapumas. Jei savininkas tampa nepajėgus dirbti, verslas gali žlugti.
4. Ribotos galimybės. Nedidelės galimybės plėstis. Maži vadybiniai ištekliai.

Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB)

Uždaroji akcinė bendrovė yra populiari verslo forma, kurioje akcininkai atsako tik už savo turimas akcijas. UAB gali turėti nuo 1 iki 249 akcininkų. Minimalus įstatinis kapitalas yra 2500 eurų. UAB yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, jos akcininkai savo turtu neatsako už UAB neįvykdytas prievoles. UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, o akcininkų skaičius neribojamas.

UAB akcijų platinimą įstatymas griežtai riboja, taip susiaurindamas jos potencialius lėšų (kapitalo) šaltinius.

Bendrovės steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį (jeigu steigėjas vienas - jis pasirašo steigimo aktą). Ši sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir, steigiant AB, registruoti akcijas Vertybinių popierių komisijoje. Steigiamos bendrovės akcijas pasirašo bendrovės steigėjai. Kai visi pradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti, steigėjai iki bendrovės įregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą.

Steigiamasis susirinkimas tvirtina akcinės bendrovės steigimo ataskaitą, renka audito įmonę, renka bendrovės valdymo organų narius, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimus. Po steigiamojo susirinkimo bendrovė įregistruojama Juridinių asmenų registre. Nuo įregistravimo dienos bendrovė yra įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises.

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, kurie yra pagrindinis teisinis dokumentas. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba UAB gali būti nesudaromos.

Mažoji Bendrija (MB)

Mažoji bendrija yra palyginti nauja verslo forma, kuri yra panaši į UAB, tačiau turi mažesnius reikalavimus įstatiniam kapitalui ir buhalterinei apskaitai. MB gali turėti nuo 1 iki 10 narių. Minimalus įstatinis kapitalas nėra privalomas. Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, jos nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles. Mažąją bendriją gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų (gali būti ir vienas steigėjas).

Kuriant MB, privalumų yra išties nemažai. Visų pirma čia daug lankstumo ją steigiant. Kaip ir kitose ribotos atsakomybės juridinėse formose, čia steigiantieji nerizikuoja savo turtu, o už visas prievoles yra atsakoma įmonės turtu, taigi šis aspektas taip pat yra pliusas.

Kalbant apie trūkumus, vienas pagrindinių yra tai, jog steigėjų skaičius yra pakankamai ribotas, t.y tik 10 fizinių arba juridinių asmenų.

Asociacija

Asociacija yra ne pelno organizacija, kuri vienija narius bendriems tikslams siekti. Asociacijos tikslas nėra pelno siekimas, o veikla, skirta narių interesams tenkinti. Asociacija apibrėžiama kaip savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.

Viešoji Įstaiga (VšĮ)

Viešoji įstaiga yra ne pelno organizacija, kuri teikia viešąsias paslaugas. VšĮ gali būti steigiamas valstybės, savivaldybės ar privačių asmenų. Viešoji įstaiga (VšĮ) yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, steigėjų skaičius neribojamas.

Valstybės ir savivaldos institucijos valstybės (savivaldybės) turtą VšĮ gali perduoti tik panaudos pagrindais. Populiariausia ne pelno organizacija yra viešoji įstaiga (VšĮ), nes ji vienintelė iš ne pelno organizacijų gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą. VšĮ gali steigti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Steigėjų skaičius neribojamas.

Kooperatinė Bendrovė

Kooperatinė bendrovė yra įmonė, kurią steigia keli asmenys, norėdami bendrai vykdyti ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą. Kooperatinės bendrovės nariai yra atsakingi už įmonės įsipareigojimus savo turtu. Kooperatinė bendrovė (KB) - įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. KB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.

KB turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. KB pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. KB narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu.

Nuosavybės Formų Palyginimas

Šioje lentelėje pateikiamas nuosavybės formų palyginimas pagal pagrindinius kriterijus:

Pasirinkimas priklauso nuo verslo pobūdžio, planuojamos veiklos apimties, rizikos lygio ir kitų faktorių. Prieš priimant sprendimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininkais ir finansų specialistais, kurie gali padėti įvertinti visus aspektus ir pasirinkti tinkamiausią nuosavybės formą konkrečiu atveju.

Kiti Aspektai

Svarbu atsižvelgti ir į kitus aspektus, tokius kaip mokesčių sistema, buhalterinė apskaita ir teisiniai reikalavimai. Įmonės kapitalo struktūra yra skolos ir nuosavybės derinys, kurį įmonė naudoja savo veiklai finansuoti bei augimui užtikrinti. Kitaip tariant, tai būdas, kuriuo įmonė finansuoja savo turtą, derindama skolą ir nuosavybę. Įmonės kapitalo struktūra yra svarbus veiksnys, lemiantis jos finansinę būklę ir našumą.

Svarbu atsižvelgti į skolos ir nuosavybės kainą. Skolos kaina yra palūkanų norma, kurią įmonė turi sumokėti už savo skolą, o nuosavybės kaina yra grąža, kurią akcininkai tikisi gauti iš savo investicijų. Skolos ir nuosavybės sąnaudos turėtų būti subalansuotos, siekiant užtikrinti, kad įmonė galėtų efektyviai finansuoti savo veiklą ir augimą.

Įmonės kapitalo struktūra taip pat turėtų būti valdoma taip, kad ji atitiktų įmonės rizikos profilį. Įmonės rizikos profilis nustatomas pagal skolos ir nuosavybės santykį jos kapitalo struktūroje. Manoma, kad įmonė, turinti aukštą skolos ir nuosavybės santykį, yra labiau rizikinga nei įmonė, kurios skolos ir nuosavybės santykis yra žemas.

tags: #imones #nuosavybes #formos