Įmonės Patalpų Schemos Reikalavimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami įmonių patalpų schemų reikalavimai Lietuvoje, atsižvelgiant į elektros įrenginių įrengimo taisykles ir PVM mokėtojo statusą. Tai apima elektros įrenginių reikalavimus gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatuose, žiūroviniuose objektuose ir specialiosios paskirties patalpose.

Elektros Įrenginių Įrengimo Taisyklės

Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės (toliau - Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatais ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais. Elektros įrenginiai, be šių Taisyklių reikalavimų, turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių (toliau - EĮĮT) reikalavimus.

Pagrindinės šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Elektros įrenginių įrengimo taisyklėse (1-4 skyriuose) ir Elektros tinklų kodekse apibrėžtas sąvokas.

Gyvenamosios ir Visuomeninės Paskirties Pastatų Elektros Įrenginiai

Šių Taisyklių II skyriaus „Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų elektros įrenginiai” reikalavimai taikomi gyvenamųjų, administracinės ir visuomeninės paskirties pastatų elektros įrenginiams, išskyrus pastatus ir patalpas, išvardytas šių Taisyklių III skyriuje „Žiūrovinių objektų ir specialiosios paskirties patalpų elektros įrenginiai”. Elektros imtuvams maitinti turi būti naudojama iki 1000 V įtampos TN, TT arba IT elektros tinklų sistemos. Išimtiniais atvejais, gavus statybos leidimą, gyvenamuosiuose pastatuose (prie pastatų sienų arba pastatų viduje) leidžiama įrengti transformatorines su sausaisiais arba pripildytais nedegiųjų medžiagų transformatoriais.

Transformatorinių statybos vietos turi būti taip parinktos, kad prie jų galėtų privažiuoti transporto priemonės. Maitinant vienfazius vartotojus iš daugiafazio maitinimo tinklo atšakomis nuo oro ir kabelių linijų, kai linijos apsauginis nulinis (PEN) laidininkas yra bendras visai grupei vienfazių vartotojų, maitinamų nuo atskirų fazių, rekomenduojama numatyti apsauginį vartotojų atjungimą (naudojant maksimalios įtampos apsaugą) neleistinai padidėjus įtampai dėl apkrovos asimetrijos, atsirandančios nutrūkus apsauginiam nuliniam (PEN) laidininkui.

Įvadinė Apskaitos Spinta

Įvade į pastatą turi būti įvadinė apskaitos spinta arba įvadinė apskaitos skirstomoji spinta. Kai pastate yra keletas ūkiniu požiūriu savarankiškų vartotojų, jie prijungiami laikantis Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinųjų taisyklių. Įvadinėje apskaitos spintoje arba įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje imtuvus maitinančios linijos turi būti prijungiamos per komutavimo aparatus. Atskiruose pastato aukštuose esantys skirstomieji skydeliai turi būti sumontuoti ne toliau kaip 3 m įvertinant elektros instaliacijos ilgį nuo maitinimo stovo.

Šie laiptinėse esantys skydeliai įrengiami tame aukšte, nuo kurio butų skirstomųjų skydelių prijungimai būtų trumpiausi kartu atsižvelgiant į Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinųjų taisyklių reikalavimus. ĮAS, PSS rekomenduojama įrengti elektros skydinių patalpose, į kurias gali įeiti tik elektrotechninis personalas. Šios patalpos turi būti atskirtos nuo kitų patalpų ne mažesnio kaip R45 atsparumo ugniai nedegiomis pertvaromis. Įrengiant ĮAS, PSS ne elektros skydinių patalpose spintų apsaugos laipsnis turi būti ne žemesnis kaip IP 31.

Patalpos, kur sumontuotos įvadinės apskaitos skirstomosios spintos ir pagrindinės skirstomosios spintos, turi turėti natūralų vėdinimą ir elektrinį apšvietimą. Maitinti atskiriems elektros imtuvams, priklausantiems inžineriniams pastatų įrenginiams (siurbliams, ventiliatoriams, kaloriferiams, oro kondicionavimo įrenginiams ir pan.), rekomenduojama naudoti laidus ir kabelius varinėmis gyslomis.

Magistralinės Linijos ir Grupiniai Tinklai

Visuose pastatuose magistralinės linijos nuo įvadinio įrenginio arba nuo įvadinio skirstomojo įrenginio iki grupinių skydelių turi būti trilaidės, keturlaidės arba penkialaidės (faziniai laidai L, nulinis laidas N ir apsauginis laidas PE ). Grupinio tinklo linijos, tiesiamos nuo grupinių, aukštų ir butų skydelių iki bendrojo apšvietimo šviestuvų, šakučių lizdų ir stacionariųjų elektros imtuvų, turi būti trilaidės, keturlaidės arba penkialaidės. Draudžiama kelioms atskiroms grupinėms linijoms naudoti bendrus nulinius (N) ir apsauginius (PE) laidininkus.

Elektros instaliaciją patalpose rekomenduojama nutiesti taip, kad ją būtų galima pakeisti. Pastatuose, kurių statybinės konstrukcijos yra iš nedegiųjų medžiagų, grupiniai tinklai gali būti tiesiami užsandarintai, be galimybės juos pakeisti sienų, pertvarų ir perdangų grioveliuose, po tinku, grindų ruošinio sluoksnyje arba statybinių medžiagų kiaurymėse kabeliais arba izoliuotais laidais su apsauginiu apvalkalu. Patalpose, skirtose maistui gaminti ir valgyti, išskyrus butų virtuves, leidžiama atviroji kabelių instaliacija. Per pastato sekcijų rūsius ir techninius pogrindžius leidžiama tiesti iki 1000 V įtampos kabelius, maitinančius kitų to paties pastato sekcijų elektros imtuvus.

Maitinant trifazes simetrines apkrovas, trifazių keturlaidžių ir penkialaidžių linijų nulinių (N) laidininkų skerspjūvis turi būti lygus fazinių laidininkų skerspjūviui, jei fazinių varinių laidininkų skerspjūvis yra iki 16 mm², o aliumininių - iki 25 mm².

Šviestuvai ir Jungikliai

Maisto ruošimo patalpose, išskyrus butų virtuves, šviestuvai su kaitinamosiomis lempomis virš darbo vietų (viryklių, stalų ir pan.) iš apačios turi turėti apsauginį stiklinį gaubtą. Pastatuose su trilaidžiu elektros tinklu jungiklius rekomenduojama įrengti sienoje, prie durų, netoli durų rankenos. Namų numeriai ir gaisrinių hidrantų nurodomieji ženklai ant išorinių pastato sienų turi būti apšviesti.

Apsauginė signalizacija, gaisrinės saugos ir gaisrinės automatikos įrenginiai, nesvarbu, kokia yra vartotojo elektros tiekimo patikimumo kategorija, turi būti maitinami iš dviejų nepriklausomų šaltinių, o jei jų nėra - dviem linijomis iš vieno maitinimo šaltinio. Visose patalpose atviros pasyviosios kilnojamųjų elektros prietaisų ir stalinių priemonių pasyviosios dalys turi būti prijungtos prie trilaidės grupinės linijos apsauginių laidininkų. Normaliose patalpose leidžiama naudoti kabamuosius šviestuvus, pakabintus ant izoliuotų kablių, nors ir neturinčius gnybtų apsauginiams laidininkams prijungti.

Srovės Skirtuminė Apsauga

Įrengiant srovės skirtuminę apsaugą turi būti įvykdyti selektyvumo reikalavimai. Gyvenamuosiuose pastatuose draudžiama naudoti srovės skirtumines apsaugas, automatiškai atjungiančias vartotoją nuo tinklo, išnykus arba neleistinai sumažėjus tinklo įtampai. Grupiniuose tinkluose, maitinančiuose šakučių lizdus, reikia įrengti srovės skirtumines apsaugas, kurių I_DN £ 30 mA. Gyvenamuosiuose pastatuose srovės skirtumines apsaugas rekomenduojama įrengti butų skydeliuose.

Privaloma įrengti srovės skirtumines apsaugas (I_DN £ 30 mA) grupinėms linijoms, prie kurių prijungti šakučių lizdai, esantys lauke arba pavojingose ir labai pavojingose patalpose, pvz., butų ir viešbučių vonių ir dušų patalpų 3 zonoje. Suminė tinklo nuotėkio srovė, įvertinant stacionariuosius ir kilnojamuosius elektros imtuvus, normaliu darbo režimu neturi viršyti 1/3 srovės skirtuminės apsaugos vardinės srovės.

Žiūrovinių Objektų Elektros Įrenginiai

Prie 0,4 kV įtampos linijų, maitinančių žiūrovinius objektus iš bendrojo naudojimo transformatorinių, draudžiama prijungti kitų vartotojų elektros įrenginius. Pagrindinė skirstomoji spinta turi turėti dvi žemosios įtampos šynų sekcijas su automatiniu rezervo įvedimu (ARĮ). Pagrindinės skirstomosios spintos sekcijas reikia maitinti iš transformatorių viena kitą rezervuojančiomis linijomis. Elektros imtuvus reikia maitinti iš dviejų transformatorių. Pagrindinė skirstomoji spinta (įvadinė apskaitos skirstomoji spinta) turi turėti dvi žemosios įtampos šynų sekcijas. Sekcijas reikia maitinti iš transformatorinės atskiromis, viena kitą rezervuojančiomis linijomis.

Kitų paskirties pastate esantį žiūrovinį objektą, kurio bendra esančių viename pastate salių talpa yra iki 300 žmonių, išskyrus vaikų žiūrovinius objektus galima maitinti viena linija. Transformatorinės su sausaisiais arba pripildytais nedegiuoju aušinimo skysčiu transformatoriais gali būti pastato viduje, atskiroje patalpoje.

Sceninis Apšvietimas ir Evakuacijos Keliai

Sceniniam apšvietimui ir orkestro piupitrų apšvietimui reikia naudoti šviesos šaltinius, kurių skaistį būtų galima tolygiai reguliuoti. Evakuacijos keliuose iš žiūrovų salių, scenų (estradų, maniežų) ir kitų patalpų išėjimo iš pastato kryptimi virš durų turi būti šviesinės rodyklės, rodančios evakuacijos kryptį. Jos turi būti prijungtos prie saugos arba evakuacinio apšvietimo maitinimo šaltinio arba automatiškai persijungti prie jo dingus įtampai pagrindiniuose maitinimo šaltiniuose.

Gaisrinės Saugos Priemonės

Įjungus gaisrinių siurblių ir apsaugos nuo dūmų sistemų elektros variklius bei gaisrinės automatikos įrenginius, turi būti automatiškai išjungiami vėdinimo ir oro kondicionavimo elektros imtuvai. Gaisriniai siurbliai turi būti paleidžiami iš gaisrinio posto patalpos (kai jis yra), iš siurblinės patalpos, taip pat iš gaisrinių čiaupų vietų, kai vandentiekio spaudimas nepakankamas. Gaisrinė uždanga turi turėti blokuotes, automatiškai išjungiančias elektros variklį, atsileidus traukos trosams. Dūmų liukų valdymas turi būti toks, kad būtų galima vienu metu atidaryti visus liukus ir atidaryti bei uždaryti kiekvieną liuką atskirai.

Sceninio apšvietimo linijoms viename nedegiame vamzdyje leidžiama tiesti iki 24 laidų, jei temperatūra vamzdyje niekada nepakils aukščiau už leistinąją tų laidų izoliacijos temperatūrą. Žemesnio triukšmų lygio elektrotechniniai ir garso reprodukavimo kino technologiniai įrenginiai, taip pat ryšių ir televizijos įrenginiai turi būti prijungiami prie savarankiško įžeminimo įrenginio, kurio įžemintuvai turi būti ne arčiau kaip 20 m nuo kitų įžemintuvų, o įžeminimo laidininkai turi būti izoliuoti nuo elektros įrenginių apsauginio įžeminimo laidininkų.

Vonios ir Dušo Patalpos

Elektros įrenginių parinkimo ir žmonių saugos požiūriu vonios ir dušo patalpose pagal IEC 60364-701 standartą nustatytos keturios zonos. Vonios ir dušo patalpose, išskyrus 0 zoną, saugia įtampa yra laikoma ne aukštesnė kaip 25 V įtampa kintamosios srovės atveju ir 60 V įtampa nuolatinės srovės atveju. Vonios ir dušo patalpose leidžiama naudoti atvirąją ir paslėptąją instaliaciją. Paslėptoji instaliacija turi būti ne giliau kaip 5 cm nuo sienos paviršiaus. Kabeliai ir laidai turi būti su nelaidžiu vandeniui apvalkalu (izoliacija).

Visos vonios ir dušo patalpose esančios pasiekiamos elektros įrenginių pasyviosios dalys ir pašalinės laidžiosios dalys turi būti prijungtos prie potencialą suvienodinančio laidininko, sujungto su įžemintuvu. Šis reikalavimas taikomas ir vonios bei dušo patalpoms, kur nenaudojami jokie elektros įrenginiai arba jie yra įrengti kitoje patalpoje, kurioje aplinka nelaidi. Vietinę potencialų suvienodinimo sistemą draudžiama sujungti su žeme per elektros įrenginių pasyviąsias dalis ir per pašalines laidžiąsias dalis. Patalpoms, kur yra tiktai dušas arba tiktai dušo kabina, keliami reikalavimai, nurodyti šių Taisyklių 121-130 punktuose.

Plaukimo Baseinai ir Pirtys (Saunos)

Elektros įrenginių parinkimo ir žmonių saugos požiūriu plaukymo baseinuose pagal IEC 60364-702 standartą nustatytos trys zonos. Plaukymo baseinuose leidžiama naudoti atvirąją ir paslėptąją instaliaciją. Paslėptoji instaliacija turi būti ne giliau kaip 5 cm nuo sienos paviršiaus. Kabeliai ir laidai turi būti su nelaidžiu vandeniui apvalkalu (izoliacija). Elektros įrenginių parinkimo ir žmonių saugos požiūriu pirčių (saunų) patalpose pagal IEC 60364-703 standartą nustatytos keturios zonos. 4 zonoje turi būti įrengti tiktai elektrinių šildytuvų valdymo įtaisai (termostatai ir temperatūros ribotuvai) ir jų elektros instaliacija.

Žemės Sandoriai

Žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir Žemės įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki 3 metų, - žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema. Žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (-ai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų.

Kai žemės savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį, žemės sklypas gali būti padalijamas, perleidžiama žemės sklypo dalis suformuojama ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės sklypas arba gali būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, šios dalies neatidalijant. Nuosavybės teisę į žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingą jo nuosavybės teise turimai statinio ar įrenginio daliai eksploatuoti, bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės teise į statinio ar įrenginio dalį (butą ar kitą patalpą). Perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame gyvenamajame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame gyvenamajame name eksploatuoti, jeigu ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui.

Sujungiamų žemės sklypų savininkai, sudarydami sutartį dėl žemės sklypų sujungimo, privalo patvirtinti, kad į sujungiamus žemės sklypus tretieji asmenys neturi jokių teisių, išskyrus atvejus, kai sujungiamų žemės sklypų savininkai sutinka tapti žemės sklypo, į kurį tretieji asmenys turi teises, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bendraturčiais. Perleidžiant statinį ar įrenginį, esantį šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti suformuotame valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, statinį ar įrenginį įgyjantis asmuo, išskyrus asmenis, kurie pagal įstatymus negali įgyti nuosavybės teisės į žemę, kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį įgyja teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, pirkimo-pardavimo sutartį.

PVM Mokėtojo Statusas

Lietuvos apmokestinamasis asmuo nuo 2025-05-01 turi įsiregistruoti PVM mokėtoju, skaičiuoti, deklaruoti ir mokėti PVM, kai:

• bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas PVM apmokestinamas prekes, suteiktas PVM apmokestinamas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus ir / ar einamaisiais kalendoriniais metais viršija 45 000 eurų.
• bendra einamaisiais ar praėjusiais kalendoriniais metais iš kitų valstybių narių PVM mokėtojais įregistruotų (ar privalančių jais būti) asmenų įsigytų ir į Lietuvą atgabentų prekių vertė (neįskaitant PVM) viršija 14 000 eurų;
• jeigu įsigyja užsienio valstybių apmokestinamųjų asmenų šalies teritorijoje teikiamų paslaugų, už kurias jis šio PVM įstatymo 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM;
• jeigu teikia paslaugas, kurių teikimo vieta, remiantis paslaugų teikimo vietos nustatymo kriterijais, yra kita valstybė narė (išskyrus paslaugas, kurios toje kitoje valstybėje narėje neapmokestinamos PVM arba apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą);
• asmuo pats vykdydamas ekonominę veiklą kontroliuoja keletą juridinių asmenų (t. y. dvi ir daugiau įmones) ir jų (t. y. įmonių ir jas kontroliuojančio asmens) bendra gautų (gautinų) pajamų ar iš kitų valstybių narių įsigyjamų prekių suma viršija aukščiau nurodytas ribas.

Išsiregistravimas iš PVM Mokėtojų

Jeigu asmuo yra registruotas PVM mokėtoju dėl prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo (viršyta 45 000 eurų riba), jis turi teisę pateikti prašymą išregistruoti jį iš įprastų PVM mokėtojų, jeigu: praėjusiais ir (arba) einamaisiais kalendoriniais metais bendra atlygio (kartu su kontroliuojančiais asmenimis) už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 45 000 eurų ir nenumatoma viršyti šios ribos einamaisiais kalendoriniais metais.

Tačiau, toks asmuo turi likti PVM mokėtoju, taikančiu SVS Lietuvoje, jeigu: praėjusiais ir (arba) einamaisiais kalendoriniais metais jis įsigijo paslaugų iš užsienio valstybių ir (arba) suteikė paslaugų kitose valstybėse narėse, ir (arba) įsigytų prekių vertė (kartu su kontroliuojančiais asmenimis) iš kitų valstybių narių praėjusiais kalendoriniais metais viršijo ir (arba) einamaisiais kalendoriniais metais viršija 14 000 eurų.

Jeigu asmuo yra registruotas PVM mokėtoju dėl paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių ir (arba) paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse, jis turi teisę pateikti prašymą išregistruoti jį iš PVM mokėtojų, jeigu:

• praėjusiais ir (arba) einamaisiais kalendoriniais metais jis neįsigijo paslaugų iš užsienio valstybių ir (arba) neteikė paslaugų kitose valstybėse narėse ir
• jam neatsirado prievolė registruotis PVM mokėtoju dėl prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo (viršyta 45 000 eurų pajamų riba), ir
• įsigytų prekių vertė iš kitų valstybių narių praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo ir (arba) einamaisiais kalendoriniais metais neviršija 14 000 eurų.

Smulkiojo Verslo Schema (SVS)

Asmuo pasirinkęs taikyti smulkiojo verslo schemą (toliau - SVS) Lietuvoje nuo savo tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų PVM neskaičiuoja. Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo, kuriam atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju paslaugų įsigijimo ir (arba) paslaugų teikimo tikslais, gali pasirinkti taikyti SVS Lietuvoje, t. y. nuo tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų PVM gali neskaičiuoti, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus neviršija 45 000 eurų ir nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais.

Jeigu tokio asmens pajamos praėjusiais kalendoriniais metais neviršija 45 000 eurų ir nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais, toks asmuo gali registruotis PVM mokėtoju, taikančiu SVS Lietuvoje, ir nuo savo tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų PVM gali neskaičiuoti. Toks apmokestinamasis asmuo laikomas įprastu PVM mokėtoju.

SVS Taikymo Ypatumai

PVM mokėtojams, taikantiems SVS Lietuvoje, netaikomos PVM įstatymo nuostatos, nustatančios prievoles ir teises asmenims, registruotiems PVM mokėtojais prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo tikslais ir netaikantiems SVS Lietuvoje, t. y. įprastiems PVM mokėtojams. Kai prekių / paslaugų pirkėjas yra PVM mokėtojas, taikantis SVS Lietuvoje, PVM įstatymo 96 straipsnio nuostatos netaikomos. Taip pat prekių pirkėjas, jeigu jis yra PVM mokėtojas, taikantis SVS Lietuvoje, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už jam užsienio asmens šalies teritorijoje tiekiamas prekes, kai prekės tiekiamos PVM įstatymo 33(1) straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis (trikampė prekyba). Taip pat privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM už jam šalies teritorijoje užsienio asmens, neįsikūrusio šalies teritorijoje, tiekiamas dujas, elektros energiją, šilumos ar vėsumos energiją, ir prekes, kurios yra instaliuojamos ar surenkamos Lietuvoje.

PVM mokėtojas, taikantis SVS Lietuvoje, turi išrašyti PVM sąskaitą faktūrą su jam suteiktu PVM mokėtojo kodu, tačiau PVM tarifas ir PVM suma nenurodomi. PVM mokėtojas, taikantis SVS Lietuvoje, privalo pateikti PVM mokėtojo, taikančio SVS Lietuvoje deklaraciją PVM101. Deklaracija PVM101 užpildoma ir pateikiama tiesiogiai (realiu laiku) VMI interneto svetainėje adresu www.vmi.lt per Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (EDS). Deklaraciją PVM101 reikia pateikti už praėjusį kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos, tačiau tik už tą kalendorinį mėnesį, kurį PVM mokėtojas, taikantis SVS Lietuvoje, įsigijo paslaugų iš užsienio valstybių, suteikė paslaugų kitose valstybėse narėse, įsigijo prekių iš kitų valstybių narių, taip pat PVM įstatymo 95 straipsnio 3-5 dalyse nurodytais atvejais (trikampė prekyba ir kt.).

Jeigu PVM mokėtojas, taikantis SVS Lietuvoje, suteikė paslaugų, kurių suteikimo vieta yra kitose valstybėse narėse, PVM mokėtojams, toks asmuo privalo pateikti Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitą (FR0564 forma). PVM mokėtojas, taikantis SVS Lietuvoje, neturi teisės traukti į PVM atskaitą (susigrąžinti iš biudžeto) įsigytų prekių / paslaugų pirkimo PVM, kadangi nuo savo tiekiamų prekių / teikiamų paslaugų PVM neskaičiuoja. PVM mokėtojas, taikantis SVS Lietuvoje, išrašęs PVM sąskaitą faktūrą, kurioje išskirtas PVM, netenka teisės taikyti SVS Lietuvoje ir turi pateikti prašymą tapti įprastu PVM mokėtoju.

Pavyzdžiai

Latvijos įmonės teikiamų paslaugų suteikimo vieta yra Lietuvoje. Kadangi Latvijos įmonė taiko SVS Lietuvoje (turi „EX“ kodą), tai Lietuvos apmokestinamajam asmeniui nėra prievolės dėl tokių paslaugų įsigijimo apskaičiuoti pardavimo PVM Lietuvoje ir registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje.

Svarbu: Ši informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Dėl konkrečių situacijų visada rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą specialistą.

tags: #imones #patalpu #schema