Įmonės plėtra renovuojant pastatus: atsinaujinančios energetikos perspektyvos Lietuvoje

Siekiant išvengti skaudžių klimato kaitos padarinių, pereiti prie klimatui neutralios energetikos sistemos iki 2040 metų ir kuo greičiau atsisakyti iškastinio kuro iš Rusijos, Europos šalys turi žymiai pasitempti atsinaujinančios energetikos plėtroje. Tai reiškia, kad ES šalys turi įrengti bent 5 milijonus saulės elektrinių ant pastatų stogų iki 2025 metų.

Lietuvos Vyriausybė nėra sukūrusi konkretaus veiksmų plano dėl saulės elektrinių įrengimo ant pastatų stogų. Tačiau, Vyriausybė yra išsikėlusi tam tikrus tikslus susijusius su saulės energetikos plėtra Lietuvoje: 1 GWp įrengtosios galios iki 2025 metų ir 2 GWp įrengtosios saulės elektrinių galios iki 2030 metų. Kas 3 mėnesius Energetikos ministerija organizuoja susitikimus su saulės energijos vystytojais ir NVO nariais, kuriuose yra įvertinamas šių tikslų įgyvendinimas.

Finansavimo galimybės ir teisinė bazė

Lietuvoje visi gaminantys vartotojai yra prijungti prie AB Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) tinklo. ESO teikiamų paslaugų kainos gaminantiems vartotojams (mokęstis už pasinaudojimą tinklais, pasaugojimo mokęstis ir t.t.) nėra aukštos. Kiekvienais metais yra paskelbiami reguliarūs kvietimai finansavimui saulės elektrinių įsirengimui. 2022 metų pavasario finansavimo kvietime 39,5 milijonų eurų buvo paskirti saulės elektrinių įrengimui individualiuose namuose arba saulės elektrinių įsigyjimui iš nutolusių parkų.

Finansavimo dydis priklauso nuo elektrinės galingumo - už kiekvieną kilovatą yra skiriami 320 Eur. Taip pat renovuojant pastatus, kurių bendrasis plotas yra didesnis nei 1500 m2, yra privaloma įrengti saulės elektrinę ant stogo, kuri gamina energiją bendrosioms pastato reikmėms. Pagamintos elektros energijos pertekliaus pardavimas į tinklus yra administraciškai apsunkintas. Saulės elektrinės, kurių įrengtoji galia didesnė nei 100 kW, turi gauti tinklo operatoriaus leidimą, o tai yra ilgas adminsitracinis procesas. Tačiau, saulės elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra mažesnė nei 30 kW, administracinė našta žymiai sumažėja. Šiuo atveju nereikia mokėti papildomų mokesčių (tokių kaip registracijos mokestis).

Teisinis reglamentavimas, kuris leistų dalintis pertekline elektros energija tarp gaminančių vartotojų, neegzistuoja. Elektros energijos dalijimasis yra įteisintas tik atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijoms. Nuo 2019 metų Lietuvoje egzistuoja teisinis reglamentavimas, kuris apibrėžia piliečių energetikos bendrijų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklas. Tačiau, iki šiol Lietuvoje dar nėra sukurtos nei vienos energijos bendrijos. Tam trūksta finansavimo, komunikacijos su gyventojais bei pilotinių projektų. Šiuo metu yra diskutuojamas teisinis reglamentavimas, kuris leistų daugiabučių gyventojų bendrijoms tapti atsinaujinančių išteklių energijos ar piliečių energetikos bendrijomis.

Nutolę gaminantys vartotojai ir išmanieji skaitikliai

2020 metais “Ignitis gamyba” pradėjo nutolusių gaminančių vartotojų schemą. Ši schema leidžia gyventojams nusipirkti dalelę nutolusio saulės parko ir taip tapti aktyviais nutolusiais gaminančiais vartotojais. Tokia virtuali energijos apskaitos sistema suteikia galimybes gyventojams, kurie neturi žemės lopinėlio ar atskiro stogo ploto (pavyzdžiui, daugiabučių gyventojams) naudotis žaliąją elektros energija bei sutaupyti pinigų. Apie 20 MW įrengtosios galios jau yra parduota nutolusiems gaminantiems vartotojams. Tačiau, šiuo metu nėra įkūriama pakankamai nutolusių saulės parkų, kurie patenkintų vartotojų paklausą.

Lietuvoje buvo planuojama pradėti diegti išmaniųjų skaitiklių sistemą jau 2021 metais. 1,2 milijonų vertės projektas buvo planuojamas užbaigti 2023 metais. Tačiau, išmaniųjų skaitiklių diegimo projektas buvo perkeltas į 2022 metų rudenį ir yra tikimasi, kad 2023 metų gale 80 % Lietuvoje pagamintos elektros energijos bus apskaitoma išmaniaisiais skaitikliais.

Miestų dekarbonizacija ir tvarumo iniciatyvos

Miestuose suvartojama virš 65 proc. pasaulio energijos ir išmetama daugiau kaip 70 proc. anglies dvideginio (CO2) kiekio. Tauragė ir Vilnius yra 2 iš 100 Europos miestų, kurie dalyvauja ES misijoje „Iki 2030 m. - 100 pažangiųjų neutralaus poveikio klimatui miestų“. Šios eksperimentinės inovacijų programos tikslas - iki minimumo sumažinti ŠESD emisijas ir rasti būdų, kaip kompensuoti likusį neišvengiamą išmetamųjų teršalų kiekį.

„Nors sričių, kurias turime tobulinti, yra daug, atsinaujinančioje energetikoje jau nebesame naujokai. Centriniame šildyme naudojame tik biokurą, o žaliosios elektros energijos Tauragės rajone pagaminama daugiau nei suvartojama. Savivaldybės įmonės elektros energiją sau gamina pačios, taip pat statomas nutolęs 1 MW saulės elektrinių parkas, kurio pagaminta elektros energija bus naudojama, pavyzdžiui, gatvių apšvietimui. Taip pat aktyviai atnaujiname ir viešojo transporto parką, sukūrėme bendrą regioninį viešojo transporto bilietą, optimizavome maršrutus“, - sako G. A. Šilgalis.

Tikslas tapti klimatui neutraliu miestu yra ambicingas, o pavyzdžių, į kuriuos būtų galima lygiuotis, nėra daug. „Nors strategija aiški, vienas didžiausių iššūkių yra žmogiškieji pajėgumai, kadangi efektyviam jos įgyvendinimui būtinos atitinkamos kompetencijos. Lyderiauti ir rodyti kelią nėra paprasta - patys mokomės procese. Įgyvendinant vadinamąją „100 miestų misiją“ Tauragėje artimiausiu metu planuojama tęsti ir spartinti dviračių infrastruktūros plėtrą, elektrinių autobusų įsigijimą ir tobulinti viešojo transporto sistemą, individualių namų renovaciją.

Remiantis juo, yra atnaujinamas viešojo transporto priemonių parkas, peržiūrimi autobusų bei troleibusų maršrutai, įrengiama vis daugiau A juostų, eisme suteikiančių pirmenybę viešajam transportui. „Be kita ko, centralizuotos šilumos tiekimo sistemoje palaipsniui atsisakoma iškastinio kuro naudojimo, diegiami energetinį efektyvumą didinantys išmanieji sprendimai. Dideles ŠESD emisijas generuoja senos statybos pastatai, todėl jų modernizacija taip pat yra tarp mūsų prioritetinių darbų“, - pasakoja ji.

Nors įsipareigojimą iki 2030 m. tapti neutraliais miestais Lietuvoje įgyvendina du šalies miestai, jie - ne vieninteliai, žengiantys tvarumo keliu. „Šiuo metu tvarumo situacija prie Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo prisijungusiose savivaldybėse yra skirtinga. Pavyzdžiui, Druskininkuose visas viešasis transportas yra varomas elektra, tuo metu Ukmergėje yra įdiegta moderni, energiją efektyviai taupanti apšvietimo sistema, o Alytaus miestas pirmauja atliekų tvarkymo srityje“, - vardija R.

„Siekiant, kad iki 2050 m. ŠESD išmetimas būtų nulinis, reikia suintensyvinti mokslinius tyrimus ir inovacijų veiklas. Be to, skaičiuojame, kad apie 35 proc. pastatų yra senesni nei 50 metų, o tai reiškia, kad jie buvo pastatyti neatsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumą. Reikia priimti sprendimus, leisiančius užtikrinti, kad renovacijos metu būtų didžiausias dėmesys skiriamas ne žemiausiai kainai, o naujausių technologijų diegimui. Taip galime pastatus paversti energiją gaminančiais statiniais, kurie kurtų papildomą pridėtinę vertę miesto gyventojams“, - sako R.

Miestų dekarbonizacija - ne vien žmogiškųjų ir laiko, bet ir finansinių išteklių reikalaujantis procesas. „Kadangi šis reikalavimas - pakankamai naujas, nieko keisto, kad kyla daug klausimų, susijusių su teisiniu reguliavimu. Tiek viešojo, tiek privataus sektorių atstovus raginu kreiptis į specialistus, kurie gali suteikti reikiamas konsultacijas tvaraus finansavimo klausimais. Jie seka reguliavimo pokyčius, šios srities naujienas ir gali pakonsultuoti, kiek vienas ar kitas projektas atitinka tvaraus finansavimo kriterijus.

Apskaitos ir mokesčių aspektai renovuojant pastatus

Modernizavimo išlaidų registravimas apskaitoje priklauso nuo darbų rezultato. Gauta turto draudimo išmoka yra neapmokestinama pelno mokesčiu, net jeigu paskui turtas nėra remontuojamas. Tokio remonto išlaidos iš karto registruojamos ilgalaikio turto sąskaitoje. Jeigu LT įmonės biuras yra LV, atlikti statybos remonto darbai turėtų būti apmokestinti latvišku PVM.

Iš draudimo bendrovės gautos ar gautinos sumos registruojamos mažinant pripažintas sąnaudas. PVM sąskaita faktūra, įforminanti pastato esminį pagerinimą, išrašoma tada, kai remonto darbai yra baigiami. Nuomininko kompensuojami remonto darbai. Komentare pateikiama ES Teisingumo teismo bylos analizė. PMĮ nereikalauja atliktų remonto darbų vertinimo derinti su patalpų savininku. Metų eigoje keičiasi vienas iš nuomininkų. Parduodant rekonstrukcijos darbus, net jeigu jie buvo pripažinti esminiu pagerinimu, PVM lengvatos nebūtų taikomos.

Svetimo turto rekonstrukcija bus pripažinta turtu ir nudėvima tada, kai rekonstruotas pastatas bus pradėtas naudoti. NT klasifikavimas (I) TURTAS A. ILGALAIKIS TURTAS ... ... 2. MATERIALUSIS TURTAS ... ... 2.2. Turto nuoma iš gyventojo. IMT pripažįstamas apskaitoje ir nudėvimas. Kai valstybė kompensuoja 30 proc. NT remontas. NT remontas. Apskaitos tikslais rekonstruojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas nėra stabdomas.

Turto remonto išlaidos iš rezervų paprastai nedengiamos, net jeigu to pageidauja ar nurodo padaryti akcininkas. Mažoji bendrija svetimą turtą turėtų naudoti pagal sutartį, net jeigu tas turtas priklauso jos nariui. Restorano interjero, elektros instaliacijos ar vėdinimo projektai nėra savarankiškas turtas. Atliktų remonto darbų vertinimas priklauso nuo gauto rezultato.

Apskaitą tvarkyti reikėtų taip, kad visiems būtų aišku, kas buvo pirkta, kur ir kada sunaudota. Kai įmonė nusiperka pastatą, ji moka nekilnojamojo turto mokestį, net jeigu to pastato nenaudoja. Įmonė gali skaičiuoti nusidėvėjimą, jeigu dalį pastato naudoja veiklai vykdyti. Turto (tiek nuosavo, tiek svetimo) remonto išlaidos gali būti kaupiamos turto sąskaitoje.

ES šalims vis dar trūksta tinkamo teisinio reglamentavimo, kuris paspartintų saulės elektrinių plėtrą naudojant pastatų stogus (ypač viešųjų ir daugiabučių pastatų) bei suteiktų gyventojams ir bendruomenėms galimybę visapusiškai dalyvauti atsinaujinančios energetikos plėtroje. Reguliavimo sistemos tobulinimas, paramos mechanizmų ir paskatų sukūrimas - tai pirmieji žingsniai siekiant paspartinti saulės elektrinių diegimą ant stogų.

“REPower EU” paketas ir ES saulės energetikos strategija turi aiškiai parodyti, kad saulės energetika vystoma gyventojų ir bendruomenių yra pagrindinis veiksnys, siekiant energetinės nepriklausomybės. Nuo 2025 metų ES turi užtikrinti, kad kiekvienais metais bus įrengiama ne mažiau nei 5 milijonai naujų saulės elektrinių ant pastatų stogų.

Lietuvos tikslai saulės energetikos srityje:

tags: #imones #pletra #renovuojant #pastatus