Vienos įmonės kuriasi, kitos dėl įvairių priežasčių užsidaro ar yra likviduojamos. Bankrotas - viena skausmingiausių įmonės likvidavimo būdų. Bankrotas tai ne tik teisinė bei finansinė procedūra, bet ir svarbus ūkio valdymo bei jo efektyvumo didinimo svertas.
Šiame straipsnyje nagrinėsime įmonės turto arešto ir bankroto procesus Lietuvoje, jų priežastis, pasekmes ir įtaką kreditoriams bei įmonės veiklai.
Bankroto procesas gali būti skausmingas, tačiau kartais neišvengiamas.
Bankroto Priežastys ir Tipai
Yra daug verslo žlugimo priežasčių. Anot Juozaitienės, Staponkienės, yra keletas verslo žlugimo priežasčių, tokių kaip dideli ir nepastovūs mokesčiai, pasikartojantys gamybos ir pardavimų nuosmukiai, netobuli teisės aktai, šalies ekonominis nuosmukis ir pan. Remiantis Lietuvos Respublikos Įmonių Bankroto Įstatymu, bankrotas - nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. Bankroto procedūras reglamentuoja ne tik Įmonių bankroto įstatymas, bet ir jo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymai.
Išskiriami du bankrotų tipai:
- Tyčinis bankrotas, kai įmonė privedama prie bankroto tyčia.
- Netyčinis bankrotas, kuris įvyksta dėl netikslingo valdymo, infliacijos, valiutų kurso pasikeitimo ar kt.
Teisminis Bankroto Procesas
Bankroto procesas prasideda nuo bankroto bylos iškėlimo. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą reiškia, kad įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą. Įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir perduoda administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą įmonės bankroto bylos iškėlimo duomenimis, ir visus dokumentus, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines dienas atleidžia iš pareigų įmonės vadybos narius ir administracijos vadovą.
Įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto iškėlimo datos. Nutraukiamas delspinigių už visas įmonės prievoles (išmokos, susijusios su darbo santykiais, pavėluotas mokėjimas) skaičiavimas.
Pagal CPK 282 str. 2 d. 4 p. numatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti nutartis dl bankroto ar restruktkrizavimo bylos iaklimo. Tai reiakia, kad nutartis turi bkti pradta vykdyti jai dar ne/siteisjus.
Administratoriaus Paskyrimas ir Funkcijos
Bankrutuojančiai įmonei valdyti ir Įmonių bankroto įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti teismas (neteisminio proceso atveju - kreditorių susirinkimas) skiria įmonės administratorių. Buvę įmonės valdymo organai netenka įgaliojimų, išskyrus išimtis, nustatytas Įmonių bankroto įstatymo 28 straipsnyje.
Administratorius turi supažindinti visus suinteresuotus asmenis ir antstolius su teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo ir administratoriaus paskyrimo. Privalu nedelsiant išleisti įsakymą, nurodantį, kad nuo jo pasirašymo dienos įmonėje teisėti yra tik administratoriaus sprendimai. Būtina pranešti bankams, kad keičiasi parašai, bei įteisinti naujas sąskaitas ir parašus; parengti paskutinių kelerių metų piniginių lėšų judėjimo suvestines; peržiūrėti visas paskutinių metų įmonės sutartis.
Visos bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų bankrutuojančios įmonės naudai atstovauja administratorius arba jo įgaliotas asmuo.
Administravimo išlaidas sudaro atlyginimai administratoriui ir įmonės darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese. Taip pat prie šitų išlaidų priskiriamos išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, pavojingų atliekų priežiūros ir laidojimo išlaidos.
Kreditorių Reikalavimai
Teisminio nagrinėjimo stadijoje vienas pagrindinis u~davinys yra tiksliai apibr~ti nemokios /mons kreditoris rat. Vadovaujantis .B. 16 str. ios /mons skols mokjimo terminai yra pasibaig. Vadinasi, kreditorinius reikalavimus gali reikati visi /mons kreditoriai, nepaisant to, kad sutarties /vykdymo data turjusi bkti vlesn.
Pagal .B. 10 str. 4 d. 5 p. teismas privalo nustatyti laikotarp/, ne trumpesn/ kaip 30 diens ir ne ilgesn/ kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iakelti bankroto byl /siteisjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teis pareikati savo reikalavimus teismo paskirtam administratoriui, atsiradusius iki bankroto bylos iaklimo dienos.
Su termino pareikati finansinius kreditoris reikalavimus pasibaigimu yra susijs kitas terminas pirmojo kreditoris susirinkimo suaaukimo data. Pirmasis kreditoris susirinkimas turi /vykti ne vliau kaip per 30 darbo diens nuo teismo nutarties patvirtinti kreditoris reikalavimus /siteisjimo dienos. Kreditoris susirinkimas atlieka labai svarbs vaidmen/, u~tikrindamas kreditoris teisis /gyvendinim, administratoriaus veiksms prie~ikr ir bankroto proceso eig.
Tvirtinti kreditorinius reikalavimus teismo prerogatyva. Sprsdamas kreditoris reikalavimo patvirtinimo klausim, teismas turi bkti aktyvus, imtis iniciatyvos renkant /rodymus, nes reikalavimo tvirtinimo klausimas yra susijs ne vien su kreditoriumi ir skolininku, bet ir su kits kreditoris interesais atgauti savo skolas. Juridiniai asmenys visas finansines operacijas turi fiksuoti buhalterins apskaitos dokumentuose, todl sprend~iant skolos buvimo ar nebuvimo fakt turi bkti vertinami ne tik skolininko, bet ir kreditoris turimi buhalterins apskaitos dokumentai.
Pagal bendrj taisykl tik aie asmenys ir gali skssti nutartis dl kreditoris reikalavims tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti. Kitiems asmenims, siekiant u~tikrinti operatyvumo princip, ai teis yra apribota kreditorinis reikalavims dyd~iu. Da~niausiai teismas nutartimi tvirtindamas kreditorinius reikalavimus ia karto nustato kreditoris eil, vadovaujantis .B. 34-35 str.
Viss pirma, tvirtinant kreditorinius reikalavimus, svarbu iasiaiakinti, ar reikalavimas buvo u~tikrintas CK 4 knygos XI ir XII skyriuose numatytais bkdais (atitinkamai hipoteka ir /keitimu). `iuo atveju /keisto daikto verts ribose, kreditoriniai reikalavimai tenkinami be eils vadinasi, turi pirmum viss kits kreditoris at~vilgiu.
.B. numato 3 kreditoris eiles. Pirmosios eils kreditoriais pripa~/stami darbuotojai ir kkininkai.
Bankroto statistika Lietuvoje.
Turto Arestas ir Jo Įtaka Bankroto Procesui
Turto areštas yra svarbi priemonė, užtikrinanti kreditorių interesus bankroto atveju. Civilinio proceso kodekso 675 straipsnis reglamentuoja turto arešto procedūras. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio.
Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu.
Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.
Įmonės Likvidavimas ir Pasekmės
Vienas ia teisminio bankroto proceso tiksls yra kiek /manoma operatyvesnis bankroto procedkrs u~baigimas, nutraukiant bankroto byl .B. 27 str. pagrindais arba kitais atvejais likviduojant bankrutavusi /mon ir iaregistruojant j ia /monis rejestro .B. 32 str. nustatyta tvarka.
Teismui primus nutart/, kuria atsisakoma iakelti /monei bankroto byl, ai stadija nra prieinama, ir ta nutartimi bankroto procesas, nekonstatavus /mons nemokumo, pasibaigia.
Bankrotas nebūtinai reiškia ūkinės veiklos pabaigą. Priešingai, jis gali suteikti galimybę atgaivinti bent dalį bankrutuojančios įmonės veiklos ir iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.
Laiku įvykdytas bankrotas, kai savininkai jį paskelbia nevilkindami, nesugriauna įmonės, o padeda ją atgaivinti. Nors ir netenka savo turto, darbo, savininkai turi galimybę pasimokyti iš savo klaidų ir steigti naują įmonę.