Turto areštas yra efektyvi priemonė, leidžianti užtikrinti teismo sprendimo vykdymą. Tačiau, norint sėkmingai pasinaudoti šia priemone, svarbu žinoti teisinį pagrindą ir teismų praktiką.
Teisinis pagrindas
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų pažeidimus arba draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo arba perdraudimo įmonės filialo veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo arba perdraudimo įmonės filialo veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, turi teisę mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje nustatyta tvarka, taikoma teismo leidimams, prašyti teismo nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą.
Priežiūros institucijos prašymus areštuoti turtą nagrinėja pirmosios instancijos administracinis teismas. Turto arešto aktą pasirašo priežiūros institucijos vadovas.
Svarbu pažymėti, kad priežiūros institucija turi teisę pareikšti teisme ieškinį dėl sandorio dėl areštuoto turto pripažinimo negaliojančiu.
Teismų praktika
Nors įstatymo nuostatos šiuo klausimu yra gana nuoseklios, teismų praktikoje matyti reikšmingų pokyčių. Iki 2012 metų turto areštas buvo taikomas gana dažnai, bet 2012 metais teismų praktika reikšmingai pasikeitė. Dėl to pasiekti, kad būtų pritaikytas turto areštas, tapo daug sudėtingiau. Jei ieškovui reikia įrodyti konkrečius atsakovo nesąžiningus veiksmus, taktikos požiūriu gana svarbus yra kreipimosi dėl turto arešto laikas.
Turto areštas taikomas bet kokiam atsakovui priklausančiam turtui Lietuvos teritorijoje. Jeigu reikia areštuoti kitose jurisdikcijose esantį atsakovui priklausantį turtą, būtina kreiptis dėl Lietuvos teismo nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti tose konkrečiose jurisdikcijose.
Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra veiksminga priemonė, kurios naudinga siekti. Remiantis Briuselio Ibis reglamentu, jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė valstybės narės, kurioje siekiama jos vykdymo, teisėje nėra numatyta, šios valstybės narės teismas turėtų taikyti esamas priemones, kurių „poveikis būtų panašus ir kuriomis būtų siekiama tų pačių tikslų“.
Pavyzdžiui, Lietuvos teisėje nėra numatyta „laikinojo likvidatoriaus“ (angl. - provisional liquidator) paskyrimo galimybė, o tai yra svarbi priemonė Jungtinėje Karalystėje. Nors Jungtinė Karalystė jau nebepriklauso Europos Sąjungai, Briuselio Ibis reglamentu ji galės vadovautis pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 m.
Mūsų Civilinio proceso kodeksas reikalauja apie teismo posėdį, kuriame skiriamos laikinosios apsaugos priemonės, informuoti atsakovą, nors pagal Briuselio Ibis reglamentą šis reikalavimas nėra privalomas. Be to, galiojančios Civilinio proceso kodekso taisyklės suteikia mūsų nacionaliniams teismams teisę teikti pagalbą užsienio teismuose nagrinėjamose bylose taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Kai konkretus teismo sprendimas yra susijęs su valstybės turtu, galime susidurti ir su gana dideliu pasipriešinimu vykdyti teismo nutartį dėl turto arešto. Latvijoje buvo nagrinėjama byla dėl Lietuvos teismo nutarties taikyti turto areštą Latvijos nacionalinių avialinijų „AirBaltic“ atžvilgiu vykdymo. Ilgai trukusioje kovoje byla pasiekė Latvijos Aukščiausiąjį Teismą, kur buvo priimtas garsusis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas „flyLAL“ byloje.
Lietuvos teismai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net kai jos taikomos santykinai ne ilgą laiko tarpą, ėmė vertinti kaip ieškovo neteisėtus veiksmus ir pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo.
Taip pat turėtumėte būti atsargūs prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Mes pasiekėme, kad actio Pauliana pagrindu toks akcijų perleidimo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Lietuvos teismuose.
2020 m. sausio mėn. Vokietijos įmonė pradėjo bylą dėl deliktinės atsakomybės Lietuvos bankui. Byloje keliamas klausimas, ar Lietuvos bankas tinkamai atliko įmonės, kuria pasinaudojo sukčiai, „pažink savo klientą“ procedūras.
Turto arešto akto turinys
Pagal Civilinio proceso kodekso 678 straipsnį, turto arešto akte turi būti nurodyta:
- Kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas;
- Unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre);
- Daiktų skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti);
- Kiekvieno daikto vertė;
- Viso areštuojamo turto vertė.
Jeigu turto arešto akto surašymo momentu nėra žinoma skolininko, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta, turto arešto akte gali būti nenurodyti viso ar dalies areštuojamo turto išsamūs duomenys.
Turto arešto aktą ir turto aprašą pasirašo antstolis, turto saugotojas (administratorius), taip pat išieškotojas, skolininkas ir kiti asmenys, kurie dalyvauja aprašant turtą.
Apibendrinant, turto areštas yra efektyvi priemonė, leidžianti užtikrinti teismo sprendimo vykdymą. Tačiau, norint sėkmingai pasinaudoti šia priemone, svarbu žinoti teisinį pagrindą ir teismų praktiką.
| Aspektas | Svarbi informacija |
|---|---|
| Teisinis pagrindas | Lietuvos banko įstatymas, Civilinio proceso kodeksas |
| Priežiūros institucijos | Turi teisę prašyti teismo areštuoti turtą |
| Teismų praktika | Po 2012 m. turto areštą pasiekti sudėtingiau |
| Turto arešto aktas | Turi būti nurodyti daiktų pavadinimai, numeriai, požymiai, vertė |