Juozas Aputis - žymus lietuvių prozininkas, novelistas, vertėjas, redaktorius. Jo kūryba siejama su modernios novelės atgimimu sovietmečiu. Pagrindiniai J. Apučio kūrybos bruožai: orientavimasis į gilesnius būties klausimus, romantiškai sakralaus kaimo vaizdavimas, balansavimas tarp šviesos ir tamsos. Iki pat šiol šis autorius yra vertinamas ir gerbiamas garsių kultūros ir meno žmonių.
Juozas Aputis
Biografija
- Gimė 1936 m. birželio 8 d. Balčiuose, Raseinių rajone.
- 1948 m. baigė Balčių pradinę mokyklą.
- 1950 m. baigė Nemakščių septynmetę mokyklą.
- 1954 m. baigė Viduklės vidurinę mokyklą.
- 1954 - 1955 m. dirbo Balčių klubo-skaityklos vedėju.
- 1959 - 1969 m. dirbo „Literatūros ir meno“ redakcijoje.
- 1960 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.
- Nuo 1967 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
- 1969 - 2001 m. dirbo įvairių leidinių redakcijose.
- Nuo 1972 m. gyveno etnografiniame Zervynų kaime, sodyboje ant Ūlos kranto.
- 1980 - 1990 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Pergalė“ narys.
- Nuo 1990 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys.
- 1990 - 1991 m. buvo „Pergalės“, o 1991 - 1994 m. „Metų“ vyr. redaktorius.
- 1991 - 1994 m. buvo „Metai“ redkolegijos narys.
- 1995 - 2001 m. buvo „Metų“ prozos skyriaus vedėjas.
- Nuo 1998 m. buvo Lietuvos Respublikos nacionalinių literatūros ir meno premijų komiteto narys.
- Mirė 2010 m. vasario 28 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Kūrybos bruožai ir temos
Dėl tematikos J. Aputis yra laikomas kaimo rašytoju ir J. Biliūno literatūrinių tradicijų tęsėju. Jis priklauso trečiajai sovietmečio rašytojų kartai. Būtent šios kalbos meistras buvo J. Aputis. Be to, jis modernizavo to meto lietuvių prozą. J. Apučio tekstuose neretai atsispindi mintis, jog žmogus vadovaujasi ne sąžine. „Keleivio novelių“ rinkinio pagrindinė tema yra žmogiškumo ir smurto susidūrimas.
Pagrindinės temos ir problemos J. Apučio kūryboje:
- Senojo lietuviško kaimo nykimas, vertybių kaita.
- Skriauda ir kaltė, smurtas.
- Humanistinių vertybių nykimas.
- Kova tarp gėrio ir blogio (Autorius ieško išeities).
- Žmonių tarpusavio ryšys (Vieniša sodyba).
- Tolerancija.
Pagrindinė mintis, kurią autorius siekia perteikti: Gyvenime ima viešpatauti jokių dorovinių skrupulų neturinti brutali jėga. Žmogaus bendravimas ir poelgiai parodo jo vertę.
Kūryboje iškeliamos problemos:
- Nykstanti senojo kaimo dvasios kultūra, žmogiškumas.
- Skriauda ir kaltės jausmas.
- Kova tarp gėrio ir blogio.
Aputis savo kūriniuose akcentuoja šias vertybes:
- Drąsa, ryžtas, vidinė stiprybės.
- Pilietinė atsakomybė.
- Žmogiškumas.
Juozas Aputis
Novelės "Vieniša Sodyba" Analizė
Šiame straipsnyje panagrinėsime vieną žymiausių jo novelių - „Vieniša sodyba“, atkreipdami dėmesį į pagrindinius veikėjus, temas ir vertybes, kurias autorius perteikia savo kūriniu.
Novelėje "Vieniša sodyba" didžiausias dėmesys skiriamas mažai mergytei, kuri yra pagrindinis novelės veikėjas. Pirmajame novelės ištraukos sakinyje nusakomas praeities, prisiminimų laikas. Pasakotojas tarsi grįžta į praeitį.
Novelėje užduodami klausimai, kurie atspindi žmogaus būseną ir ieškojimus:
- Jauna mergaitė („Užkilusios skulptūrų akys“): „Dieve, ar pakeičiau, ar atlaikyčiau, kas susikrauna ant mano galvos per mėnesius ir metus, jei ne mūsų šventės?“
- Pakeleivė mergaitė („Vieniša sodyba“): „Ką dirbat, kas toks esat?“
- Vinculis („Susipažinimas su žilagalviu senuku“): „O ką tokio sapnuoji? Senų laikų bernus?“
- „Ko čia vaikštai ir ko ieškai?“ - paklausė iš mašinos iššokusysis žmogus, kažko smarkiai įpykęs ir artėdamas („Ratu palei ežerus“).
- Jaunute mergaitė melsvu chalatu („Žmogiškumo jėga“): „Ar tamstai ko nors reikėjo?“
Novelės siužetas ir erdvė:
Novelėje „Vieniša sodyba“ pasakojama apie vyrą, kuris paveža pakeleivingą moterį iki Merkinės. Kelionės metu jie abu pasidalina savo skaudžiausiais gyvenimo nutikimais. Vidinė erdvė - automobilis, o išorinė - kelias link Merkinės. Laikas nėra aiškiai įvardytas, tačiau galima manyti, kad tai pavasario pradžia.
Vyras iki Merkinės paveža pakeleivę moterį ir kiekvienas papasakoja savo skaudžiausią gyvenimo nutikimą. Pirmoji atvirai prabyla keleivė, vėliau novelės pasakotojas norėdamas atsilyginti bendrakeleivei už atvirumą ir padėti jai iškentėti netektį, sufantazuoja tokį prasmingą atsitikimą, kaip kadaise nepažįstami žmonės jam patikėjo palydėti mažą mergytę.
Merkinė
Pagrindiniai veikėjai
- Pakeleivė moteris: „veidas nesenas, gražus ir protingas, akys didelės“. Kukli ir mandagi.
- Vyras (pasakotojas): Mėgstantis rašyti, paslaugus, užjaučiantis.
- Buvęs pakeleivės vyras: Išdavė ją su jos drauge vaistininke.
- Jauna šeima: Tėvai buvo sunerimę dėl savo mergytės, bet nepasidavė kitų kaltės ieškojimui.
Vertybės ir temos
Novelėje "Vieniša sodyba" autorius iškelia tokias vertybes kaip jautrumas, tolerancija, empatija. „Vieniša sodyba" - tai tarpusavio supratingumas. Kūrinys nagrinėja kančios, atleidimo ir supratimo temas. Rašytojas atskleidžia kenčiančius pakeleivius. Autoriui rūpėjo pavaizduoti, jog pasakotojas prisimena ir palygina žmogaus mirtį su užmiršties erozija.
Pagrindinės vertybės, kurios atsiskleidžia kūrinyje:
- Išklausymas
- Gailestis
- Atleidimas kitam
- Kaltės prisiėmimas
- Jautrumas
- Vidinė stiprybė
- Rūpestis
- Atsakomybė
Novelės pradžioje sakoma: „ Atsitinka, <...> kad didžiausioje paviršinėje nesąmonėje slypi gili išmintis ir prasmė. Ir niekas čia nieko nepakeis, nors ir labai stengtųsi." Būtent dėl skirtingų per gyvenimą įgytų žodžių ir bruožų kiekvienas žmogus turi nepakartojamų bruožų.
Nesunku pastebėti, kad moters kančia nepasitraukė jau daug metų ji jaučia didelę našta netveria savyje ir išsipasakoja nepažystamam žmogui. Ko gero, jos kančios niekas negali panaikinti.
Vieniša sodyba Ignalinos rajone
Laikas ir erdvė
Erdvė: vidinė-mašina, išorinė- bėgantis kelias link Merkinės. Laikas: manoma, kad pavasario pradžia, nes, užsukęs į vienišą sodybą, vyras ,,ilgai žiūrėjo į sužydusias pienes“, tačiau nuolat sugrįžtama praeities prisiminimus.
Štai keletas klausimų, kurie padės giliau suprasti novelę:
- Apie ką pasakojama J. Apučio novelės "Vieniša sodyba" pradžioje?
- Kur vyksta novelės "Vieniša sodyba" dabarties veiksmas?
- Ką pagrindinis veikėjas prisimena iš vaikystės?
- Nurodykite J. Apučio novelės "Vieniša sodyba" įvykių nuoseklią eigą.
- Ar pasakotojas prasimanė istoriją apie mergaitę, norėdamas būti solidarus su pakeleive?
- Apie kokias problemas kalbama novelėje "Vieniša sodyba"?
- Iš ko pasakotojas (jis yra ir pagrindinis veikėjas vyriškis) išmoko tolerancijos, empatijos?
- Kodėl pasakotojas (jis ir pagrindinis veikėjas) moteriai papasakoja istoriją apie mergaitę?
- Kokias vertybes teigia J. Aputis novelėje "Vieniša sodyba"?
Šie klausimai padės geriau suprasti novelės siužetą, veikėjus ir temas.
Žmogaus paveikslas J. Apučio novelėse
Apučio kūriniuose žmogus atsiskleidžia per skirtingus personažus:
- Studentas novelėje „Autorius ieško išeities“ yra pagrindinis veikėjas, inteligentas, kuris savo pasaulėžiūra tebesaugo ryšį su kaimu. Tai - jautrios dvasios veikėjas, turintis tvirtus dorovinius principus ir sąžinę. Jis užstoja vaikiną, kurį užsipuolė traktorininkas. Būdamas bejėgis bando įveikti blogį, tačiau supranta, jog belieka tik: „užrakinti, geležimi apkaustyti amžiną neapykantą...Tiktai tiek..“
- Vairuotojas novelėje „Vieniša sodyba“ sukuria pasakojimą savo pakeleivei išgirdęs jos liūdną istoriją. Vairuotojas pasielgia taip, nes nori paguosti nepažįstamąją.
- Keleivė novelėje „Vieniša sodyba“ atleidžia savo vyrui už išdavystę, tai rodo pagarbą ir toleranciją kitam. Pakeleivė yra kilnus žmogus, nes sugebėjo atleisti.
Tolerancija ir pagarba žmogui novelėje "Vieniša sodyba"
Novelėje "Vieniša sodyba" atsiskleidžia tolerancijos ir pagarbos žmogui temos. Pakeleivė atleidžia savo vyrui už išdavystę, tai rodo pagarbą ir toleranciją kitam. Pakeleivė yra kilnus žmogus, nes sugebėjo atleisti. Vairuotojas novelėje „Vieniša sodyba“ sukuria pasakojimą savo pakeleivei išgirdęs jos liūdną istoriją. Vairuotojas pasielgia taip, nes nori paguosti nepažįstamąją.
Aputis savo kūryboje siekia atskleisti žmogaus vidinį pasaulį, jo jausmus, išgyvenimus, sąžinės ir atminties balsą. Kūryboje akcentuojamas žmogiškumas, gerumas, atjauta, sąžinė, meilė, atlaidumas.
Pagrindinė informacija apie kūrinį
- Autorius: Jonas Aputis
- Žanras: Novelė
- Tema: Tarpusavio supratingumas, kančia, empatija
Vertybės: Išklausymas, gailestis, atleidimas, jautrumas, vidinė stiprybė, rūpestis, atsakomybė.
Dažnoje J. Apučio novelėje ryški įtampa tarp materialėjančio dabarties pasaulio ir žmogiškumo. Būties slėpinių, gyvenimo pilnatvės visuotinumo dėsniai, egzistencinio nerimo vedami yra visi J. Apučio personažai, nepaisant jų amžiaus, kilmės, profesijos.
Vieniša sodyba - novelės simbolis.
Kūrybos bruožai
Apučio kūrybai būdingi šie bruožai:
- Psichologizmas: Aputis gilinasi į žmogaus vidinį pasaulį, jo jausmus, išgyvenimus, sąžinės ir atminties balsą.
- Humanistinės vertybės: Kūryboje akcentuojamas žmogiškumas, gerumas, atjauta, sąžinė, meilė, atlaidumas.
- Egzistencinis nerimas: Veikėjus dažnai kamuoja nerimas, abejonės, pasaulio slėpinių pajautimas.
- Atminties svarba: Praeities įvykiai, ypač vaikystės patirtys, formuoja žmogaus asmenybę ir lemia jo tolimesnį gyvenimą.
- Kaimo tema: Nors rašė ir apie miesto inteligentus, Apučiui itin artima kaimo aplinka (gimtasis Balčios kraštas, vėliau Zervynos).
- Šeimos ir namų vertė: Šeima dažnai vaizduojama kaip vertybių centras, o namai - kaip šventa, saugi vieta.
Bibliografija
Svarbiausi J. Apučio kūriniai:
- Žydi bičių duona: apsakymai.
- Rugsėjo paukščiai: novelės.
- Horizonte bėga šernai: novelės.
- Sugrįžimas vakarėjančiais laukais: novelės.
- Tiltas per Žalpę: apysakos.
- Keleivio novelės: novelės.
- Gegužė ant nulūžusio beržo: novelių rinkinys.
- Skruzdėlynas Prūsijoje: apysakos.
- Vargonų balsas skalbykloje: apysaka.
- Dvi apysakos. Novelės.
J. Apučio kūrybos reikšmė
Prozaiko J. Apučio kūryba - ne vien įdomus ir prasmingas literatūros istorijos faktas, teikiantis impulsų ir medžiagos vis naujoms kūrinių interpretacijoms, bet ir gyvas šaltinis. Iš kurio galima semti mūsų epochos žmogų taurinančias mintis ir jausmus.
J.Aputis parašė "Keleivio noveles", "Horizonte bėga šernai", "Erčia, kur skaidrus vanduo", "Vieniša sodyba", Šviečiančios vilko akys" ir kt. Viena žymiausių novelių - "Dobilė.