Individualios įmonės bankroto įstatymas ir savininko turtas

Individualios įmonės bankrotas yra sudėtingas procesas, kurio metu svarbu atsižvelgti į įstatymų nuostatas, reglamentuojančias įmonės ir jos savininko turtą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius individualios įmonės bankroto aspektus, susijusius su savininko turtu, remiantis teisės aktais ir teismų praktika.

Individualios įmonės turtas

Pagal įstatymą, individualios įmonės turtą sudaro:

• Individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas.
• Turtas, įgytas individualios įmonės vardu.

Perduodamas individualiai įmonei arba paimdamas iš individualios įmonės pinigus ar kitą turtą individualios įmonės savininkas surašo ir pasirašo pinigų ar kito turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentus. Pinigų įnešimo ir pinigų paėmimo dokumentai įforminami teisės aktų nustatyta tvarka. Kito turto perdavimo ar paėmimo dokumentai turi turėti šiuos privalomus rekvizitus:

1. Dokumento pavadinimą
2. Dokumento surašymo datą
3. Individualios įmonės pavadinimą, kodą
4. Individualios įmonės savininko vardą, pavardę ir asmens kodą
5. Perduodamo (ar paimamo) turto pavadinimus, kiekius, matavimo vienetus, vertes ir bendrą sumą

Šios nuostatos yra įtvirtintos 8 straipsnyje.

Lietuvos administracinis suskirstymas

Savininko atsakomybė už įmonės prievoles

Kaip ir kiti juridiniai asmenys, individuali įmonė atsako pagal savo prievoles jai nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 straipsnio 1 dalis), tačiau tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už jos prievoles atsako savininkas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Šios nuostatos reiškia, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, galintys prisiimti atskiras prievoles ir pagal jas atsakyti. Tik tuo atveju, jeigu individualios įmonės turto nepakanka, kyla įmonės savininko atsakomybė, t. y. jo atsakomybė už individualios įmonės prievoles yra subsidiari.

Civilinė byla Nr. e2-578-798/2022 iliustruoja, kaip teismas sprendė dėl leidimo išieškoti iš bankrutavusios individualios įmonės „AKA PLIUS“ savininkui K. N. priklausančios dalies nekilnojamojo turto. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus iš individualios įmonės turto, taip pat nesant galimybių byloje sudaryti taikos sutartį, yra pagrindas leisti išieškoti iš bankrutavusios IĮ „AKA PLIUS“ savininkui K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančios ½ dalies nekilnojamojo turto: pastato-sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinėjo bylą, kuomet AB Ūkio bankas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo (A.L. individualios medienos perdirbimo įmonės (toliau - IĮ)) negrąžintą 49197,34 litų sumą (14248.53 Eur), kurią IĮ pasiskolino sudariusi paskolos sutartį su banku. LAT nurodė, kad bankroto bylą nagrinėjęs teismas nenustatė, jog A. L. turėtų kito turto, išskyrus jo vardu registruotai IĮ priklausančio turto, kuris buvo įkeistas ir realizuotas vykdant bankroto procedūras. LAT konstatavo, kad kai dėl bankroto likviduojama individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4d.), ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 str. 1d.).

Taigi, įstatymai nustato, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, už kurios prievoles įmonės savininkas atsako visu turtu. Tačiau LAT savo praktikoje išaiškino, kad ne visais atvejais kreditorius su savo reikalavimu gali kreiptis tiesiogiai į įmonės savininką.

Individuali įmonė tuo pačiu yra ir turtinis vienetas, todėl įmonės savininkui neturint pakankamai turto vykdyti savo prievoles asmeniniams kreditoriams, kreditorių reikalavimai gali būti nukreipiami į skolininko įmonės turtą, nes individuali įmonė yra fiziniam asmeniui priklausantis turtinis vienetas. Teismas padarė išvadą, kad neužtenkant G. Z. asmeninio turto kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, kreditorių reikalavimai galėtų būti nukreipiami į įmonę kaip į skolininkui G. Z. priklausantį turtinį vienetą.

Individualios veiklos schema

Teismų praktika

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 28 d. nagrinėjo bylą, kurioje pareiškėja bankrutavusi G. Z. įmonė „Dainera“, atstovaujama bankroto administratorės „Nemokumas LT“, uždarosios akcinės bendrovės, kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ne teismo tvarka bankrutavusios G. Z. įmonės „Dairena“ savininkams G. Z. ir D. Z. bei leidimo pereiti prie jų turto realizavimo.

Panevėžio apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi atmetė ne teismo tvarka bankrutavusios G. Z. įmonės „Dainera“ patikslintą prašymą dėl įmonės savininkų turto areštavimo bei prašymą dėl leidimo pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo. Teismas sprendė, jog G. Z. įmonės „Dairena“ 2019 m. lapkričio 18 d. kreditorių susirinkimas neturėjo jokio teisėto pagrindo pradėti įmonei neteisminio bankroto procesą, kadangi UAB „Inrent“ nėra G. Z. įmonės „Dairena“ kreditorė, o yra įmonės savininko G. Z. asmeninė kreditorė. Taigi neteisminio bankroto procesas įmonei inicijuotas neteisėtai.

Teismas nustatė, jog „Nemokumas LT“, UAB teismui pateiktų valstybės įmonės (toliau ir - VĮ) REGISTRŲ CENTRAS duomenimis, G. Z. ir D. Z. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir vienas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, skolininkas G. Z. turi turto, į kurį realiai nukreipiami kreditorių, taip pat kreditorės UAB „Inrent“ finansinių reikalavimų išieškojimai antstolės I. E. vykdomosiose bylose.

Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad G. Z. įmonės „Dainera“ neteisminio bankroto procesas pradėtas ir vykdomas be teisinio pagrindo, nes nėra jokių duomenų apie šios įmonės kreditorius, o nutarimą pradėti neteisminio bankroto procesą priėmė subjektas, nesantis įmonės kreditoriumi, padarė išvadą, jog bankroto administratorės „Nemokumas LT“, UAB patikslintas prašymas areštuoti individualios įmonės savininkų turtą bei prašymas dėl leidimo pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo yra nepagrįsti, todėl juos atmetė.

Teismas pripažino pagrįstu suinteresuoto asmens D. Z. prašymą bankroto administratoriaus „Nemokumas LT“ UAB elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant po kelis kartus nepagrįstus, tapačius pareiškimus tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek dėl leidimo pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 95 straipsnio 2 dalis).

Teismas sprendė informuoti AATVNT Nemokumo priežiūros komitetą apie nemokumo administratorės „Nemokumas LT“, UAB ir direktoriaus A. S. atliktus įstatymų pažeidimus - netinkamai atliekamus nemokumo administravimo veiksmus G. Z. įmonės „Dainera“ neteisminio bankroto procese.

Bankrotas

Išvados

Individualios įmonės bankroto procesas yra sudėtingas ir reikalauja atidaus įstatymų ir teismų praktikos išnagrinėjimo. Svarbu atsižvelgti į individualios įmonės ir jos savininko turto atskyrimo principus, taip pat į savininko atsakomybę už įmonės prievoles. Teismų praktika rodo, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir reikalauja atidaus vertinimo.

Ši informacija yra tik bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką dėl konkretaus atvejo analizės ir patarimų.

tags: #imoniu #bankroto #istatymas #individualios #imones #savininko