Žemės ūkis nuolat patiria iššūkius, susijusius su augančiu gyventojų skaičiumi, dirvožemio kokybės išsaugojimu ir aplinkosaugos reikalavimais. Šiame kontekste, įmonių įsigijimai ir susijungimai (M&A) tampa svarbiu strateginiu įrankiu, leidžiančiu ūkiams ir agroverslo įmonėms didinti efektyvumą, diegti inovacijas ir stiprinti konkurencingumą.
Tvarumo poreikis ir biotechnologijų sprendimai
Pastaruosius kelis dešimtmečius nuogąstaujama, kad pasėlių produktyvumui palaikyti reikia vis daugiau trąšų ir kitų priemonių, nes dirvožemiai nebesusitvarko, krenta jų kokybiniai parametrai, mikriobiologinė įvairovė, sunkiau kovoti su ligomis. Be žemės dirbimo mažinimo ir agrotechnologinių priemonių, kurios prisideda prie dirvožemio gerinimo, natūraliai susiformavo ir tvaresnio ūkininkavimo priemonių poreikis.
Prie jo prisideda ir tai, kad cheminėms priemonėms pagaminti reikia daug iškastinio kuro ir visa žemės ūkio industrija kartu su chemijos pramone tapo priklausoma nuo kuro kainų. Biotechnologijų laboratorijos, tokios, kaip „Bioversio“, matydamos poreikį žemės ūkio rinkoje tvariems sprendimams, iš dalies - alternatyvai cheminiams preparatams, ėmėsi vystyti tokius sprendimus. Jau dabar sukurti mikrobiologiniai sprendimai ir produktai dirvožemiui, kuriuos ūkininkai įtraukę į savo auginimo technologiją, gali ne tik sustabdyti dirvožemio prastėjimą, bet ir jį gerinti. Tokio proceso pasekmė - mažesnis trąšų ir funkcinių pesticidų poreikis. Gerėjant dirvožemiui mažėja trąšų praradimai, išsiplovimas, maisto medžiagos kaupiasi dirvoje.
Mikrobiologiniai produktai dirvožemiui
„Nuo 2015 m. „Bioversio“ savo laboratorijoje Vilniuje vysto mikrobiologijos dirvožemiui technologijas ir jau šiuo metu turime sukūrę tris dirvožemio produktus - „Biomas GROW“, „Biomas PROTECT“ ir „Biomas ORGANIC“, kuriuos realizuojame per agroverslo partnerius Lietuvoje, taip pat prekiaujame patys, - pasakoja biotechnologijų mokslininkas Stanislav Balion, bendrovės „Bioversio“ direktorius ir vienas kūrėjų.
„Bioversio“ mokslininkų sukurta dirvožemio bakterijų sporų suspensija augalų mitybai gerinti „Biomas GROW“ kompensuoja 23% trąšų sumažinimo arba suteikia 7-9% derliaus priedo nemažinant trąšų. „Biomas PROTECT“ - tai bakterijų sporų suspensija, kurioje yra net trys bakterijos, skirtos kovai su plataus spektro grybinės kilmės patogenų gentimis, pvz., Fusarium, Botrytis, Verticillium, Bipolaris. „Biomas ORGANIC“ preparato mikroskopinių grybų skaidytojų dėka šiaudai, ražiena ir šaknys virsta į organinę masę - daugėja humuso ir maisto medžiagų. Ligninas, celiuliozė ir hemiceliuliozė - itin tvirti polimeriniai junginiai, kurie yra pagrindinės augalinių liekanų sudedamosios dalys.
„Bioversio“ pastangos duoda vaisių, bendrovė kasmet auga po du kartus. „Šalia mikrobiologinių produktų dirvožemiui jau kitais metais planuojame žengti į naują - augalų apsaugos teritoriją. Esame išvystę biologinį produktą, kuris bus skirtas ligų ant augalų lapų stabdymui - tiesiogiai konkuruos su populiariais cheminiais fungicidais. Fungicidų rinka Lietuvoje yra apie 50 mln. Eur, o Europoje - apie 3 mlrd. Eur.
Jo mintis pagrindžia „Bioversio“ šiemet atlikta Lietuvos ūkininkų iš 48 rajonų apklausa. Ji atskleidė, kad net 64,5% jų ūkyje naudoja mikroorganizmų preparatus. Tai rodo, kad ūkininkai gana pažangūs ir didesnioji jų dalis jau ima naudoti mikrobiologinius produktus, saugančius ir gerinančius dirvožemį. Dauguma ūkininkų, mikroorganizmų naudotojų, įvardino, kad pagrindinė darbo su dirvožemio mikrobiologija priežastis - gerinti dirvožemį. Tai rodo, kad ūkininkai supranta svarbų priežastinį ryšį: dirvožemis yra priežastis, o produktyvus ir sveikesnis pasėlis - pasekmė. Ūkininkai apklausos metu taip pat nurodė, kad siekia gerinti dirvožemio kokybinius ir funkcinius parametrus. Pradėti dirbti su dirvožemio mikrobiologija jau šį sezoną ketina 45% ūkininkų, kurie iki šiol mikroorganizmų nenaudojo.
S. Balion įsitikinęs, kad dar yra didelių augimo perspektyvų. Skaičiuojama, kad „Bioversio“ biotechnologiniai sprendimai Lietuvoje yra pasiekę apie 100.000 ha pasėlių, o jų šalyje iš viso yra apie 1,5 mln. ha.
Ūkininko A. Grotuzo ūkio pavyzdys
A. Algirdas Grotuzas nuosavą ūkį įregistravo 2004 m. gegužės 4 d. Ūkininkauti pradėjo 1994 m. Kuomet A. Grotuzo tėtis atsiėmė senelių žemę. Šiame ūkyje A. Grotuzas atliko visus žemės dirbimo ir derliaus nuėmimo darbus. A. Grotuzo ūkio formavimo šaltiniai - nuosavos ūkininko lėšos. 2004 m. įregistravęs nuosavą ūkį, A. Grotuzas ėmėsi aktyvaus valdų plėtimo, šiais metais iš fizinių asmenų išsinuomojo 32,43 ha, bei įsigijo 14,97 ha žemės. Iš viso ūkininkas turi 47,40 ha. A. Grotuzo vadovaujamas ūkis gamina ekologinę produkciją. 2005 m. ūkininko pasėlių plotus užima grūdinės kkultūros ir grikiai. A. Grotuzo ūkio buhalterinę apskaitą tvarko Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Elektrėnų rajono konsultavimo biuras.
Įgyvendinus numatytas investicijas, A. Šios, naujos žemės ūkio technikos pagalba tikimasi sumažinti eksploatavimo sąnaudas, gauti didesnį dderlių ir kokybiškesnę produkciją dėl aukštesnės žemės apdirbimo bei derliaus nuėmimo kokybės, išvengti prastovų dėl žemės ūkio technikos gedimų, spėti laiku atlikti žemės apdirbimo bei derliaus nuėmimo darbus.
Projekte numatytoms investicijoms ūkininkas A. Grotuzas planuoja gauti EŽŪOGF paramą pagal Lietuvos Bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto pirmosios ir antrosios priemonių paramos kryptis „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas “. Pagal pirmą paramos kryptį ūkininkas tikisi, kad jam bus kompensuota 65 proc. (jauniesiems ūkininkams, ūkininkaujantiems mažo palankumo žemėse) investicijų sumos, o pagal antrąją - jis gaus vienkartinę 1 000 tūkst. eurų (3 452,8 Lt) paramos išmoką už nuosavos ir nuomojamos žemės ūkio paskirties žemės hektarą.
A. Grotuzo projektas “Modernaus ekologiško ūkio steigimas” atitinka EŽŪOGF tikslus ir finansavimo sritis, bendruosius BPD tikslus, BPD Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonių „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ tikslus bei uždavinius. Remiantis BPD priedu ir LR žemės ūkio ministro 2004 metais liepos 16 d. įsakymu patvirtintomis gairėmis pareiškėjams, projektas yra suderinamas su abejomis priemonėmis.
Lietuvoje yra palankios sąlygos augalininkystės ūkio plėtrai. Tai ir tinkama žemė, palankus klimatas, javų auginimo patirtis ir tradicijos, gamybinis potencialas. 2004 metų duomenimis bendroje žemės ūkio produkcijoje augalininkystės produkcija sudarė apie 55 proc.
A. Grotuzas įvertines susidariusią situaciją rinkoje, šios rinkos turima didelį plėtros potencialą ir tai, kad bendrovės naudojamos žemės yra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje, 2004 m. A. Ūkui tapus ekologinės produkcijos gaminotoju numatyta sudaryti sutartį nuo 2006 metų su UAB „Ukmergės biofabriku“, kuris ir taps pagrindiniu produkcijos pirkėju.
M&A rinkos tendencijos ir perspektyvos
Kelerius metus sąstingio apimta verslo sandorių - įmonių susijungimų ir įsigijimų (M&A) - rinka pasirengusi šuoliui, rodo naujausio pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG tyrimo rezultatai. Didžiausių pasaulio bendrovių planuojamas įmonių vertės rinkoje kainos - pelno (P/E) santykis, palyginus su praėjusiais metais, padidėjo 16 proc., o tai reiškia, kad įmonės yra labiau linkusios sudaryti verslo sandorius.
„Vis labiau augantis „apetitas“ sandoriams ir didėjantis spaudimas sudaryti sandorius yra tarsi dvi tos pačios monetos pusės. Preliminariais duomenimis, pernai Lietuvos rinkoje buvo sudaryti 75 sandoriai (2012 m. - 61, o 2011 - 77). Iš pernykščių sandorių Lietuvos rinkoje daugiausiai dėmesio sulaukė finansų sektorius - tai Ūkio banko - Šiaulių banko sandoris, „Snoro Lizingo“ pardavimas, „UniCredit“ bei „Societe Generale“ pasitraukimas iš Lietuvos rinkos.
Pagrindinis M&A rinkos variklis buvo vietinių privataus kapitalo fondų - „BaltCap“, „LitCapital“, Verslo Angelų Fondas“, „Practica“ - vykdyti įsigijimai - viso 19 sandorių.
D. Klimašauskas taip pat pastebėjo, kad ilgainiui gali suaktyvėti atvirkščias procesas - kai įmones užsienyje įsigyja Lietuvos investuotojai. Pozityvios investuotojų nuotaikos pastebimos visuose pasaulio regionuose - Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
KPMG „Global M&A Predictor“ yra pasaulinėms susijungimų ir įsigijimų tendencijoms prognozuoti skirtas tyrimas, kuris reguliariai atliekamas nuo 2007 metų. „Predictor“ nustato rinkos apetitą ir finansinį pajėgumą M&A sandoriams, numatydami svarbius indikatorius 12 mėnesių į priekį.
Finansavimo svarba ir bankų požiūris
Pasak R. Gucu, pastaraisiais metais dėl klimato kaitos ir pasikeitusių geopolitinių aplinkybių neapibrėžtumo faktorių yra daugiau, tačiau žemdirbiui nebuvo metų be iššūkių, be būtinybės priimti vienus ar kitus sprendimus. „Kai vertiname projektus, viena iš mūsų užduočių - identifikuoti rizikas. Ir jei mes jų matome daugiau, - tai pasakyti verslininkui. Beje, norisi, kad investicijos būtų daromos ne dėl to, jog gaunama parama, o dėl to, kad su investicijomis matomos geresnės ūkio perspektyvos, jos tvarios ir atsipirks, - teigia SEB banko atstovė.
Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvos ūkininkai turi dar aktyviau galvoti, kaip mažinti žaliavų eksportą ir kurti dilesnę pridėtinę vertę. Mat regionai, į kuriuos eksportuojamas pienas, grūdai ir kitos žaliavos, taip pat aktyviai vystosi, ten investuotojai ieško naujų galimybių.
Pasak jos, pavyzdžiui, Afrika - tarsi „miegantis lokys“, o mūsų ūkininkai labai priklauso nuo šio žemyno. Jei Afrikos šalys pradės investuoti į žaliavų perdirbimą, turėsime rimtai įvertinti savo konkurencingumą, todėl kuo greičiau būtina persiorientuoti ir gaminti produktus, kad ir nišinius, bei taip diversifikuoti verslą.
„Bendras patarimas ūkininkams - kurti didesnę pridėtinę vertę, diversifikuoti savo verslą arba rinkose, arba kuriant kelis verslus, kurie padėtų panaikinti cikliškumą. Ir jau matome - dalis verslininkų galvoja, kaip tai padaryti, - teigia R. Gucu.
„Dėl žemės ūkio finansavimo nusiteikę optimistiškai, nes tai amžinas verslas - maistas, būtinoji prekė. Mes ir žemės ūkio šalis, todėl visų rūpestis galvoti ir siekti žemę išnaudoti kuo racionaliau, gauti kuo daugiau naudos“, - mano R. Gucu.
Išvados
Apibendrinant, įmonių įsigijimai žemės ūkyje yra svarbus veiksnys, skatinantis inovacijas, tvarumą ir konkurencingumą. Lietuvos ūkininkai, siekdami išlikti konkurencingi globalioje rinkoje, turėtų aktyviai ieškoti galimybių diegti naujas technologijas, plėsti savo veiklą ir kurti didesnę pridėtinę vertę.
tags: #imoniu #isigijimai #zemes #ukyje