„Imtynininkas“ - tai lietuvių kalbos žodis, kuris dažniausiai siejamas su profesine veikla arba asmeniu, turinčiu teisę arba galimybę vykdyti tam tikrą veiklą, susijusią su tam tikru procesu.
Žodis „imtynininkas“ yra sudurtinis ir susideda iš dviejų pagrindinių dalių: „imtyn-“ ir „-ininkas“.
- Pirmoji dalis - „imtyn-“ - kilusi iš veiksmažodžio „imtyniauti“, reiškiančio kovoti, varžytis, dalyvauti imtynėse arba kitose jėgos varžybose.
- Antroji dalis „-ininkas“ yra profesijos ar užsiėmimo priesaga, kuri dažnai pridedama prie veiklos pavadinimo, kad nurodytų asmenį, užsiimantį šia veikla.
Taigi, „Imtynininkas“ nurodo žmogų, kuris užsiima imtynėmis - tai gali būti tiek profesionalus sportininkas, tiek mėgėjas, dalyvaujantis varžybose ar treniruotėse. Žodis „imtynininkas“ priklauso vyriškos giminės daiktavardžiams.
Žodžio „imtynininkas“ struktūra primena kitus lietuvių kalbos žodžius, kurie nurodo tam tikros veiklos vykdytojus. Pavyzdžiui, „krepšininkas“ (žmogus, žaidžiantis krepšinį), „futbolininkas“ (žmogus, žaidžiantis futbolą) ir t. t.
Vis dėlto, nors žodis „imtynininkas“ nėra dažniausiai vartojamas lietuvių kalboje, jis aiškiai atspindi lietuvių kalbos gebėjimą sudaryti naujus žodžius pagal struktūrą, kuri yra būdinga šiai kalbai.
Imtynės - sporto šaka
Imtynės - 2 sportininkų kova, kurios metu stengiamasi varžovą paguldyti ant menčių arba laimėti taškais; sporto šakų grupė.
Yra keletas imtynių rūšių:
- Graikų-romėnų imtynės
- Laisvosios imtynės
- Moterų imtynės
Graikų‑romėnų ir laisvųjų imtynių sportininkai imasi apskritoje 9 m skersmens aikštelėje (centrinės imtynių zonos skersmuo 7 m) ant specialaus lygiu paviršiumi minkšto kilimo 2 kėlinius po 3 minutes (tarp jų 30 s. pertrauka). Kovojama bet kurioje padėtyje tol, kol taisyklių leidžiamais veiksmais (apvertimu, metimu, parbloškimu, paklupdymu, spaudimu, sukimu, užkabinimu) varžovas abiem mentėmis prispaudžiamas prie kilimo.
Jeigu per nustatytą laiką nė vienam sportininkui nepavyksta to pasiekti, laimi tas, kuris gauna daugiau taškų už veiksmų kokybę (nuo 1975 imtynėse nebūna lygiųjų); pergalė būna skiriama ir kai varžovas pasitraukia arba yra pašalinamas.
Graikų‑romėnų imtynių taisyklės leidžia imti varžovą nuo galvos iki juosmens, laisvųjų imtynių - nuo galvos iki kojų. Moterų imtynės vyksta pagal laisvųjų imtynių supaprastintas taisykles. Vyrai ir moterys skirstomi į 12 svorio kategorijų, kurių 6 yra olimpinės.
Laisvosios imtynės - bene populiariausias iš daugelio pasaulyje kultivuojamų imtynių stilių. Ši sporto šaka debiutavo olimpinėse žaidynėse jau 1904 m. Įprasta laisvųjų imtynių kova, kaip ir graikų-romėnų imtynėse, yra suskirstyta į du raundus po tris minutes su 30 sekundžių pertrauka. Bene labiausiai paplitęs būdas laimėti - surinktų taškų skaičius. Judesiai vertinami taškais pagal jų sudėtingumą. Vienas judesys gali būti vertinamas nuo 1 iki 5 taškų. Žaidėjai taip pat gali gauti taškų priešininkui nusižengus, pavyzdžiui, atlikus neteisėtus sugriebimus, bandant pabėgti nuo sugriebimo, agresyvumą, pasyvumą ir t.t. Už tai dažnai skiriami įspėjimai. Pasibaigus šešių minučių laikotarpiui, susumuojami bendri rezultatai ir laimi daugiau taškų surinkęs imtynininkas. Lygiąsias lemia mažiausias įspėjimų skaičius ir galutinis surinktas taškas.
Nors laisvųjų ir graikų-romėnų imtynių taškų skaičiavimo sistema ir rungtynių formatas yra daugmaž vienodi, esminis skirtumas tarp šių dviejų stilių yra kojų panaudojimas.
Laisvosiose imtynėse tokie apribojimai netaikomi. Įkvėptos „catch-as-catch-can“ (catch wrestling) imtynių - kelių imtynių stilių ir kovinio sporto derinio, populiaraus XIX a. Todėl laisvojo stiliaus kovos paprastai prasideda imtynininkams užimant labai žemą poziciją, kad būtų galima ginti kojas. Dėl šių aspektų galima naudoti daugiau įvairių technikų, todėl laisvosios imtynės vyksta sklandžiau nei griežtesnis graikų-romėnų imtynių variantas. Laisvosiose imtynėse už pirmą pasyvumo atvejį imtynininkas gauna žodinį teisėjo įspėjimą. Jei kuris nors imtynininkas per šį langą spėja pelnyti tašką, baudos taškai neskiriami.
1896 m. graikų-romėnų imtynės įtrauktos į pirmąsias šiuolaikines olimpines žaidynes, o laisvosios imtynės į vasaros žaidynių programą pateko 1904 m. Tokiu būdu olimpinių žaidynių istorijoje buvo įvestos ir svorio kategorijos varžybos. 1896 m. 1912 m. laisvųjų imtynių varžybos buvo išbrauktos iš olimpinių žaidynių tvarkaraščio, tačiau 1920 m. Nuo tada ši sporto šaka nuolat įtraukiama į olimpinių žaidynių sąrašą, tačiau tik 2004 m. Atėnų žaidynėse buvo pradėtos rengti moterų laisvųjų imtynių varžybos.
Laisvosios imtynės yra sportas, reikalaujantis ne tik fizinio pasirengimo, bet ir taktinio mąstymo.
Imtynių istorija ir organizacijos
Imtynės žinomos nuo seniausių laikų (5000 m. prieš Kristų, Kinija). Senovės Graikijoje jos buvo olimpinių žaidynių dalis. Nacionalines imtynes ir dabar kultivuoja daugelis tautų. Graikų‑romėnų imtynės atgaivintos 18 a. pabaigoje Prancūzijoje (vadinosi prancūzų, vėliau klasikinėmis imtynėmis), laisvosios - Didžiojoje Britanijoje.
1896 graikų‑romėnų, 1904 laisvosios, 2004 moterų imtynės įtrauktos į olimpinių žaidynių programą.
1912 įkurta Tarptautinių imtynių mėgėjų federacija (Fédération Internationale de Lutte Amateur, FILA; 2004 vienijo 154 šalių federacijas). 2013 Tarptautinė imtynių mėgėjų federacija reorganizuota į Vieningą imtynių pasaulį (United World Wrestling, UWW; 2024 vienijo 191 šalies federacijas).
Vieningas imtynių pasaulis (UWW) t. p. globoja ir vykdo tradicinių imtynių, graplingo, paplūdimio imtynių ir pankrationo čempionatus. Nuo 2004 rengiami paplūdimio imtynių čempionatai.
Pajėgiausi pasaulyje yra Rusijos, Japonijos, Bulgarijos, Turkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Vengrijos, Irano, Jungtinių Amerikos Valstijų imtynininkai.
Imtynės Lietuvoje
Lietuvoje imtynės (ristynės) mėgtos nuo seniausių laikų. Sporto šaka jos tapo 20 a. Pirmosios graikų‑romėnų imtynių varžybos įvyko 1923, čempionatas 1924. 1927-40 imtynės buvo kultivuojamos kariuomenėje, policijoje, klajojamojo cirko trupėse (graikų‑romėnų imtynės). Žymiausi imtynininkai buvo Vladas Labanauskas, K. Požėla. 1949 įvyko pirmasis Lietuvos graikų‑romėnų, arba klasikinių imtynių čempionatas. Nuo 1953 rengiami laisvųjų imtynių, nuo 1997 - moterų imtynių Lietuvos čempionatai.
1990 įkurta Lietuvos imtynių federacija, 1991 priimta į Tarptautinę imtynių mėgėjų federaciją. Daugkartiniais Lietuvos čempionais tapo Algis Ladieta (20 kartų), Ruslanas Vartanovas (15), Mindaugas Ežerskis (15), Arvydas Kaminskas (13), M. Mizgaitis (10), R. Bagdonas (8), Eduardas Kreivėnas, M. Zaremba.
1975 Valentinas Mizgaitis tapo pasaulio jaunimo čempionu, 1994 Mindaugas Ežerskis - pasaulio jaunių vicečempionu, 2003 Valdemaras Venckaitis - pasaulio jaunimo vicečempionu. Pasaulio čempionatuose 2 vietą yra užėmęs Mindaugas Ežerskis (2007), 3 vietą - Valdemaras Venckaitis (2007), Edgaras Venckaitis (2014), Mantas Knystautas (2022), Europos čempionatuose 2 vietą - Mindaugas Ežerskis (2009, 2012), 3 vietą - Laimutis Adomaitis, Mindaugas Ežerskis (2005), Valdemaras Venckaitis (2007), M. Mizgaitis (2010), A. Kazakevičius (2012).
Remigijus Šukevičius yra pirmasis imtynininkas, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse (1992 Barselonoje užėmė 11, 1996 Atlantoje - 12 vietą). Olimpinių žaidynių prizininkais tapo M. Mizgaitis (2008 Pekine iškovojo sidabro medalį) ir A. Kazakevičius (2012 Londone - bronzos medalį).
Šiaulių sporto mokyklos „Atžalynas“ graikų-romėnų imtynininkas Edgaras Gindvilis - nuolatinis varžybų nugalėtojas. Jau aštuonerius metus Lietuvoje rengiamos vaikų graikų-romėnų imtynių pirmenybės. E. Šiaulietis imasi ne tik pagal graikų ir romėnų stilių, bet dalyvauja ir laisvųjų imtynių čempionatuose.
Trečiadienio vakarą ant kilimo Romoje svorio kategorijoje iki 67 kg K.Šleiva nutraukė Lietuvos imtynininkų apdovanojimų sausrą aukščiausio lygio varžybose. Pastarąjį kartą svarbiu laimikiu mūsų šalies imtynininkai džiaugėsi 2014 metais, kai Edgaras Venckaitis Taškente iškovojo bronzos medalį.
Romoje sėkmė atėjo, nors pradžia jos nežadėjo. Pirmą kovą norvegui Mortenui Thoresenui 3:4 pralaimėjęs 23 metų panevėžietis sulaukė šanso tęsti kovas, nes varžovas nukeliavo iki turnyro finalo ir galiausiai tapo čempionu. K.Šleiva paguodos varžybose per minutę susidorojo su turku Enesu Basaru, o mažajame finale po dramatiškos kovos 4:2 palaužė ir 21-erių baltarusį Aliaksandrą Liavončiuką.
Panevėžyje prieš 14 metų trenerio Vladimiro Audicko atrastas talentingas jaunuolis, kurio tėvas yra lankęs imtynes, vaikystėje persirgo astma, nustūmė į šalį pomėgį važinėti KTM motociklais, atsispyrė jį kamavusiam namų ilgesiui, kai buvo atsivežtas į Vilnių, ir tobulėjo jau kito trenerio Olego Antoscenkovo globoje. Europos jaunimo pirmenybėse jis buvo pelnęs du bronzos ir vieną sidabro medalį, bet ilgai laukė savo šanso vyrų varžybose.
Bet ilgos treniruotės pagaliau atsipirko jaunam imtynininkui, kuris treniruojasi Vilniuje ir planuoja studijuoti kineziterapiją.
Apie emocijas, užplūdusias po kovos, kraują ir kovas ant kilimo K.Šleiva pasakojo trumpam ištrūkęs iš tvirtų bendražygių glėbio Vilniaus oro uoste.
- Kristupai, kai jaučiatės iškovojęs Lietuvos imtynių sportui medalį po šešerių metų pertraukos?
- Tai buvo didelis siurprizas. Tai tarsi kasdien kažko lauktum ir tikėtum ir ateina diena, kai tai pagaliau įvyksta. Negaliu patikėti, kad turiu Europos suaugusių čempionato medalį.
- Apibūdinkite savo kovas Italijoje?
- Kai prasidėjo rytas ir aš laimėjau prieš pajėgų Turkijos atstovą, įgavau pasitikėjimo, nes kovojau tikrai gerai. Su baltarusiu jau ėjau su dideliu noru laimėti ir be jokių minčių apie galimą pralaimėjimą. Žinojau, kad atiduosiu, ką galiu.
- Kaip vyko paskutinė kova dėl bronzos, kurios pabaigoje iš nosies pasruvo kraujas?
- Niekis. Mes taip visada kovojame - gauname per nosį, bėga kraujas - nieko tokio. Nueini, įsikiši vatos ir tęsi kovą - pas mums tai kasdienybė.
- Ko pritrūko pirmojoje kovoje?
- Buvau numetęs svorio, atlikau gerą apšilimą, viskas atrodė gerai. Tačiau kova taip pasisuko, kad 5 minutę pamačiau, kad manęs nebėra. Ką padarysi.
- Kas dar, be tądien jausto pasitikėjimo, padėjo jums laimėti medalį?
- Treneriai labai motyvavo ir padėjo. Jie niekada neleidžia pasiduoti. Treneris Vartanovas, su kuriuo padariau net du gerus apšilimus per dieną, mane nuteikė labai gerai pirmai kovai, o antrai - dar geriau. Tas pasitikėjimas buvo labai geras, o po pokalbio su treneriu nieko kito nebeliko - tik laimėti.
- Pasitikėjimas jautėsi ir mažajame finale, kai kovos įkarštyje paprašėte teisėjų peržiūrėti vieną epizodą ir buvote teisus. Taip dažnai būna?
- Kai išmeti „challange“, teisėjas nebūtinai priima sprendimą tavo naudai, bet dabar stengiuosi likti kuo ramesnis, nesiginčyti su teisėjais, o tada jau ir jie galbūt stengiasi padėti.
- Įprastai jums sunkiai sekasi mesti svorį. Kaip šįkart?
- Svorio metimas tikrai yra mano priešas. Bet kai tiek metų tai yra tekę daryti, niekur nedingsi. Visi meta svorį prieš varžybas, visi kankinasi. Jei nori laimėti, tenka mesti svorį.
- Tai apie ką dabar svajojate?
- Kol kas tiek emocijų, kad nesinori valgyti. Nuotaika labai gera. Be to, už mėnesio vyks olimpinės atrankos varžybos, tad nesinori piktnaudžiauti.
- Laukia du olimpiniai atrankos turnyrai. Kiek šis pasiekimas pridės pasitikėjimo siekiant patekti į Tokiją (olimpinio bilieto dar neturi nė vienas Lietuvos imtynininkas, - red.)?
- Gavau didelį stimulą. Pajutau, kad galiu kovoti su kiekvienu. Kai pirmojoje kovoje 3:4 nusileidau norvegui, kuris tapo Europos čempionu, supratau, kad ir pats galėčiau laimėti čempionatą. Todėl ir į atrankos turnyrus važiuosi pasirengęs parodyti viską, ką galiu ir kam tiek ilgai ruošiausi šiame gyvenime.
- Kam labiausiai esate dėkingas už šį medalį?
- Visiems treneriams, o labiausiai savo pirmajam treneriui Vladimirui Audickui, kuris ir atvedė mane į imtynes (tuo metu K.Šleiva apkabino greta stovėjusį trenerį). Be šio trenerio aš nebūčiau čia.
Be to, aš labai dėkingas savo kovų draugams. Be jų aš nei fiziškai, nei morališkai nebūčiau to pasiekęs. Nors mūsų sporto šaka yra dvikovinė, vis tiek - be komandos esi niekas. Vienas važinėdamas į stovyklas ir varžybas, neturėdamas palaikymo, turbūt palūžtum. Komanda yra viskas.
Žymūs imtynininkai:
- Buvaisaras Hamidovičius Saitijevas
- Aleksandras Vasiljevičius Medvedas
- John William Smith
- Ivanas Sergejevičius Jaryginas
- Bruce’as Robertas Baumgartneris
Imtynininkai varžybų metu
tags: #imtininkas #turi #buti #visada