Individualaus namo apšiltinimas: kaip pasirinkti tinkamiausią sprendimą?

Nors dauguma šiais laikais statomų medinių vasarnamių mažai kuo skiriasi nuo namų, kuriuose galima gyventi visus metus, vis dar gana dažnai diskutuojamas medinio sodo namo apšiltinimo klausimas. Ne paslaptis, kad geras medinio namo šiltinimas reikalauja ypatingo smulkmeniškumo, o apšiltinimo darbams reikalingos išlaidos praktikoje prilygsta bet kokio kito, tokio paties ploto pastato šiltinimo kaštams. Todėl, prieš priimant sprendimą ir imantis šio proceso, siūlome gerai apsvarstyti ne tik medžiagų pasirinkimą, bet ir patį pastato šiltinimo poreikį.

Vertinant tai, kad medinis vasarnamis dažnu atveju naudojamas tik šiltuoju sezonu, o sandari medienos konstrukcija jau savaime užtikrina puikią šilumos izoliaciją dėl specifinių, medienai būdingų savybių, vasarnamio šiltinimo poreikis tokiu atveju tampa minimalus. Kaip pastebima praktikoje, mediniuose sodo namuose dažniausiai apsiribojama krosnies įrengimu, kuri, esant teisingai namo izoliacijai, greitai įšildo visas namo patalpas ir šilumą išlaiko gana ilgai. Vis dėlto, jei vasarnamyje laiką leidžiate ištisus metus arba paties medinio vasarnamio plotas yra gana didelis, vertėtų pagalvoti apie jo apšiltinimą. Tokiu atveju medinis namas taps ne tik gerokai sandaresnis, bet ir mažiau įšals žiemos metu.

Tačiau, ypač svarbu nepamiršti, kad geresnė šilumos izoliacija priklauso ne tik nuo apšiltintų sienų. Remiantis bendrais skaičiavimais, net 25% šilumos nuostolių tenka langams ir durims, o 10-15% luboms, todėl, prieš nuspręsdami imtis šiltinimo darbų, visų pirma, išsiaiškinkite silpniausias namo vietas šilumos izoliacijos atžvilgiu.

Šiltinimo būdai ir medžiagos

Nors egzistuoja ne vienas medinio namo šiltinimo būdas, bene dažniausias ir gana lietuvių mėgstamas - ypač ekonomiškas šiltinimas poliesteriniu putplasčiu. Šiltinant vasarnamį šiuo paprastu būdu, specialios poliesterio plokštės yra tiesiogiai tvirtinamos prie medienos. Gana paklausia medžiaga dėl savo išskirtinės kokybės pastaruoju metu namų šiltinime tampa poliuretanas, pasižymintis dideliu elastingumu, ypač dėkingu šilumos izoliacijai.

Medinio namo šiltinimas mineraline akmens vata galėtų būti dar vienas, už poliesterinį putplastį kur kas kokybiškesnis pasirinkimas, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad naudojant šį būdą papildomai bus reikalinga ir polietileno plėvelė, padėsianti sugerti sienai žalingus vandens garus. Akmens vata ne retai keičiama ekovata, turinčia daugybę svarbių pliusų. Nors daugelis tiekėjų ekovatos varžą prilygina akmens vatos varžai, dėl akmens vatą sujungiančių siūlių, priešingai nei ekovatos naudojimo atveju, prarandamas ne mažas šilumos kiekis.

Plaušinė medžiagos struktūra, būdinga akmens vatai, taip pat ne retais atvejais ima kaupti drėgmę, kuri bėgant laikui ardo namo sienas. Priešingai nei akmens vata, purškiamoji ekovata išleidžia susikaupusį vandenį, o celiuliozė, iš kurios pagaminta ši, namo šiltinimui naudojama medžiaga, leidžia jai gerai prisitaikyti prie medienos paviršiaus.

Svarbūs koeficientai

Tiesa, kad ir kokį šiltinimo būdą nuspręstumėte pasirinkti, svarbu atkreipti dėmesį į šilumos perdavimo U ir šiluminės varžos R koeficientus. Šilumos perdavimo kriterijus leis įvertinti šiluminę izoliaciją arba šilumos kiekį, kuris gali persiskverbti per šiltinimo medžiagos pertvarą. Kuo žemesnė U vertė, tuo šilumos persiskverbs mažiau.

Atsižvelgiant į kiekvieno namo specifiką, individualaus namo šiltinimo procesui gali būti svarbūs saviti dalykai. Vis dėlto bene svarbiausias dalykas, kurį reikėtų įvertinti prieš šiltinant medinio namo sienas, yra tai, kad pastatytas namas sės bent keletą metų. Tokiu atveju labai tikėtina, kad namą šiltinant vos po jo pastatymo, priklijuotas polistirolas, putos ar kitos medžiagos bus sugadintos.

Remiantis praktika, dažniausiai medinio namo sienos sėda apie 4-6% sienos aukščio, todėl šį atstumą derėtų įvertinti ir užsiimant šiltinimo darbais. Pavyzdžiui, jei namo siena yra 4,5 m aukščio, po nusėdimo jos aukštis sumažės apie 20 cm.

Dar vienas svarbus aspektas šiltinant medinio namo sienas yra tai, jog visus įmanomus šiltinimo darbus rekomenduojama atlikti iš išorės, nes namo šiltinimas iš vidaus nėra ypač praktiškas. Norint gerai apšiltinti vidines, jau pastatyto namo sienas, labai dažnai tenka ardyti grindis, o jei darbas atliekamas ne itin kokybiškai, tokio proceso metu atsiranda ir puiki terpė veistis graužikams ar pelėsiui.

Kalbant apie šiltinimui naudojamų medžiagų pasirinkimą, kaip jau minėta anksčiau, egzistuoja ne vienas galimos medžiagos variantas. Tačiau, renkantis šiltinimo medžiagą, labiausiai rekomenduojame atkreipti dėmesį į tai, kad naudojama medžiaga būtų laidi garams - ,,kvėpuotų“, jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, taip pat ji pasižymėtų atsparumu mikroorganizmų veisimuisi.

Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną pagrindinių medinių namų problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų tiesiami kilimai. Ypač inovatyvi ir vis dažniau šiltinant ne tik medinių namų grindis naudojama medžiaga - poliuretanas. Ji pasižymi ne tik tuo, kad savyje sujungia šilumos, hidroizoliacines bei garso izoliacijos funkcijas, bet ir yra vienalytė, todėl jos nereikia papildomai sandarinti. Medžiaga puikia sukimba su šiltinamu sluoksniu, o jos tankis užtikrina atsparumą apkrovoms. Nusprendus naudoti poliuretaną, grindys gana dažnai tiesiogiai juo apipurškiamos iš viršaus, taip stabdant šalto oro įsiskverbimą per grindis, jei šios nėra visiškai sandarios.

Jeigu svarstote apie kokybiškesnį lubų apšiltinimą, rekomenduojame apsvarstyti putplasčio plokščių su frezuotu kraštu naudojimą. Bene populiariausias ir aukštą šilumos izoliaciją garantuojantis variantas - plastikiniai langai ir sandarios durys. Tačiau, norėdami išlaikyti medinio namo autentiką ir stilių, šilumos izoliaciją galite padidinti ir kitais būdais. Jei kalbame apie medinius, ne ypač puikios būklės langus, galėtų būti svarstytinas stiklo pakeitimo į storesnį variantas. Dar vienas galimas variantas - vietas, kuriose stiklas tvirtinasi prie lango rėmo, ištepti specialiu glaistu ar hermetiku, esant poreikiui taip pat galima pakeisti stiklo rėminimo juostelę. Kol lauke temperatūra nėra žemiau nulio, per visa rėmų perimetrą taip pat galima klijuoti specialią šiltinimo juostą. Kalbant apie duris - ypatingą dėmesį atkreipti reikėtų ne tik į lauko duris, bet ir visas duris, kurios veda į šaltas patalpas ar prieškambarį. Čia pagrindine apšiltinimo priemone galėtų būti plyšių tarp durų rėmų užkamšymas.

Renovacijos svarba ir etapai

Nors senesnės statybos ar renovuojamiems namams reikalavimai nėra tokie griežti, didėjančios šildymo kainos ir žmonių supratimas apie gyvenimo kokybę verčia galvoti apie renovaciją. Tad individualius namus, statytus sovietmečio saulėlydžiu ar pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu, šiandien neišvengiamai būtina renovuoti. Tikrai ne kiekvieną senesnį namą verta renovuoti - vienbalsiai tvirtina specialistai. Kai kuriuos senesnius namus paprasčiau, o ir pigiau nugriovus statyti iš naujo.

Problema ne tik ta, kad sovietmečiu pastatų sienos apskritai nebuvo šiltinamos - sienas ir stogą būtų galima apšiltinti, o langus ir duris pakeisti sandaresniais. Tačiau pertvarkyti vidaus planą ir tūrius pagal šiuolaikinius standartus dažnai neįmanoma arba labai brangu. Neretai senesnės statybos namai pastatyti savamokslių arba iš nekokybiškų medžiagų, kiti 200-300 kv. m ploto namai šiandien tiesiog per dideli. Išlaikyti ir prižiūrėti tokį rūmą neracionalu - gal geriau turėti savo sklype optimalaus dydžio namą ir didesnį plotą žaliosios vejos. Tačiau yra individualių namų, kurie, nors ir statyti prieš dešimtmečius, gali būti sėkmingai renovuojami.

Pagal energijos sąnaudas pastatai klasifikuojami į devynias energinio efektyvumo klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Tie­sa, A ir aukš­tes­nes kla­ses ati­tin­kan­čių būs­tų Lie­tu­vo­je kol kas tė­ra vienetai - tai vadinamieji pasyvūs namai (A++ klasė nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą). Pri­va­tūs na­mai ati­tin­ka la­bai įvai­rias ener­gi­nio nau­din­gu­mo kla­ses.

Kalbant apie privačių namų renovaciją pirmiausia reikia pabrėžti tai, kad kiekvienas atvejis individualus, todėl universalios metodikos, kaip atnaujinti seną pastatą, nėra. Kartais, jeigu nėra akivaizdu, per kurias namo vietas išeina daugiausia šilumos, verta užsisakyti termovizinius tyrimus. Termovizinėje nuotraukoje ryškiomis spalvomis aiškiai išskiriamos sandarios ir nesandarios namo vietos. Nustačius nesandarias vietas galima galvoti, kaip pašalinti trūkumus.

Statybų ekspertai tradiciškai pataria renovaciją pradėti nuo stogo ir fasado šiltinimo, langų ir durų pakeitimo šiltesniais. Renovuojant pastatą labai svarbu išvengti drėgmės susidarymo sienose dėl vadinamojo rasos taško efekto. Dažniausiai privatūs namai šiltinami polistireniniu putplasčiu arba mineraline vata, tačiau kartais pasirenkamos ir netradicinės medžiagos.

Statybų specialistai pataria renovacijos darbus atlikti etapais. Pirmais metais galima apšiltinti stogą, antrais - pakeisti langus ir duris šiltesniais, trečiais - apšiltinti fasadą. Vidutiniškai fasadas apšiltinamas per 1-2 mėn., stogui pakeisti prireiks panašiai tiek pat laiko. Atlikus renovaciją, šildymui galima sutaupyti 30 proc. ir daugiau.

Populiariausios šiltinimo medžiagos

Populiariausios šiltinimo medžiagos Lietuvoje vis dar yra polistireninis putplastis ir mineralinė vata. Polistireninis putplastis naudojamas visoms išorinėms sienoms šiltinti. Jis naudojamas tinkuojamosiose, vėdinamosiose ir kitose išorinių sienų šiltinimo sistemose. Šiltinant sienas polistireniniu putplasčiu, išgaunamas patikimas šiltinimo sistemos sandarumas. Pagrindiniai putplasčio privalumai yra palyginti žema kaina, tvirtumas, gerų savybių išlaikymas visą eksploatacijos laikotarpį. Taip pat svarbu, kad, atliekant šiltinimo darbus, nereikia jokių apsaugos priemonių, procesas nekenkia gamtai.

Iš trūkumų būtų galima paminėti tai, jog polistireninis putplastis dūlėja veikiamas saulės spindulių, nepridengtą polistireninį putplastį kartais ardo paukščiai, jis tirpsta acetone ir kituose tirpikliuose.

Akmens vata - viena universaliausių termoizoliacinių medžiagų, naudojama beveik visoms pastato konstrukcijoms šiltinti. Dėl efektyvių šilumos izoliacinių savybių ir plataus gaminių asortimento akmens vatos gaminiai plačiai naudojami namams renovuoti. Akmens vata pasižymi geromis termoizoliacinėmis, garso ir priešgaisrinėmis savybėmis. Be to, vata yra garams laidi medžiaga, todėl konstrukcijos nedrėksta ir nepelija. O dėl savo natūralios kilmės akmens vatos gaminiai yra ilgaamžiai ir nekeičia savo matmenų dėl atmosferinių veiksnių poveikio.

Kaip vieną iš trūkumų būtų galima paminėti šiek tiek didesnę mineralinės vatos kainą. Medžio plaušo plokštės - viena iš įprastų šiltinimo alternatyvų renovuojant privačius namus. Kaip žinoma, mediena yra vertinga žaliava, turinti gerų izoliacinių savybių. Vienas svarbiausių medžio plaušo plokščių privalumų - šios šiltinimo medžiagos ekologiškumas. Ji pasižymi natūraliu poringumu, tad yra išgaunamos geros tiek šilumos, tiek garso izoliacijos savybės. Medžio plaušo plokštės nesudėtingai ir greitai sumontuojamos ant fasado, tad renovuojant pastatus sutaupoma laiko.

Kaip pasirinkti tinkamą šiltinimo būdą?

Planuojant apšiltinti namą, kiekvienu konkrečiu atveju statybų ekspertai patars, koks namo šiltinimo būdas yra tinkamiausias jūsų namui, ar apšiltinti jį nuo pamatų iki stogo, ar ieškoti kitų individualių bei racionalių sprendimų.

Namo apšiltinimo kainą lemia įvairūs faktoriai, todėl geriausia yra su specialistais susisiekti tiesiogiai. Šiuolaikinės ir pažangios termoizoliacinės medžiagos, priemonės bei įranga pagreitina namo apšiltinimo procesus, sutrumpinant darbo laiko sąnaudas.

Apibendrinant, individualaus namo apšiltinimas yra svarbus žingsnis siekiant energijos efektyvumo ir komforto. Tinkamai pasirinktos medžiagos ir profesionalus montavimas užtikrins ilgalaikę naudą ir sumažins šildymo išlaidas.

tags: #individualaus #namo #apsiltinimas