Individuali veikla ir gyvenamosios vietos deklaravimas: mokesčiai ir svarbūs aspektai Lietuvoje

Dažnam jaunam verslininkui, nusprendus pradėti vykdyti savo veiklą, iškyla klausimas, kokią verslo formą pasirinkti. Šiame straipsnyje aptarsime individualios veiklos (IDV) vykdymą, gyvenamosios vietos deklaravimą ir su tuo susijusius mokesčius bei kitus svarbius aspektus.

Individualios veiklos pradžia ir registracija

Norint pradėti vykdyti individualią veiklą pagal pažymą (toliau IDV), reikia prisijungti prie e. VMI portalo elektroninių paslaugų srities Mano VMI ir per sistemą pateikti mokesčių inspekcijai prašymą REG812 Fizinio asmens prašymas įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą.

Kaip įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą? Prieš pradėdami vykdyti individualią veiklą, turite VMI pateikti Fizinio asmens prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą. Individualią veiklą galima pradėti vykdyti nuo prašymo pateikimo dienos. Prašymą patogiausia pateikti elektroniniu būdu per portalą Mano VMI skyrelyje: Paslaugos -> Individuali veikla pagal pažymą -> Individualios veiklos pagal pažymą užsakymas, keitimas, atsidariusiame lange paspauskite Pildyti. Prašymą taip pat galite pateikti atvykę į artimiausią teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). *Atvykti į VMI aptarnavimo padalinius galite tik iš anksto užsiregistravę.

Individualią veiklą galima pradėti vykdyti nuo prašymo pateikimo dienos.

Mokesčiai vykdant individualią veiklą

Vykdant IDV, svarbu žinoti apie taikomus mokesčius ir įmokas.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

5 procentų GPM tarifas. Dažnai IDV veiklą vykdantys gyventojai renkasi alternatyvą pripažinti leidžiamais atskaitymais sumą, kuri lygi 30 proc. gautų (uždirbtų) IDV pajamų. Tokiu atveju gyventojas neprivalo turėti išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos

Įmokos sodrai mokamos nuo 50 proc. Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų tarifas 29,7 proc. (31,7 proc jei IDV vykdantis asmuo dalyvauja papildomame pensijų kaupime mokėdamas papildomas įmokas savo lėšomis.

VSD įmokos, kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki GPM308 deklaracijos pateikimo VMI paskutinės dienos, t.y.

Privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokos

Privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokų tarifas 9 proc. Jos skaičiuojamos nuo pajamų nuo kurių skaičiuojamos ir VSD įmokos, t.y. nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų.

IDV vykdantis asmuo kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos turi sumokėti sodrai 9 proc. IDV vykdantys asmenys gali kas mėnesį nemokėti 9 proc. PSD įmokų, jeigu už juos tos įmokos jau yra sumokėtos, pvz. dirba pagal darbo sutartį, yra valstybės tarnautojai, pensininkai, neįgalieji, studentai ir ar kt. Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1, 2, 6 dalyse bei 6 str. 4 d. įvardinti asmenys.

Pasibaigus kalendoriniams metams asmenys, vykdantys IDV, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas PSD įmokas.

Medžiaga parengta pagal 2017 m. sausio mėn.

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus procesas kiekvienam Lietuvos gyventojui, įskaitant tuos, kurie vykdo individualią veiklą.

Kas turi deklaruoti gyvenamąją vietą?

Gyvenamąją vietą privalo deklaruoti:

• Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvoje.
• Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai (toliau - užsieniečiai), atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
• Užsienio valstybių, ne Europos Sąjungos valstybių narių ar ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir asmenys be pilietybės (toliau - užsieniečiai), kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką užsieniečiai, nurodyti 3 punkte, deklaraciją pateikia per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją, atsiimdami teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį dokumentą.

Kaip deklaruoti gyvenamąją vietą?

Asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą, nustatytos formos deklaraciją ir reikiamus dokumentus pateikia:

• Tiesiogiai atvykęs į deklaravimo įstaigą.
• Elektroniniu būdu.

Jei teikiant deklaraciją reikalingas savininko (bendraturčio) sutikimas, jis (jie) taip pat turi turėti galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę ir sutikimą.

Jeigu asmuo dėl objektyvių priežasčių (pvz.: dėl neįgalumo, ligos, buvimo gydymo ar socialinės globos įstaigoje) negali pats atvykti į deklaravimo įstaigą, klausimą dėl tokio asmens deklaracijos priėmimo, deklaravimo įstaigos darbuotojui nuvykstant į šio asmens gyvenamąją vietą, sprendžia deklaravimo įstaigos vadovas arba jo pareigas vykdantis deklaravimo įstaigos darbuotojas.

Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tikslinimas ir keitimas

Deklaravimo duomenys tikslinami ar keičiami, jeigu:

• Gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti neteisingus jo (ir (ar) kartu gyvenančių jo šeimos narių) deklaravimo duomenis.
• Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens (asmenų) neteisingus deklaravimo duomenis.
• Pasikeitus pastato, buto, patalpos numeriui, gatvės, gyvenamosios vietovės ar teritorijos administracinio vieneto pavadinimui.
• Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų keitimo, ištaisymo ar atstatymo.

Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas

Deklaravimo duomenys naikinami, jeigu:

• Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
• Patalpos, iš kurios prašoma panaikinti deklaravimo duomenis, adresas turi būti tikslus - su namo, korpuso, buto numeriu (numeriais).
• Panaikintas užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.
• Atsisakyta išduoti užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
• Pasibaigė užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas arba Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės galiojimo laikas.
• Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įsigaliojimo dienos nepateikė prašymo dėl dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimo.
• Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, jų šeimos nariai neteko teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.
• Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.

Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą

Asmuo deklaruodamas savo gyvenamąją vietą ir deklaracijoje pažymėjęs atitinkamą lauką apie pažymos gavimą, gauna pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Anksčiau savo gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pažymą gauna deklaravimo įstaigai, kurios teritorijoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, pateikęs prašymą. Jeigu asmuo pageidauja, pažymoje nurodomi ir jo nepilnamečiai vaikai, deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu. Jei vienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) pageidauja, pažyma gali būti išduodama ir nepilnamečiam vaikui.

Išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimas

Paslauga sudaro galimybę asmeniui deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos deklaravimo įstaigoje, - seniūnijoje, kurios teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Deklaracijoje asmuo nurodo išvykimo iš Lietuvos Respublikos datą. Deklaracija galios nuo nurodytos išvykimo datos tik tuo atveju, jei deklaracija pateikta prieš išvykstant.

Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai užpildytą išvykimo deklaraciją deklaravimo įstaigai (seniūnijai) pateikia asmeniškai tiesiogiai arba deklaraciją galima pateikti el. būdu portale ,,Elektroniniai valdžios vartai“. Jei užpildyta ir pasirašyta deklaracija siunčiama paštu, kartu siunčiama galiojančio asmens dokumento duomenų lapo kopija.

Gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaita (GVNA)

Gyvenamosios vietos deklaravimas gali būti atliekamas tik asmeniškai, už nepilnamečius vaikus gyvenamosios vietos deklaraciją teikia vienas iš tėvų, įtėvių, globėjų.

Į GVNA įtraukiami:

• benamiai;
• asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie, sukakę 18 metų, išleidžiami iš vaikų globos institucijos ar palieka šeimyną ir neturi galimybės deklaruoti savo naują gyvenamąją vietą;
• asmenys, kuriems teismo nutartimi yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
• asmenys, kurie yra laikomi tardymo izoliatoriuose ar pataisos įstaigose;
• užsieniečiai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu.

Pažyma išduodama asmeniui, įtrauktam į GVNA apskaitą. Jeigu asmuo pageidauja, pažymoje nurodomi ir jo nepilnamečiai vaikai, jeigu jie kartu gyvena toje pačioje savivaldybėje ir yra įtraukti į GVNA apskaitą.

Prašymas teikiamas raštu (tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į seniūniją, kurios teritorijoje asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, atsiuntus prašymą paštu ar per pasiuntinį), elektroniniais ryšiais seniūnijos specialisto, įgalioto rengti tokias pažymas, elektroninio pašto adresu, jei yra galimybė identifikuoti pareiškėją, arba per e. Paslaugos gavėjui pažyma išduodama ar motyvuotas neigiamas sprendimas įteikiamas tiesiogiai atvykus į seniūniją arba išsiunčiamas asmeniui jo nurodytu būdu: paprastu paštu, elektroniniu laišku, per e. pristatymo informacinę sistemą arba elektroniniu būdu - Elektroniniai valdžios vartai (( www.epaslaugos.lt).

Seniūnijos teikiamos paslaugos

Seniūnijos atlieka svarbų vaidmenį teikiant įvairias paslaugas gyventojams, įskaitant notarinius veiksmus ir leidimų išdavimą.

Notariniai veiksmai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, seniūnai atlieka tik jiems priskirtus notarinius veiksmus:

• Tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai - siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti.
• Liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą.
• Liudija parašo dokumentuose tikrumą.

Seniūnijos gyventojams notarinių veiksmų atlikimo paslaugos suteikiamos nemokamai. Išduotus įgaliojimus bei parašo, dokumento nuorašų, išrašų tikrumą tvirtina seniūnas. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose.

Asmuo, kreipdamasis dėl tam tikrų notarinių veiksmų atlikimo, pateikia asmens dokumentą seniūnijos vyr. specialistei, kuri patikrina dokumento galiojimo datą, nustato asmens tapatybę ir jo gyvenamąją vietą. Taip pat nustatoma kokio pobūdžio notarinis veiksmas pageidaujama atlikti, nes vadovaujantis LR Notariato įstatymu, seniūnai atlieka tik jiems priskirtus notarinius veiksmus. Tik tada atliekamas pagal kompetenciją galimas notarinis veiksmas, kuris registruojamas notariniame registre, patvirtinant paslaugos gavėjo parašu.

Leidimų prekiauti išdavimas

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-06-11 įsakymas Nr. Seniūnai, kurių teritorijoje bus vykdoma prekyba (teikiamos paslaugos), išduoda Leidimus prekiauti (teikti paslaugas) kioske, paviljone, iš (nuo) laikinojo įrenginio, prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos, batutų, pripučiamų atrakcionų, žaislų nuomos, cirko vaidinimų, laipynių, vandens pramogų parko paslaugų ir kitai veiklai, kuriai netaikomos Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių nuostatos. Išduodamas leidimas gali būti elektroninis ir popierinis. Elektroninis leidimas išduodamas elektroninėmis priemonėmis per Licencijų informacinę sistemą. Leidimai prekiauti (teikti paslaugas) renginių ir švenčių metu išduodami renginio ir šventės trukmės laikui.

Leidimas išduodamas pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip kalendoriniams metams. Leidimas išduodamas laikotarpiui, už kurį sumokėta rinkliava.

Leidimo galiojimo panaikinimas

Leidimo galiojimas gali būti panaikintas, jei:

• asmuo pateikia prašymą dėl leidimo galiojimo panaikinimo;
• paaiškėja, jog asmuo leidimui gauti pateikė neteisingus duomenis arba suklastotus dokumentus;
• asmeniui du kartus leidimo galiojimo metu už Prekybos ir paslaugų teikimo Vilniaus rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių pažeidimus buvo paskirtos nuobaudos;
• leidimo galiojimo metu buvo gauta pagrįstų skundų (pagrįstais laikomi tokie skundai, kuriuos ištyrus paskirtos administracinės nuobaudos už viešosios tvarkos pažeidimus);
• vieta reikalinga savivaldybės poreikiams.

Prašymą suteikti paslaugą galima pateikti tiesiogiai atvykus į seniūniją, registruotu laišku arba prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt). Parengtas leidimas išduodamas asmeniui, tiesiogiai atvykus į seniūniją, registruotu laišku, elektroniniu laišku ar per e. Leidimai neišduodami prekiaujantiems ar teikiantiems paslaugas nuosavybės teise priklausančiose ar nuomojamose teritorijose, Vilniaus rajono prekyvietėse (turgavietėse). Prekiauti, teikti paslaugas išduodami atskiri leidimai atitinkamoje seniūnijoje.

Negyvenamosios paskirties patalpos ir gyvenamosios vietos deklaravimas

Nekilnojamojo turto rinkoje pasitaiko atvejų, kuomet naujai vystomuose projektuose yra patalpų, kurios yra ne gyvenamosios, o poilsio ar kitos paskirties. Taip dažniausiai yra dėl to, jog žemės sklype, kuriame yra vystomas naujas projektas, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą nėra galimybės statyti gyvenamosios paskirties pastatų.

Nors Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas nenustato sąlygų, kurias turi atitikti patalpa, kurioje ketinama deklaruoti savo gyvenamąją vietą, tačiau VĮ Registrų centro direktoriaus patvirtintose Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklėse nustatyta, jog norint pateikti gyvenamosios vietos deklaraciją, be kita ko, patalpa ar pastatas, kur deklaruojama gyvenamoji vieta, turi būti gyvenamosios paskirties arba pastato paskirtis Nekilnojamojo turto registre yra „kita (sodų)“ (namas sodų bendrijoje). Vilniuje deklaruoti gyvenamąją vietą galima ir negyvenamosios paskirties patalpoje.

Mokesčiai ir PVM

Įsigijus negyvenamosios paskirties patalpas, gali tekti mokėti nekilnojamojo turto mokestį, nepriklausomai nuo jų vertės. Už poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpose tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį gali tekti mokėti daugiau, nes standartinis 21 proc. PVM tarifas taikomas negyvenamosioms patalpoms.

Pasinaudoti lengvatiniu 9 proc. PVM šilumos energijai ir karštam vandeniui visgi būtų galima tuo atveju, jei šių komunalinių paslaugų tiekėjui įrodytumėte, jog negyvenamosios paskirties patalpose faktiškai gyvenate. Praktikoje pakankamas to įrodymas būtų gyvenamosios vietos deklaracija.

2025 Metų Pajamų Deklaravimas

Pajamų deklaravimas Lietuvoje - tai kasmetinė prievolė daugeliui gyventojų, tačiau kartu ir galimybė susigrąžinti permokėtus mokesčius ar pasinaudoti įvairiomis lengvatomis. 2025 metais laukia tam tikri pokyčiai, kuriuos svarbu žinoti kiekvienam, kuris siekia deklaruoti pajamas sklandžiai ir be rūpesčių.

Pagrindinės Deklaravimo Datos ir Terminai

Lietuvoje gyventojai privalo deklaruoti praėjusių metų pajamas iki gegužės 2 dienos. Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad 2024 metų pajamas reikia deklaruoti iki 2025 m. gegužės 2 d. Svarbu nepamiršti, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokos grąžinamos iki liepos 31 d. visiems, kurie teisingai ir laiku pateikė deklaracijas. Jei deklaracija pateikiama arba patikslinama po gegužės 2 d. - GPM permoka grąžinama per 90 dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos.

Taip pat iki gegužės 2 d. reikia sumokėti apskaičiuotą GPM. Tai galima padaryti per „Mano VMI“ sistemą arba bankiniu pavedimu nurodant įmokos kodą 1441. Pasibaigus šiam terminui - pradedami skaičiuoti delspinigiai. Be to, iki gegužės 2 d. gyventojai gali pateikti prašymus dėl pajamų mokesčio dalies skyrimo paramos gavėjams ar politinėms partijoms.

[Nuotrauka su VMI logotipu ir užrašu "Pajamų deklaravimas 2025"]

Kaip Deklaruoti Pajamas Žingsnis Po Žingsnio

1. Prisijunkite prie EDS sistemos: Eikite į VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Prisijunkite su elektronine bankininkyste, elektroniniu parašu ar kitu prieigos būdu.
2. Patikrinkite preliminarią deklaraciją: VMI kiekvienais metais paruošia preliminarias deklaracijas, kuriose jau yra surinkti duomenys apie jūsų pajamas, išlaidas ir sumokėtus mokesčius. Peržiūrėkite informaciją ir įsitikinkite - ar ji teisinga.
3. Papildykite ar patikslinkite duomenis: Jei turite papildomų pajamų (pvz., iš individualios veiklos, nuomos, dividendų, darbo santykiais ar jų) - įveskite trūkstamą informaciją. Taip pat galite pasinaudoti mokesčių lengvatomis (pvz., už studijas, būsto kreditus, gyvybės draudimą).
4. Patvirtinkite ir pateikite deklaraciją: Užpildytą deklaracij...

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo individuali veikla

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris vykdo Lietuvoje registruotą individualią veiklą per nuolatinę bazę, individualios veiklos pajamos yra Lietuvoje ir kitose užsienio valstybėse gautos arba uždirbtos pajamos (įskaitant natūra gautas / uždirbtas pajamas), kurios priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje.

Kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą (išskyrus sporto bei atlikėjo veiklą) Lietuvoje per nuolatinę bazę, tokia veikla veikla turi atitikti bent vieną iš dviejų sąlygų: veikla Lietuvoje vykdoma nuolat ar/ir veikla Lietuvoje vykdoma per priklausomą agentą (atstovą).

Laikoma, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas savo veiklą Lietuvoje vykdo per nepriklausomą atstovą (agentą), jeigu šis atitinka tokius kriterijus:

• yra juridiškai nepriklausomas nuo nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuriam atstovauja, ir
• yra ekonomiškai nepriklausomas nuo nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuriam atstovauja, ir
• veiklą vykdo savo vardu, ir
• jo įprastinė veikla atitinka nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jį vykdomą individualią veiklą.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos nuolatinumo apibrėžimą, nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato LR finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr.

Gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, privalo VMI pateikti Gyventojo įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro prašymo REG812 formą.

Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui užsiregistravus Mokesčių mokėtojų registre, mokesčių administratorius išduoda Nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos FR0469 formą, kurioje nurodo, kad pažymoje įvardytas nenuolatinis Lietuvos gyventojas vykdo individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje.

Nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymą nenuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti asmenims, su kuriais sudaro paslaugų teikimo sutartį arba kuriems parduoda prekes. Tokiu atveju asmuo, išmokėdamas individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje vykdančiam nenuolatiniam Lietuvos gyventojui neišskaičiuoja pajamų mokesčio (išskyrus atvejus, kai gyventojas gauna pajamų už vykdomą sporto ir atlikėjų veiklą, už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą (iki 2017-12-31), atliekas (nuo 2018-01-01)).

Prašymą mokesčių mokėtojai gali pateikti tokiais būdais: prisijungę prie e.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pasirinkęs leidžiamais atskaitymais laikyti 30 % gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, neprivalo pildyti pajamų - išlaidų žurnalo skilčių, susijusių su išlaidomis, be to neprivalo saugoti apskaitos dokumentų, kuriais pagrindžiamos išlaidos. Pripažįstant leidžiamais atskaitymais faktiškai patirtas veiklos išlaidas - saugoti apskaitos dokumentus privaloma ne mažiau kaip 10 metų.

Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas, įregistravęs individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, privalo savo veikloje naudoti kasos aparatą, tai pirkėjui privalo išduoti kasos aparato kvitą, o jam pageidaujant ir sąskaitą - faktūrą, o PVM mokėtojas - PVM sąskaitą faktūrą. Kasos aparatą privaloma naudoti, kai vykdoma prekybos veiklą (ne tik maisto bet ir kitomis prekėmis) pastatuose ar patalpose, kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose, autoparduotuvėse.

Atvejai, kuriais neprivaloma naudoti kasos aparato nustatyti VMI prie FM viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakyme Nr.

tags: #individualios #veilis #pazyma #mokesciai #nedeklaravus #gyvenamosios