Individualūs kadastriniai matavimai: kas tai, kada reikalingi ir kaip atliekami

Žemės sklypo kadastriniai matavimai, liaudyje dažnai vadinami "geodeziniais matavimais", yra procesas, kurio metu nustatomos tikslios žemės sklypo ribos, plotas ir kitos charakteristikos. Atliekant šiuos matavimus, parengiamas tikslus žemės sklypo planas, kuriame pateikiama informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kitus svarbius duomenis. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, vykdant statybas, perkant, parduodant ar atliekant kitus notarinius veiksmus ar sandorius nekiltų įvairių nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje.

Ši paslauga yra aktuali tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, norintiems tiksliai žinoti žemės nuosavybės plotą bei ribas. Tai žemės sklypų kadastrinius matavimus gali atlikti tik kvalifikuoti specialistai, turintys Nacionalinės žemės tarnybos, išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą.

Kuo skiriasi kadastriniai ir geodeziniai matavimai?

Nors terminai "kadastriniai" ir "geodeziniai" matavimai kartais vartojami kaip sinonimai, tarp jų yra esminių skirtumų. Galite pastebėti, kad vienur yra vartojama sąvoka kadastriniai matavimai, o kitur - kadastriniai (geodeziniai) matavimai. Trumpai atsakant į klausimą, kuo skiriasi kadastriniai ir geodeziniai matavimai, galima atsakyti taip: vienais atvejais tai gali būti sinonimai, kitais - kalbama apie kiek skirtingas paslaugas.

Geodeziniai matavimai plačiąja prasme apima tikslių žemės paviršiaus taškų nustatymą trimatėje arba dvimatėje erdvėje, naudojant įvairius metodus ir technologijas. Tai yra matavimai, atliekami ypatingai tiksliais prietaisais, leidžiančiais pasiekti milimetro tikslumą. Geodeziniai matavimai iš esmės yra visi tikslieji matavimai kuriuose naudojami ypatingai tikslūs - geodeziniai prietaisai.

Kadastriniai matavimai, kita vertus, yra procesas, kurio metu pagal teisės aktus ir taisykles nustatomos nekilnojamojo turto objektų (sklypų, pastatų, statinių) savybės, tokios kaip plotas, tūris, aukštis, koordinatės, paskirtis, medžiagos, naudmenos ir kt. Šie duomenys vėliau registruojami Registrų centre.

Kadastriniai matavimai, galima sakyti, yra platesnė sąvoka, o geodeziniai - konkretesnė. Kai kalbama apie kadastrinius matavimus, turima omenyje ir žemės sklypo matavimas, ir pastatų, inžinerinių statinių, butų ir patalpų kadastriniai matavimai.

Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir plane skiriasi nežymiai, o tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm.

Preliminarūs ir kadastriniai matavimai: esminiai skirtumai

Esminis skirtumas tarp šių matavimų yra sklypo ribų nustatymo tikslumas. Preliminariai atlikti matavimai yra mažiau tikslūs, o skirtumas tarp turimo sklypo plano ir naudojimo vietovėje gali būti didesnis. Vykdant Kadastrinius matavimus nustatytos sklypo ribos vietovėje (pažymėtos riboženkliais) ir atvaizuotos plane skiriasi neženkliai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm priklausomai nuo matinininko naudojamos technikos ir sąlygų vietovėje. Preliminariai vykdyti matavimai yra mažiau tikslūs ir skirtumas tarp turimo sklypo plano ir naudojimo vietovėje paprastai yra tuo didesnis kuo didesnis sklypo plotas ir didesni linijų ilgiai, netikslumai gali būti nuo kelių metrų iki keliasdešimties.

Jei jūsų sklypas matuotas preliminariai , tai jo plotas vietovėje absoliučiu daugeliu atvejų skirsis nuo to, kuris yra nurodytas ant jūsų plano ar registrų centro duomenų apie sklypą išrašo. Preliminaraus sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugybės faktorių.

Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita. Kadastrinių matavimų metu nustatytos ir plane atvaizduojamos tikslios sklypo ribų posūkių koordinatės (iki 1cm tikslumo) Lietuvos koordinačių koordinačių - LKS 94.

Turint kadastrinių matavimų planą su nustatytomis sklypo ribų koordinatėmis LKS 94 koordinačių sistemoje matininkas su geodezine įranga gali nesunkiai atstatyti riboženklius (sklypo ribas), ko negalima padaryti preliminariai matuotiems sklypams.

Taip pat derėtų paminėti, kad kadastriniai matavimai atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje (vietinėse ir sąlyginėse sistemose) dažnu atveju turėtų būti tikslinami. Nors plotas gali pakisti nedideliu dydžiu iki 1/1000 nuo sklypo ploto, tačiau galimi sklypų „persislinkimai“ ir sklypo naudojimas vietovėje gali skirtis nuo planinės medžiagos ir nuo sklypo ribos esančios RC žemėlapyje ar vietovėje. Šie netikslumai atsiranda dėl konvertavimo klaidų, bei dėl tuometinių kadastrinių matavimų specifikos nuo tvirtų punktų, bei kitų vietovės objektų.

Jei kadastriniai matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje reikalingas matininko planinės ir faktinės žemės sklypo ribų įvertinimas vietovėje ir kai kurias atvejais nauji kadastriniai matavimai LKS 94 sistemoje.

Atsižvelgiant į tai, kad visi projektavimo darbai šiuo metu atliekami LKS 94 sistemoje, o sklypų ribos, nustatytos sąlyginėse ar vietinėse sistemose, dažnai yra netiksliai įkeltos į Registrų centro žemėlapį, rekomenduojama projektavimo ir statybos darbus vykdyti tik sklypuose, kuriems atlikti kadastriniai matavimai pagal LKS 94 sistemą.

Kada reikalingi kadastriniai matavimai?

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, žemės sklypų kadastriniai matavimai yra būtini šiais atvejais:

  • Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m.).
  • Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.
  • Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo.
  • Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai. Pavyzdžiui: Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos.
  • Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas.

Teisės aktai, reglamentuojantys kadastrinius matavimus

Kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis šiais teisės aktais:

  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“.
  • Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.

Kaip vyksta kadastriniai matavimai?

Kadastriniai (geodeziniai) matavimai pradedami nuo informacijos surinkimo. Matininkas išsiunčia informacinius pranešimus žemės sklypo savininkui, pagal situaciją esamam arba jau būsimam, arba jo įgaliotam asmeniui.

Informaciniai pranešimai taip pat siunčiami kitiems suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams (jų įgaliotiems asmenims), gretimos valstybinės ar savivaldybei priklausančios žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui, taip pat jei matuojamas sklypas ribojasi su sodininkų bendrija - sodininkų bendrijos pirmininkui.

Kad būtų galima pradėti kadastrinius matavimus, žemės sklypo savininkas arba įgaliotas asmuo turi pateikti preliminarių matavimų planą, duomenis apie sklypą t.y.

Atlikus visus matavimus lauke, matininkas toliau savo darbą atlieka ofise. Remdamasis specializuota programine įranga, padedančia apdoroti lauko matavimus, kvalifikuotas specialistas parengia žemės sklypo planą ir pateikia tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, užsakovas iš matininko gauna parengtą ir suderintą su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu skyriumi kadastro duomenų bylą.

Kai skaitmeninė žemės kadastro byla pateikiama į Valstybinės įmonės Registrų centrą, tuomet sklypo savininkas pateikia prašymą šiai įstaigai įregistruoti naujus žemės kadastrinius matavimus.

Svarbu! Smarkiai želdiniais apaugusių sklypų (dažniausiai miškų) matavimus reiktų atlikinėti kai nėra lapų, geriausia rudenį ar žiemą kai dar nėra sniego. Nes tokiu atveju lengvesnė matavimų sąlygos.

Sklypų ribos su kaimyniniais sklypas turėtų būti pažymėtos standartus atitinkančiais riboženkliais (metalinis riboženklis, su raudona plastmasine kepurėle).

Kas įtakoja kadastrinių matavimų kainą?

Kadastrinių matavimų kaina priklauso nuo šių veiksnių:

  • Sklypo ploto
  • Užstatymo tankumo
  • Sklypo konfigūracijos
  • Geografinės padėties

Miškų ūkio paskirties bei namų valdų sklypų matavimai ir jų dokumentų rengimas užtrunka ilgiau, todėl tokių sklypų kadastrinių matavimų kaina yra didesnė nei žemės ūkio paskirties sklypų.

Didžiausią reikšmę kainai turi individualus objekto įvertinimas. Matininkas analizuoja pateiktus duomenis, atstumą iki sklypo, ar kaimyniniuose sklypuose atlikti tikslieji kadastriniai matavimai, kaimynų, su kuriais reikės derinti ribas, skaičių, dokumentų atitikimą esamai situacijai, taip pat įvertina matavimo sąlygas ir reikalingą įrangą, naudodamasis ortofoto ir kita turima medžiaga. Kai sklype buvo pastatyti nauji statiniai ir reikia juos užregistruoti arba pasikeitė naujai rekonstruotų ar suremontuotų pastatų matmenys t. y.

Nekilnojamojo turto įteisinimas

Nekilnojamasis turtas gali būti individualus namas, butas, įvairūs pastatai, patalpos ar žemės sklypai. Norint įteisinti nekilnojamąjį turtą, reikia pateikti prašymą registrų centrui. Tai galima padaryti keliais būdais: Atvykus tiesiogiai į VĮ Registrų centro artimiausią padalinį. Siunčiant prašymą paštu į VĮ Registrų centro būstinę Vilniuje. Siunčiant prašymą el.paštu.

Tačiau tam, kad įregistruoti nekilnojamąjį turtą, vien tik prašymo nepakanka. Nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą registravimo taisykles numato Nekilnojamo turto registro nuostatai.

Tam reikalinga pateikti ir kitus su nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus. Visų pirma - tai dokumentai, patvirtinantys registruojamo turto įsigijimo nuosavybėn faktą.

Tačiau specialistai primena, kad perkant, parduodant, dovanojant, paveldint ar kitaip įgyjant turtą, reikalinga naujai parengti to turto dokumentus.

Tai galioja ir naujai pastatytam ar rekonstruotam nekilnojamam turtui, kuris dar nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centro duomenų bazėje.

Dokumentai reikalingi registruojant nekilnojamąjį turtą:

  • Prašymas
  • Asmens tapatybės dokumentas
  • Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo faktą
  • Kadastrinių matavimų byla

Įregistruojant nekilnojamąjį turtą, reikalinga kadastrinių matavimų byla. Matavimai atliekami tiek žemės sklypui, tiek pastatams ar būstams. Žemės sklypams atliekami geodeziniai matavimai, o pastatams - statinio inventorizacija. Inventorizacija atliekama statybų metu, taip pat rekonstruojant, dalijant nekilnojamą turtą, perleidžiant ar kitaip pertvarkant.

Kuomet visi reikalingi dokumentai parengti, galima juos teisiškai įregistruoti.

Kadastro duomenų bylos sudarymo kainos:

Plotas Kaina
Bendras plotas iki 50,00 kv. Kaina 1
Bendras plotas nuo 50,00 iki 80,00 kv. Kaina 2
Bendras plotas nuo 80,00 iki 150,00 kv. Kaina 3
Bendras plotas nuo 200,00 iki 300,00 kv. Kaina 4

tags: #individualus #kadastriniai #matavimai