Teritorijų tvarkymas ir statinių projektavimas apibrėžiami tam tikrų rodiklių ribose, todėl ne visi sklypai gali atitikti turimus lūkesčius. Leistinas rodiklių vertes nustato planavimo dokumentai: Bendrieji, specialieji ir detalieji planai. Maksimalius rodiklius naudinga žinoti prieš perkant sklypą ar planuojant veiklą jau įsigytame. Rengiant pastatų projektus vadovaujamasi išduotomis projektavimo sąlygomis, specialiaisiais architektūriniais reikalavimais bei šiais planais. Planavimo dokumentai negali prieštarauti aukštesnio lygmens dokumentams. Pagal bendruosius ir specialiuosius planus rengiami detaliųjų planų projektai.
Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nurodomi sklypo ir statinių (techniniai ir paskirties) rodikliai bendruoju atveju. Sklypo plotą galima rasti nuosavybės dokumentuose: nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ar sklypo ribų plane.
Pagrindiniai Sklypo Užstatymo Parametrai
Užstatymo Aukštingumas
Užstatymo aukštis - vietovės lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomasis reikalavimas, kuriuo nustatomas planuojamos teritorijos vyraujantis pastatų aukštis (Lietuvos Respublikos „Teritorijų planavimo įstatymas“). Šis aukštis nustatomas metrais arba pastato aukštais. Teritorijų planavimo dokumentuose nustatomas teritorijos užstatymo aukštingumas, formuojamos žemaukščių ir daugiaukščių pastatų teritorijos. Priklausomai nuo planavimo dokumentuose nurodytų dydžių teritorijoms taikomi skirtingi aukštingumo apribojimai.
Užstatymo Intensyvumas
Užstatymo intensyvumas - visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu (Lietuvos Respublikos „Teritorijų planavimo įstatymas“). Užstatymo intensyvumas tiesiogiai susijęs su leistinu užstatymo aukščiu. Jei teritorijoje aukštingumas leidžiamas didesnis - galima suprojektuoti daugiau aukštų, tuo pačiu ir daugiau bendrojo pastato ploto.
Užstatymo Tankis
Užstatymo tankis - pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu (Lietuvos Respublikos „Teritorijų planavimo įstatymas“). Kuo leidžiamas didesnis užstatymo tankumas, tuo didesnę sklypo dalį galima užstatyti. Šis parametras apibūdina sklypo dalį, kurią galima užstatyti.
Apželdinama Teritorijos Dalis
Apželdinama teritorijos dalis - apželdinti planuojamos sklypo dalies ploto santykis su žemės sklypo plotu. Tai parametras saugantis teritorijas nuo visiško užstatymo pastatais bei kietomis dangomis.
Plungės Dvaro Sodybos Pavyzdys
Plungės dvaro sodyba kaip paminklinį statusą turintis kompleksinis objektas Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu 2005-04-29 Nr. 1.2. Dvaro centriniai rūmai buvo pastatyti 1879 m. pagal vokiečių architekto Karlo Lorentzo projektą. Rūmai neorenesansinio stiliaus, dviaukščiai su trijų aukštų centriniu ir kraštiniais rizalitais, pastatyti kompoziciniame ansamblio centre pietinėje reprezentacinio kiemo pusėje. Parkas suformuotas 45 ha plote, kurio rytinėje ir vakarinėje dalyse iš šiaurės į pietus nusidriekusios tvenkinių grandinės, o pietinėje dalyje vingiuoja Babrungas.
Ansamblį formuoja ne tik neorenesansinio stiliaus rūmai, oficinos, bet ir raudonų plytų neogotikiniai pastatai, kurių vienas (buv. Savo klestėjimo laikais XIX a. pab. - XX a. pr. dvaras buvo naudojamas rezidenciniams tikslams ir ūkinė veikla jame nebuvo išvystyta. Dvaras garsėjo savo kultūrine bei švietėjiška pakraipa - čia nuo 1873 m. veikė garsioji Oginskių muzikos mokykla, kurioje mokėsi M.K.Čiurlionis.
Plungės dvaro sodyba
1922 m. Plungės dvaro sodyboje įsikuria Žemės ūkio mokykla, kuri įnešė pakitimų ne tik susijusių su pastatų funkciniu panaudojimu, bet ir su naujų statinių atsiradimu, kurie pažeidė ansamblio kompozicinį vientisumą. 1934 m. atsikėlus kariškių pulkui, rūmai buvo pritaikyti atskiriems butams. Antrojo pasaulinio karo metais įsiliepsnojus gaisrui rūmuose, jie dar kartą stipriai nukentėjo. Po to nebuvo naudojami iki 1956 metų.
1953 m. buvo pradėti restauravimo darbai, nes buvo nuspręsta į Plungės dvaro ansamblį perkelti Rietavo žemės ūkio technikumą. Tų darbų metu buvo rasti užrašai, kuriuose kalbama apie tikslią rūmų statybos datą bei jų pašventinimo faktą 1879 m. Paminklinėje dvaro sodybos teritorijoje išlikę 10 dvaro laikotarpio pastatų. Jie statyti trimis etapais: pirmasis - valdant grafams Zubovams, t.y. iki 1873 m., antrasis - valdant kunigaikščiams Oginskiams iki 1922 m.
Sodybos centrinėje dalyje suplanuota reprezentacinė zona, kurios kompozicinis akcentas - didingi ir puošnūs neorenesansiniai rūmai su skulptūromis ant parapeto. Jie stovi terasoje, kurią puslankiu juosia baliustrada. Terasa yra iškilusi virš parko nusidriekusio Babrungo dešiniuoju krantu dalies. Rūmai unikalus kodas 448, buvęs kodas G213K1P) (ekspl. Nr. 1) statyti 1876-1879 m. pagal vokiečių architekto Karlo Lorentzo projektą. Tai istorizmo epochos statinys, priskiriamas itališkajam neorenesansui.
Rūmai yra stačiakampio plano, dviaukščiai, su triaukščiais rizalitais ir rūsiu po šiaurine dalimi. Monumentalius rūmų fasadus skaido horizontalios ir vertikalios traukos, puošia rustika, turtingi frizai, piliastrai, langų sandrikai ir apvadai. Rizalitų fasadus skaido pusapskričių arkų langai, kampus puošia skulptūros. Centrinį rizalitą vainikuoja skulptūrinė grupė. Pastato viršų apjuosia baliustrada. Prie rytinio ir vakarinio fasadų pristatyti priestatėliai, virš kurių įrengti balkonai.
Rūmų viduje patalpos suplanuotos anfiladiškai. Pirmame a. buvo šeimininkų gyv. kambariai, antrame - reprezentacinės salės, o trečiame buvo apgyvendinami svečiai. Interjerus puošė lipdyba, tapyba, drožinėti paneliai, puošnios glazūruotų koklių krosnys, sudėtingo piešinio skydiniai parketai. Pastato interjerai labai nukentėjo I-mojo pasaulinio karo metais. II-ojo pasaulinio karo metu rūmai sudegė. Liko tik išorės ir dalis vidaus sienų. Visai sunaikinti interjerai bei dalis planinės struktūros.
Oficinos
Oficina (kairioji) unikalus kodas 24770, buvęs kodas G213K2P) (ekspl. Nr. 2) statyta 1873-1879 m. pagal to paties, kaip ir rūmai, architekto K. Lorentzo projektą. Oficinos architektūroje vyrauja kuklesnės, tačiau panašios į centrinių rūmų, neorenesanso formos. Tai dviejų aukštų, su triaukšte rytine dalimi, pastatas. Planas buvo „L“ raidės formos, tačiau XX a. pradžioje nugriovus pietinį sparną, liko stačiakampis. Pastatas kompaktinio tūrio koridorinės plano struktūros. Pirminė planinė struktūra - dalinai suardyta. Pastato pirminė paskirtis - tarnų namas, oranžerija ir mergaičių mokykla.
Oficina (dešinioji) (unikalus kodas 24771, buvęs kodas G213K3P) - statyta 1876-1879 m. pagal architekto K. Oficina „L“ raidės plano, sudėtinės planinės struktūros dviaukštis statinys, sparnų susikirtime turintis 3-jų aukštų rizalitą. Fasadų architektūra vientisa, sienų plokštumas skaido puošniais apvadais ir sandrikais įrėminti langai, stačiakampės nišos, horizontalios profiliuotos tarpaukštinės juostos. Stogą remia laiptuotas karnizas. Architektūrinėmis formomis turtingiausias kampinis rizalitas. Rizalito viršuje-piliastrų remiamas platus antablementas su plačiu metopomis ir triglifais puoštu konsoliniu frizu. Oginskių valdymo laikotarpiu oficinoje buvo dvaro buhalterija, miško verslo kontora, gyveno dvaro administratorius, tarnai. Pastatas buvo vadinamas dvaro administracija. 1889-1892 m. čia veikė muzikos mokykla. Vėliau pastate buvo įrengti butai. Tarybiniais metais oficinoje buvo Plungės statybos technikumo laboratorijos ir mokymo klasės.
Kiti Dvaro Pastatai
- Žirgynas (unikalus kodas 24772, buvęs kodas G213K4P) (ekspl. Nr. 4). Pastatas statytas XIX a. viduryje. Tai tipiškas istorizmo laikotarpio „plytų stiliaus“ su neogotikos bruožais statinys.
- Parko vartai (unikalus kodas 24773, buvęs kodas G213K5P) (ekspl. Nr. 5). Statyti XIX a. antroje pusėje. Tai puošnių neorenesansinių formų, simetriškos kompozicijos statinys.
- Skalbykla (unikalus kodas 24774, buvęs kodas G213K6P) (ekspl. Nr. 6). Statyta XIX a. pabaigoje. Tai tipiškas „plytų stiliaus“ statinys.
- Oranžerija, vad. Laikrodine (unikalus kodas 24775, buvęs kodas G213K7P) (ekspl. Nr. 7). Statyta grafo A. Zubovo laikais - 1846 m. Manoma, kad tai buvo pirmieji Plungės dvaro rūmai.
- Sargo namas (unikalus kodas 24776, buvęs kodas G213K8P) (ekspl. Nr. 8). Statytas XIX a. II-oje pusėje. Tai gražių proporcijų vieno aukšto statinys, turintis klasicizmo architektūros bruožų.
- Advokatų namas (unikalus kodas 24777, buvęs kodas G213K9P). (ekspl. Nr. 9).
- Prižiūrėtojo namas (unikalus kodas 24778, buvęs kodas G213K10P). (ekspl. Nr. 10). Statytas XIX a. pabaigoje. Tai „plytų stiliaus“, kompaktiško tūrio, beveik kvadratinio plano, vieno aukšto pastatas.
Parkas
Parkas (unikalus kodas 24779, buvęs kodas G213K11P). Vienas svarbiausių dvaro sodybos komponentų - sudėtinės kompozicijos parkas. Į vakarus nuo rūmų parko išplanavimas geometrinis: liepų ir klevų alėjomis suskirstytas į taisyklingas stačiakampes aikšteles. Didžioji parko dalis peizažinio išplanavimo, suprojektuota puikiai išnaudojant dėkingas gamtines sąlygas. Plastiškai išsivingiavusi parko teritorija Babrungo vaga, jo slėniai ir krantų terasos, lygūs tvenkinių vandens paviršiaus „veidrodžiai“ ir užtvankų kaskados, išraiškingos medžių grupės sukuria nepakartojamas erdves.
Nedaug rekonstrukcijų paliesta parko pietvakarinė dalis su gamtos paminklu „Perkūno“ ąžuolu, šimtamečių ąžuolų grupėmis ir tankiais, sunkiai praeinamais Babrungo slėnių sąžalynais, primena senovės miškus - alkus, ir, kaip spėjama, buvusias pagonybės laikų šventyklas - ramovę (vad. rikojotu). Šiuo metu yra išlikę liepų alėjų fragmentai palei takus, parko teritorijoje - senų vertingų rūšių medžių ir jų grupių. Tačiau yra parko erdves darkančių pokario metais pasodintų medžių eilių.
tags: #inga #kiaulakiene #busto #energijos #taupymo #agentura