Mūsų organizme kraujas atlieka pagrindinę gyvybiškai svarbių medžiagų pernešimo funckiją, todėl itin svarbu, jog kraujo pH rodiklis būtų stabilus. Šio rodiklio leistinas svyravimo intervalas yra labai siauras: nuo 7,3 iki 7,45.
Taigi, dėl ko gali svyruoti šarmų ir rūgščių pusiausvyra organizme, kas už tai atsakingas ir ar reikia mechaniškai kištis į šios pusiausvyros išlaikymą?
pH ir jo svarba
Daugelis esame girdėję apie pH, tačiau ne visi žinome, ką šis trumpinys reiškia ir kodėl jis toks svarbus mūsų sveikatai. Kas yra pH? Tai - vandenilio jonų koncentracijos matas, rodantis, ar terpė yra rūgšti, neutrali ar šarminė.
Mokslininkai pH skalę naudoja tam, kad nustatytų, ar tirpalas (arba terpė mūsų organizme) yra rūgštinė, neutrali ar šarminė.
pH skalė:
- 0-6,9 - rūgštinė terpė (pavyzdžiui, citrinų sultys ~pH 2, oda ~pH 5,5).
- 7 - neutrali terpė (pavyzdžiui grynas distiliuotas vanduo).
- 7,1-14 - šarminė terpė (pavyzdžiui, muilo tirpalas ~pH 9-10).
Kuo mažesnė pH reikšmė, tuo didesnė rūgščių koncentracija, o kuo didesnė - tuo daugiau šarmų.
Mūsų organizme pH balansas - tarsi subtilus mechanizmas, užtikrinantis, kad visos sistemos veiktų darniai: nuo kraujo sudėties iki odos bei gleivinių apsaugos. Kai pH reikšmės pasislenka nuo normos ribų, gali sutrikti organizmo funkcijos, atsirasti odos problemų, sudirginimų ar net infekcijų.
Skirtingos kūno vietos - skirtingas pH
- Kraujas - turi išlikti beveik neutralus, pH 7,35-7,45, o bet koks nukrypimas gali būti pavojingas sveikatai.
- Oda - natūralus pH yra apie 5,5, todėl dažnai girdime apie tinkamo pH prausiklius, skirtus palaikyti šį rūgštinį apsauginį sluoksnį.
- Makštis - normalus pH yra 3,8-4,5, ši rūgštinė terpė padeda apsisaugoti nuo bakterinių ir grybelinių infekcijų.
- Skrandis - itin rūgštus (pH 1,5-3,5), kad galėtų virškinti maistą ir efektyviai naikinti mikrobus.
Kiekviena mūsų kūno sistema turi optimalų pH diapazoną, kuriame gali veikti tinkamai. Net nedideli pH pokyčiai gali sutrikdyti fermentų darbą, apsaugines funkcijas ar mikrofloros pusiausvyrą.
pH balanso svarba mūsų organizme
pH balansas organizme yra gyvybiškai svarbus - jis lemia medžiagų apykaitą, organų veiklą ir imuninės sistemos atsparumą. Kiekvienas mūsų kūno skystis ar audinys turi griežtai apibrėžtą pH ribą, kurioje vyksta optimalūs biocheminiai procesai. Net nedideli nukrypimai nuo normos gali turėti įtakos savijautai, energijos lygiui ir net ligų vystymuisi.
Kraujo pH. Normalus kraujo pH yra 7,35-7,45. Net menkiausias nukrypimas daro įtaką deguonies pernešimui bei ląstelių energijos gamybai. Per rūgštus kraujas ar per šarminis kraujas gali būti rimtų sveikatos sutrikimų požymis, todėl kraujo pH palaikymas yra svarbus organizmo stabilumo rodiklis.
Skysčių ir mineralų balansas. pH palaikymas priklauso ne tik nuo cheminių reakcijų, bet ir nuo tinkamo elektrolitų kiekio. Kai prarandame daug skysčių - pavyzdžiui, gausiai prakaituojant, viduriuojant ar vemiant - organizmas netenka svarbių mineralų. Tokiais atvejais naudingi elektrolitų balansą atstatantys produktai, kurie padeda atkurti skysčių ir mineralų pusiausvyrą.
Virškinimo sistemos pH. Svarbus vaidmuo tenka ir virškinimo sistemos pH. Skrandžio rūgštis (pH 1,5-3,5) yra būtina, kad maistas būtų tinkamai suskaidytas, o bakterijos - sunaikintos. Kai skrandžio rūgštingumas sutrinka, gali kilti virškinimo problemų, išsivystyti infekcijos ar pasireikšti maisto netoleravimas.
pH ir imunitetas. Optimalus pH padeda palaikyti sveiką mikrobiotą - ne tik žarnyne, bet ir ant odos ar makštyje. Kai pH išsibalansuoja, susilpnėja “gerosios” bakterijos, o patogeniniai mikroorganizmai įgyja pranašumą. Tai gali turėti tiesioginę įtaką imuniteto silpnėjimui ir ligų atsiradimui.
Kraujo pH pasikeitimas gali grėsti rimtomis bėdomis
Kaip pasakoja gydytojas dietologas Edvardas Grišin, paprastai rūgščių ir šarmų balansas organizme yra stabilus, o bet koks nuokrypis jau gali signalizuoti apie rimtas problemas.
E. Grišin priduria, kad pH gali kisti dėl įvairių rimtų traumų, infekcijų ar ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto. Maistas - bene pagrindinis komponentas, reguliuojantis organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.
Tačiau, kai kalbame apie maistą, dietologas E. Grišin ragina atskirti kraujo ir šlapimo pH. Anot specialisto, iš šlapimo pH negalima spręsti apie tai, koks pH yra mūsų kraujyje.
Organizmo šarminimas - išsigalvojimas ar būtinybė?
Internete apstu informacijos apie tai, jog organizmą derėtų šarminti laikantis įvairių šarminimo dietų. Tokia nuostata, sako E. Grišin, iš dalies klaidinga - nors daržovės ir vaisiai iš tiesų organizmą šarmina, mėsos atsisakymas būtų neprotingas žingsnis.
Gydytojas taip pat kritiškai vertina ir įvairias ketogenines dietas, kai maisto racione vyrauja tik žuvis ar mėsa.
Dietistė Vaida Kurpienė pasakoja, kad organizmas nefunkcionuoja geriau, kai jis yra šarminis, visas kūnas tikrai negali veikti šarminėje aplinkoje. Visame kūne, visų pirma, svarbiausias balansas.
Mūsų organizmas pats ganėtinai gerai geba reguliuotis pH ir labai dažnai, jeigu mes judame, jeigu valgome vertingą maistą, vartojame pakankamai maisto, jokio kito įsikišimo nereikia.
Tarkime, jeigu nukrypimas nedidelis, gilus kvėpavimas vos per 2 minutes padeda atstatyti pH. Tada vartoti pakankamai skysčių. Taigi, kol klausotės - vėlgi nukeliaujate iki krano, įsipilate vandens ir praskiedžiate savo organizmo skysčius, ir tik tada kitas dalykas yra maistas.
Klaidinga informacija apie šarmines dietas | Dr. William Li
Ką valgyti?
Taigi koks maistas padeda išlaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme? Atsakymas labai paprastas - subalansuotas.
Kaip sako Vaida Kurpienė, organizmą šarmina įvairiausios daržovės - nuo ridiko iki lapinių, ankštinių daržovių, o taip pat vaisiai ir uogos. Beje, įdomu tai, jog citrina, esanti rūgšti, organizmą šarmina. Tačiau dietistė pataria citrinos žievelės nevartoti dėl joje esančių pesticidų, nebent ji yra ekologiška.
Pasak pašnekovės, didžiausia klaida yra ta, jog žmonės prisiskaito informacijos apie tai, jog baltymai organizmą rūgština ir juos išmeta iš raciono, o tada sugriūva balansas.
Taip pat labai svarbu prisiminti ir valgymo proporcijas - jeigu valgysime tam tikrų produktų daug, o daržovių - vos saujelę, tuomet ne tik sunkiau bus išlaikomas pH, bet ir apsikraus virškinimo traktas.
O jeigu nutiks taip, kad vienu metu suvalgysime daugiau produktų, kurie palaiko rūgštinę terpę, organizmas iš karto tikrai neužrūgšties, nes kūnas dėka buferinės sistemos sėkmingai palaiko pusiausvyrą.
Kas tikrai gadina reikalus, tai įvairūs balti miltai, cukrus ir jo pakaitalai, nes dabar labai populiaru sakyti, kad cukrus yra baltoji mirtis, bet tada stiklainiais valgomas medus, vartojami kasdien įvairūs saldikliai, kurie, beje, irgi gali pakenkti mūsų organizmui ir gali turėti įtakos pH.
Dar vienas svarbus aspektas, kurį dietistė jau minėjo - skysčių palaikymas. Būtent reikiamas vandens kiekis organizme užtikrina pH pusiausvyrą.
Kodėl dieta mėnesiui - prastas sumanymas?
Prie rūgščių ir šarmų disbalanso prisideda netinkamas gyvenimo būdas, rūkymas, alkoholio vartojimas. Kaip sako dietologas, tai yra tos banalybės, apie kurias nuolat šnekama, bet išvadų nepadaroma.
Jeigu nori, kad tai taptų tavo gyvenimo būdas, vadovaukis ja ilgiau, praktikuok ją, kad ji priliptų prie tavęs, būtų tavo. Jeigu mes pasilaikome dietos, po to ją metam ir grįžtam prie senų įpročių, ir taip užburtame rate mes sukamės, tai ir gaunasi, kad mes neišsprendžiam tų pagrindinių problemų ar ligų komplikacijų, dėl kurių mes ir pradėjom vadovautis viena ar kita mitybos taktika.