Intelektinės nuosavybės sutartys: pavyzdžiai ir svarbūs aspektai

Intelektinės nuosavybės teisės yra svarbus aspektas, ypač kai kalbama apie kūrybinį darbą. Intelektinė nuosavybė (IN) yra nematerialus turtas, sukurtas žmogaus intelekto pastangomis. Tai gali būti išradimai, literatūros ir meno kūriniai, dizainas, simboliai, pavadinimai ir vaizdai, naudojami komercijoje. IN apsauga leidžia savininkams kontroliuoti savo kūrinius ir gauti iš jų ekonominę naudą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip intelektinės nuosavybės teisės yra reglamentuojamos Lietuvoje, kokie yra svarbūs aspektai sudarant sutartis, ir kaip apsaugoti savo teises.

Intelektinės nuosavybės rūšys

• Autorinės teisės: Apsauga suteikiama literatūros, meno kūriniams, muzikai, filmams ir programinei įrangai.
• Patentai: Išradimų apsauga, leidžianti savininkui išimtinę teisę gaminti, naudoti ir parduoti išradimą tam tikrą laikotarpį.
• Prekių ženklai: Apsaugo simbolius, pavadinimus ir logotipus, naudojamus prekėms ir paslaugoms identifikuoti.
• Dizaino teisės: Apsaugo pramoninio dizaino išvaizdą.
• Komercinės paslaptys: Konfidenciali informacija, suteikianti verslui konkurencinį pranašumą.

Svarbu tai padaryti aiškiai, kad sutarties šalys vienodai suprastų, kas laikytina intelektine nuosavybe ir bus saugoma. Sutartyje reikėtų apsibrėžti, ką laikysime intelektine nuosavybe sutarties apimtyje.

Intelektinės nuosavybės teisės darbo sutartyse

Dažnai pasitaiko situacijų, kai darbo sutartyse su darbuotojais, atliekančiais kūrybinį darbą, nėra jokių nuostatų, susijusių su intelektinės nuosavybės teisėmis. Dalis darbdavių mano, kad juos gina įstatymas - Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 9 str. ir Patentų įstatymo 11 str. numato tam tikrus atvejus, kai intelektinės nuosavybės teisės į darbuotojų sukurtus intelektinės nuosavybės objektus pereina darbdaviui.

Svarbūs aspektai:

• Intelektinės nuosavybės teisės automatiškai pereina darbdaviui tik trumpam laikotarpiui (bendra taisyklė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 9 str.).
• Darbuotojui išradimo autoriui turėtų būti mokamas autorinis atlyginimas arba „sutartas padidintas atlyginimas“ (Patentų įstatymo 11 str.).
• Intelektinės nuosavybės teisės darbdaviui pereina mažiausia apimtimi, kuri buvo aiški ir suprantama darbuotojui pagal darbo tikslus ir aplinkybes (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 40 str.).

Neapibrėžtumas dėl intelektinės nuosavybės teisių priklausomybės naudingas darbuotojui. Tais atvejais, jeigu darbdaviui nepavyks pagrįsti, kad darbuotojas sukūręs kūrinį ar išradimą veikė atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, bent jau dalis intelektinės nuosavybės teisių galės būti priskirtos darbuotojui. Kūrybinių darbuotojų darbo pareigos ir funkcijos dažniausiai apibrėžiamos abstrakčiai, todėl neapibrėžtumas gali būti ginčo prielaida, pvz. IT sistemų administratoriaus pareigos dažniausiai programavimo neapima, todėl dėl intelektinės nuosavybės teisių į tokio darbuotojo sukurtas programas, sistemų specifikacijas ir pan. geriau susitarti atskirai. Net jeigu darbuotojas pasinaudojo darbdavio resursais, tai nėra vienareikšmis pagrindas perduoti teises darbdaviui.

Beje, analogiška situacija dėl intelektinės nuosavybės teisių priklausomybės yra ir su nepriklausomais autoriais ar rangovais. Pagal minėtas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 40 str. 2-3 d. nuostatas, visos abejonės yra sprendžiamos autoriaus (darbuotojo ar rangovo), o ne užsakovo naudai.

Praktiniai patarimai

Nors nuo šių bylų praėjo nemažai laiko, praktika dėl intelektinės nuosavybės teisių darbo sutartyse iš esmės nepasikeitė, t.y., retoje naujai sudaromoje darbo sutartyje yra aptariami intelektinės nuosavybės teisių klausimai. Su esamais kūrybiniais darbuotojais intelektinės nuosavybės teisių klausimus galima išspręsti arba specialiu darbo sutarties pakeitimu (kas dažnai sudėtinga), arba dar geriau - pasirašant atskirą sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių.

Kaip spręsti intelektinės nuosavybės klausimus?

Štai keletas patarimų, kaip spręsti intelektinės nuosavybės klausimus darbo sutartyse:

• Aptarkite intelektinės nuosavybės teises darbo sutartyje: Įsitikinkite, kad darbo sutartyje aiškiai apibrėžtos intelektinės nuosavybės teisės.
• Sudarykite atskirą sutartį: Jei darbo sutartyje nėra nuostatų dėl intelektinės nuosavybės, sudarykite atskirą sutartį.
• Apsibrėžkite darbo funkcijas: Aiškiai apibrėžkite darbuotojo darbo funkcijas, kad būtų aišku, kada darbuotojas veikia atlikdamas tarnybines pareigas.
• Mokėkite autorinį atlyginimą: Jei darbuotojas sukuria išradimą, mokėkite jam autorinį atlyginimą.

Intelektinės nuosavybės pirkimo-pardavimo sutartis

Intelektinės nuosavybės pirkimo-pardavimo sutartis yra svarbus dokumentas, kuriuo vienas asmuo (pardavėjas) perleidžia savo IN teises kitam asmeniui (pirkėjui). Sutartis turi būti aiški, tiksli ir atitikti galiojančius įstatymus.

Sutarties sudarymas

Intelektinės nuosavybės pirkimo-pardavimo sutartis yra rašytinis susitarimas, kuriame nurodomos visos sąlygos, susijusios su IN teisių perleidimu. Štai pagrindiniai elementai, kuriuos reikėtų įtraukti į sutartį:

• Šalys: Tikslūs pardavėjo ir pirkėjo duomenys.
• Objektas: Aiškus IN objekto aprašymas (pvz., patentas Nr. X, prekės ženklas Y).
• Kaina: IN pardavimo kaina ir mokėjimo sąlygos.
• Teisių perleidimas: Tikslus teisių, kurios perleidžiamos pirkėjui, aprašymas (pvz., visos turtinės teisės).
• Atsakomybė: Šalių atsakomybė už sutarties pažeidimus.
• Garantijos: Pardavėjo garantijos, kad jis turi teisę parduoti IN ir kad ji nepažeidžia trečiųjų šalių teisių.
• Jurisdikcija: Teismas, kuris spręs ginčus, kylančius dėl sutarties.

Tais atvejais, kai sutartimi suteikiama teisė šaliai naudotis kitos šalies intelektine nuosavybe, turėtų būti aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kokiomis intelektinės nuosavybės teisėmis suteikiama teisė naudotis, kokia suteikiamų teisių apimtis, teritorija, kurioje leidžiama šiomis teisėmis naudotis, ir terminas, kuriam suteikiamos sutartyje nurodytos teisės.

Sutartyje turėtų būti aiškus draudimas šaliai savo vardu registruoti kitai šaliai priklausančias intelektinės nuosavybės teises, susijusias su prekėmis (prekių ženklai, patentai, dizainas), neapsiribojant tik draudimu šaliai registruoti kitos šalies vardu jau registruotas intelektinės nuosavybės teises.

Svarbu nepamiršti, jog šiandien prekybai ir reklamai dažnai pasitelkiami ir internetiniai tinklalapiai, socialinių tinklų paskyros, kurių pavadinimai dažnai būna susiję su registruotais ar neregistruotais, bet šalies naudojamais prekių ženklais, įmonės pavadinimu, šūkiais.

Svarbu ir aiškus draudimas, kad be šalies sutikimo prekės nebūtų reklamuojamos ar parduodamos pakeitus prekės pakuotę, pašalinus ar pakeitus prekių ženklus, nes tokie veiksmai gali ne tik pakenkti jos reputacijai, susilpninti prekių ženklų žinomumą ar suklaidinti vartotojus, bet nenaudojant prekių ženklo tokio, koks jis buvo įregistruotas, galima sulaukti ir reikalavimo pripažinti prekių ženklą negaliojančiu dėl nenaudojimo. Pavyzdžiui, Lietuvoje registruoto prekių ženklo kaip ir Europos Sąjungos prekių ženklo registracija gali būti panaikinta jeigu nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį jis nebuvo naudotas prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti.

Kitoje valstybėje veikiantis partneris turi didesnes galimybes pastebėti intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus, o kuo anksčiau pažeidimas pastebimas ir imamasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė sėkmingai apsiginti ir nepatirti didelių nuostolių.

Svarbu sutartyje numatyti atsakomybę ne tik už vėlavimą atsiskaityti ar pristatyti prekes, bet ir už intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus. Dabartiniai ESG standartai skatina į sutartis įtraukti ir sąlygas dėl trečiųjų asmenų intelektinės nuosavybės teisių nepažeidimo bei jūsų intelektinės nuosavybės objektų naudojimo tik veiklai, suderintai su ESG standartais, pvz.

Įsigyjant prekes iš užsienio subjektų reikėtų pasidomėti ar jos nepažeidžia kitų asmenų intelektinės nuosavybės teisių, t.y. ar jų pardavėjas/tiekėjas yra prekių ženklų, dizaino, autorių teisių, patentų savininkas, o, jei jis nėra savininkas, ar jis turi teisinį pagrindą naudoti kitiems asmenims priklausančią intelektinę nuosavybę, ar jam suteiktos teisės nėra pasibaigusios, ar dėl jų nevyksta teisminių ginčų. Tai svarbu, kadangi pretenzijos dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo pirmiausia bus reiškiamos prekes parduodančiam asmeniui, o ne jas pagaminusiam, ar jas jums pardavusiam asmeniui.

Asmuo, kuriuo intelektinės nuosavybės teisės yra pažeidžiamos, gali reikalauti ne tik nutraukti pažeidimą, išimti iš apyvartos prekes, bet ir reikalauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dėl jo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo.

Pavyzdiniai šablonai ir sutartys

Štai keli pavyzdžiai sutarčių, kuriuos galite rasti:

• Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pavyzdys, šablonas, blankas.
• Automobilio pirkimo pardavimo sutartis.
• Daikto pirkimo-pardavimo sutarties šablonas, pavyzdys.
• Prekių perdavimo-priėmimo akto pavyzdys, šablonas.
• Pirkimo pardavimo sutarties pavyzdys, šablonas.

Taip pat egzistuoja šablonai susiję su intelektinės nuosavybės apsauga:

• Kompiuterių programos licencijos sutartis.
• Licencijos nuomos ar leidimo naudotis neatlygintinai sutarties šablonas.
• Prekės ženklo perdavimo sutartis.

Sutarčių pavyzdžiai

Žemiau pateikiama lentelė su pavyzdžiais sutarčių, kurias galite naudoti savo veikloje:

tags: #intelektine #nuosavybe #sutartyse