Intelektinė nuosavybė - tai žmogaus proto kūrybinės veiklos rezultatas, kuris gali būti apsaugotas įstatymais. Ši apsauga leidžia kūrėjams kontroliuoti savo kūrinius ir gauti iš jų ekonominę naudą. Intelektinės nuosavybės apsauga yra svarbi, nes ji skatina inovacijas ir kūrybiškumą, taip pat užtikrina, kad kūrėjai būtų tinkamai atlyginti už savo darbą.
Žmoniją jos gyvavimo laikotarpiu lydi mažesni ar didesni atradimai, pradedant seniausiais laikais, kai žmonės išrado darbo įrankius ir juos tobulino, bei baigiant XX - XXI a., kur žmogus kuria ir tobulina aukštąsias technologijas. Šių intelektinės veiklos metu gautų rezultatų apsauga susirūpinta palyginti nesenai. Tik XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje pradėta rūpintis kūrybinės veiklos metu gautų rezultatų apsauga. Intelektinė nuosavybė kaip teisės institutas susiformuoja XIX a. Dabar, kai gyvename informacijos amžiuje, intelektinė nuosavybė įgauna vis didesnę reikšmę.
Intelektinės nuosavybės apsaugos poreikis auga, nes visuomenėje didėja informacijos reikšmė. Informacija tampa ekonominio stabilumo bei plėtros pagrindu.Turėdami geras bendravimo, informacijos perdavimo priemones bei aiškesnį teisinį tarptautinį ir regioninį intelektinės nuosavybės reglamentavimą neišvengiame intelektinės nuosavybės teisės globalizacijos.
Iki šiol šiuose teisės aktuose buvo aptariama tik materialioji intelektinės nuosavybės teisė: intelektinės nuosavybės objektai ir subjektai, intelektinės nuosavybės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai, galiojimas laike ir erdvėje, intelektinės nuosavybės turėtojo teisės turinys. Intelektinės nuosavybės tarptautinis pobūdis dar nebuvo nagrinėtas kaip veiksnys įtakojantis intelektinės nuosavybės teisės globalizacijai, nenagrinėtos šio reiškinio pasekmės nacionalinėms teisinėms sistemoms. Šioje darbo dalyje nagrinėjamos intelektinės nuosavybės teisės globalizacijos pasekmės, aptariami teigiami ir neigiami aspektai.
Labai ilgai daugumai žmonių nuosavybė buvo suprantama kaip žemė, jos gelmės, vandenys, miškai ir kita augalija, gyvūnija, pastatai, įrenginiai, vertybiniai popieriai bei kitas turtas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.38 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas. Taigi įstatymas gina ne tik materialias vertybes, bet ir žmogaus intelektinės veiklos metu sukurtas vertybes, kurios materialinės išraiškos gali ir neturėti.
Intelektinės nuosavybės rūšys
Intelektinė nuosavybė apima įvairias kūrybinės veiklos sritis. Pagrindinės intelektinės nuosavybės rūšys yra:
- Autorių teisės - apsaugo literatūros, meno ir mokslo kūrinius.
- Patentai - apsaugo išradimus, suteikdami išimtinę teisę gaminti, naudoti ir parduoti išradimą tam tikrą laikotarpį.
- Prekių ženklai - apsaugo ženklus, kurie naudojami prekėms ir paslaugoms atskirti nuo kitų įmonių prekių ir paslaugų.
- Dizaino teisės - apsaugo gaminių išvaizdą.
- Komercinės paslaptys - apsaugo konfidencialią informaciją, suteikiančią įmonei konkurencinį pranašumą.
Intelektinė nuosavybė kaip teisės institutas atsirado 1886 m. rugsėjo 9 d. pasirašius Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Šio norminio akto antrajame straipsnyje nurodyta, kad konvencija saugo bet kokios išraiškos literatūros ir meno kūrinius, nepriklausomai nuo jų išraiškos formos ar būdo.
Matome, kad intelektinės nuosavybės objektai yra būtent žmogaus intelektinės veiklos procese sukurtos vertybės. Kadangi nuosavybės teisė žmogui garantuoja teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti tai, analogiškai, ir intelektinės nuosavybės teisė užtikrina netrukdomą valdymą, naudojimąsi ir disponavimą intelektinės veiklos rezultatais.
Pagrindinė intelektinės nuosavybės teisės funkcija - tai tam tikros išimtinės teisės intelektinio kūrinio autoriui pripažinimas, santykių su kitais subjektais reguliavimas. Intelektinė nuosavybė yra savarankiška nuosavybės teisės rūšis, intelektinės nuosavybės turėtojams užtikrinanti intelektinių kūrinių valdymą, naudojimą ir disponavimą, bei garantuojanti apsaugą nuo neteisėto pasisavinimo.
Vienas iš esminių intelektinės nuosavybės teisės skirtumų nuo materialinės nuosavybės teisės yra tas, kad intelektinės nuosavybės turėtojas greta turtinių teisių turi dar ir moralines - neturtines teises. Ši savybė pasireiškia tuo, kad intelektinės nuosavybės savininkas kitiems asmenims perleisdamas turtines teises į intelektinės nuosavybės objektus neperleidžia neturtinių teisių.
Taigi asmuo įsigijęs intelektinę vertybę gali ją vartoti, naudoti, bet negali ja pilnai disponuoti. Taigi intelektinė nuosavybė kitam asmeniui, nors ir įsigijusiam intelektinės veiklos metu sukurtą rezultatą, nepereina.
Autorinėmis teisėmis nepriklausomai nuo išraiškos formos yra ginami tokie objektai, kaip literatūros ir meno kūriniai, dramos ir muzikos kūriniai, kinematografijos bei fotografijos kūriniai. Autorinėmis teisėmis yra užtikrinamos kūrinio autoriaus išskirtinės teisės į kūrinį. Ši nuostata yra įtvirtinta 1886 m. rugsėjo 9 d. Berno konvencijoje dėl Literatūros ir meno kūrinių apsaugos.
Iš pastarojo matome, kad autorinėmis teisėmis ginamos ne tik materialinės bet ir moralinės vertybės. Būtina paminėti, kad autorinėmis teisėmis saugomos vertybės turi originalią materialią išraiškos formą. Būtent tai, kad autorius sugalvoja ir originaliai įkūnija savo idėją ir daro ją išskirtinę, kuri yra saugoma autorinėmis teisėmis.
Nagrinėjant norminius aktus galima pastebėti, kad kūrinio paskelbimas visuomenei prieinamomis priemonėmis ar jo nepaskelbimas ženklios reikšmės kūrinio autorinei apsaugai neturi. 1886 m. rugsėjo 9 d. Berno konvencijos dėl Literatūros ir meno kūrinių apsaugos 3 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tiek paskelbtų, tiek nepaskelbtų kūrinių autoriams yra numatyta autorinės teisės apsauga.
Paskelbti kūriniai teisinėje literatūroje suvokiami, kaip autoriaus sutikimu paskelbti kūriniai, nepriklausomai nuo kūrinio egzemplioriaus gamybos būdo. Pagrindinė tokio paskelbimo sąlyga yra ta, kad kūrinio egzemplioriaus kiekis turi patenkinti visuomenės poreikius atsižvelgiant į kūrinio pobūdį.
Pastebėtina, kad kūrinio paskelbimu nelaikomas dramos, dramos - muzikos, kinematografijos ar muzikos kūrinio atlikimas, viešas rašytinio kūrinio skaitymas, literatūrinio kūrinio transliavimas eteryje ar jo perdavimas laidais, meno kūrinio eksponavimas ar jo pastatymas.
Priklausomai nuo kūrinio pirmojo paskelbimo vietos sprendžiamas autorinės teisės gynimo laikas ir vieta. Šios teisės normos. Pagrindiniai tokių teisės normų skirtumai susiję su sankcijomis, taikomomis už intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus. Skiriasi ir procesiniai klausimai.
To paties straipsnio 3 punkte nurodyta, kad kūrinio kilmės šalyje autorinės teisės apsaugą garantuoja vidaus įstatymai. Jeigu kūrinys paskelbus kitose sąjungos šalyse autorines teises gina ir tos valstybės, kuriose paskelbiamas kūrinys teisės aktai bei tarptautiniai susitarimai.
Kitas svarbus aspektas - galiojimas laike. Galiojimas laike apsprendžia, kiek laiko ir nuo kada pradedamos ginti autoriaus teisės į kūrinį. Tarptautinėse sutartyse įtvirtintos nuostatos, kad autoriaus teisės į kūrinį ginamos autoriaus gyvavimo laikotarpį bei 50 metų po jo mirties. Iš to seka išvada, kad be autoriaus sutikimo jo gyvavimo laikotarpiu bei nustatytu terminu po autoriaus mirties kūrinio negalima naudoti jokiais komerciniais tikslais.
Valstybės gali laikytis griežtesnių minėtų autoriaus teisės apsaugos terminų išlaikymo, o esant poreikiui gali nustatyti ir ilgesnius apsaugos terminus nei numatyti tarptautiniuose susitarimuose. Šiau paminėti, kad autorinėmis teisėmis yra saugoma literatūros ir meno kūrinio išraiška, bet ne idėjos, procedūros ar veiklos metodai. Kūrinys autorinėmis teisėmis saugomas nepriklausomai nuo jo vertės ar paskirties.
Intelektinės nuosavybės rūšys
Intelektinės nuosavybės apsauga po Brexit
2020 m. sausio 29 d. baigtas Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sajungos susitarimo „įteisinimo“ procesas - susitarimą ratifikavo abiejų susitarimo šalių parlamentai. Taigi, nuo 2020 m. vasario 1 d. Pagal Susitarimą dėl JK pasitraukimo iš ES (Susitarimas) (Withdrawal Agreement) prasidės pereinamasis laikotarpis, kuris tęsis iki 2020 m.
Pereinamasis laikotarpis yra labai svarbus, kadangi jo metu iš esmės daugelyje sričių, tarp jų ir intelektinės nuosavybės srityje, išsaugoma status quo, tačiau pasibaigus pereinamajam laikotarpiui teisinė padėtis keisis pagal Susitarime numatytas sąlygas. Toliau, vadovaujantis Susitarimu, Susitarimo Aiškinamosiomis pastabomis, ES ir JK kompetentingų institucijų (tarp jų, Europos Komisijos, JK Vyriausybės bei JK Intelektinės nuosavybės tarnybos) nurodytomis gairėmis, išdėstomos pagrindinės taisyklės, susijusios su Europos Sąjungoje įgytos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos taikymu Jungtinėje Karalystėje nuo 2020 m.
Europos patentai ir papildomi apsaugos liudijimai (farmacinių produktų ir augalų veislių atvejais) nėra vieningai saugomi ES, o jų apsauga po išdavimo Europos patentų tarnyboje galioja kiekvienoje Europos patentų konvencijos valstybėje dalyvėje atskirai pagal pastarosios įstatymus kaip ir kad nacionaliniai patentai. Visų šių dabar vieningai visose ES valstybėse narėse saugomų intelektinės nuosavybės teisių apsaugai po Brexit (t. y. nuo 2020 m.
Pereinamasis laikotarpis (nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.)
Visi iki 2020 m. sausio 31 d. įgyti ES prekių ženklai, Bendrijos dizainai ir Bendrijos augalų veislės pereinamuoju laikotarpiu automatiškai be kokių nors papildomų veiksmų toliau bus saugomos Jungtinės Karalystės teritorijoje kaip ES intelektinės nuosavybės teisės pagal galiojančią ES teisę. Taigi, po 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. tam, kad minėtos ES intelektinės nuosavybės teisės būtų saugomos JK teritorijoje, jokių formalių procedūrinių veiksmų Jungtinėje Karalystėje atlikti nereikia.
Po pereinamojo laikotarpio (nuo 2021 m. sausio 1 d.)
Tačiau po pereinamojo laikotarpio pabaigos, minėtosios ES intelektinės nuosavybės teisės automatiškai likusiam jų galiojimo terminui bus „transformuojamos“ į nacionalines JK teises - JK prekių ženklus, JK dizainus, JK augalų veisles. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinėje Karalystėje daugiau kaip 1,4 mljn.
Pareiškėjai, kurie iki 2020 m. gruodžio 31 d. bus pateikę ES intelektinės nuosavybės tarnybai paraiškas dėl ES prekių ženklo ar Bendrijos dizaino registravimo, tačiau iki minėto termino dar nebus atlikta registracija (t. y. paraiškos bus dar eigoje), turės 9 (devynių) mėnesių terminą (t. y. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.) tam, kad galėtų kreiptis į JK Intelektinės nuosavybės tarnybą (UK Intellectual Property Office) pateikiant nacionalines paraiškas dėl tų pačių prekių ženklų ar dizainų registracijos Jungtinėje Karalystėje.
JK visą pereinamąjį laikotarpį JK ar ES valstybėje narėje paviešinti dizainai automatiškai bus saugomi abiejose teritorijose kaip neregistruoti Bendrijos dizainai. Susitarimu susitarta, kad iki Brexit datos įgyta ES geografinių nuorodų apsauga ir toliau galios Jungtinėje Karalystėje, nebent ateityje bus sudarytas naujas susitarimas, taikomas geografinių nuorodų apsaugai. Jungtinė Karalystė užtikrins tokį patį esamų ES geografinių nuorodų apsaugos lygį, koks yra Europos Sąjungoje, nežiūrint to, kad jų apsaugą Jungtinės Karalystės teritorijoje reguliuos jos vidaus įstatymai.
Pereinamuoju laikotarpiu subjektai, naudodamiesi dabar galiojančia teisinio reguliavimo tvarka, gali toliau kreiptis dėl patentuotų farmacijos ir registruotų augalų veislių apsaugos produktų papildomos apsaugos liudijimų ir juos gauti. Dabartinis JK teisinis reguliavimas išsaugomas pereinamuoju laikotarpiu, o suteikti JK papildomos apsaugos liudijimai ir toliau galioja. Taip yra dėl to, kad papildomos apsaugos liudijimai nėra suteikiami, kaip vieningai galiojantys visoje ES, o tik kaip galiojantys paskirose paskirose valstybėse narėse nacionaliniu teritoriniu pagrindu.
Kadangi vieningai ES galiojančios autorių teisių apaugos nebuvo sukurta, o jos buvo saugomos grynai pagal atskirų valstybių įstatymus teritoriniu pagrindu, tai Brexit konceptualiai nepaveikia ES valstybių rezidentų ir JK rezidentų autorių teisių tolesnės apsaugos. Juolab, kad JK yra visų svarbiausių autorių teisių apsaugą reguliuojančių tarptautinių sutarčių dalyve.
Tai reiškia, kad ES valstybių autorių ir kitų teisių subjektų teisės JK ir toliau bus saugomi pagal JK autorių teisę, nesvarbu, kūriniai ar kiti pagal autorių teisę saugomi objektai sukurti, pagaminti prieš Brexit ar po jo. Pažymėtina, kad po Brexit nesikeis ir Jungtinės Karalystės, ES ar kitų valstybių kūrinių bei kitų saugomų objektų subjektų teisių galiojimo terminai ir jų skaičiavimas. Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje ES kūrinių autorių teisių galiojimo trukmė yra tokia pati kaip JK kūrinių.
Kūrinių iš ne ES autorių teisių galiojimo laikas galioja kilmės šalyje arba JK kūriniams suteikiamas terminas, atsižvelgiant į tai, kuris yra trumpesnis. Dailės kūrinių autorių teisė gauti dalį pajamų už viešai perparduodamą originalą (droit de suite, resale right) ir toliau lieka galioti ir būti taikoma, kaip ir iki šiol. Autoriams iš JK ir kitų valstybių (įskaitant ES valstybes nares), taikančių abipusiškumo režimą JK subjektų atžvilgiu, ir toliau turės teisę gauti dalį pajamų už perpardavimą, vyksiantį po „Brexit“.
Susitarime iš esmės nėra sąlygų dėl autorių teisių apsaugos, išskyrus keletą dalykų. Tačiau, tikėtina, kad pereinamuoju laikotarpiu JK ir ES tam tikrose autorių teisės reguliuojamose srityse tarsis papildomai. Bet pirmiausiai apie tai, kas Susitarime ir šiai dienai jau yra paminėta.
2019 m. ES internetu naudojamo turinio perkėlimo reglamentas suteikia ES (ir Europos ekonominės erdvės (toliau - EEE) vartotojams galimybę naudotis savo internetinio turinio paslaugomis (pavyzdžiui, vaizdo transliavimo pagal pareikalavimą paslaugomis, tokiomis kaip „Netflix“ ir „Amazon Prime“), tarsi jie būtų savo valstybėje, keliaudami po ES (EEE) teritoriją. Turima omeny tai, kad internetinių paslaugų teikėjas privalo pateikti, pvz., Lietuvoje gyvenančiam vartotojui prieinamą turinį, laikinai esančiam bet kurioje kitoje valstybėje narėje. Tas pats pasakytina apie kitų ES (EEE) valstybių vartotojus, laikinai esančius Lietuvoje.
Tačiau, kaip bus po pereinamojo laikotarpio pabaigos (nuo 2021 m. sausio 1 d.), priklausys nuo tolesnio JK ir ES susitarimo. Jeigu nebus kitaip susitarta, tai Reglamentas po pereinamojo laikotarpio negalios JK teritorijoje, t. y. jis nebebus taikomas kelionėms į JK ir, atvirkščiai, iš JK į ES (EEE). Taigi, internetinių turinio paslaugų teikėjai neprivalėtų tiekti turinio, kuris paprastai yra prieinamas JK vartotojui, laikinai esančiam bet kurioje kitoje ES (EEE) valstybėje narėje.
Susitarimu susitarta, kad duomenų bazių gamintojų teisės, saugomos Jungtinėje Karalystėje iki Brexit (nepriklausomai nuo to, ar jas turėjo JK ar ES subjektai), JK bus saugomos visą likusį jų galiojimo terminą. Tai taikoma ne tik pereinamuoju laikotarpiu, bet ir jam pasibaigus, t. y. Tačiau po pereinamojo laikotarpio pabaigos pagamintos duomenų bazės JK teritorijoje bus saugomos pagal šios valstybės nustatytą teisinį reguliavimą, todėl ES subjektai, reziduojantys ne JK, turėtų papildomai domėtis jų teisių į duomenų bazes Jungtinės Karalystės teritorijoje pagal ten galiosiančią teisę.
Tačiau, kaip minėta, ateityje, tikėtina, kad JK ir ES turėtų papildomai tartis ir dėl kitų autorių teisės reguliuojamų sričių, nes jų apsaugos teritorinis pobūdis neabejotinai turės poveikį tiek autorių teisių turėtojų, tiek ir naudotojų teisėms ir pareigoms.
ES kolektyvinio teisių administravimo teisiniai santykiai yra suderinti valstybėse narėse įgyvendinus 2014 m. vasario 26 d. Neaišku, ar Europos Sąjungoje iš kolektyvinio administravimo organizacijų bus reikalaujama, kad jos administruotų JK teisių turėtojams arba JK kolektyvinio administravimo organizacijų administruojamus muzikos kūrinių repertuarus licencijuotų naudojimui internetu. Kitaip tariant, kils neaiškumai, ar Jungtinėje Karalystėje veikiančios kolektyvinio administravimo organizacijos toliau išsaugos ir vykdys prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant tuos, kurie būdingi daugiateritoriniam muzikos kūrinių licencijavimui teikiant internetines paslaugas.
Kaip žinia, 1993 m. Palydovinio ir kabelinio transliavimo direktyvoje buvo numatyta vadinamoji „kilmės šalies“ taisyklė. Šios taisyklės esmė tokia, kad transliuotojas, transliuojantis kūrinius per palydovą, privalo gauti tam licenciją tik transliavimo kilmės valstybėje, jeigu ši yra Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė, t. y. toje, kur transliavimo signalai išsiunčiami į palydovą. Pavyzdžiui, JK transliuotojas gali perduoti autorių teisių kūrinius palydovu į Lietuvą, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, Liuksemburgą ir kitas ES valstybes, gavęs licenciją iš teisių turėtojų tik JK.
Po Brexit ir atitinkamai po pereinamojo laikotarpio, jeigu nebus susitarta kitaip, turėtų keistis Jungtinės Karalystės transliuotojų teisinė padėtis. JK transliuotojams gali būti EEE valstybėse nebetaikomas kilmės šalies principas, kai kūriniai per palydovą transliuojami į EEE po „Brexit“, ir gali tekti iš teisių turėtojų įgyti licencijas, apimančias EEE valstybes, į kurias jie transliuoja. Tai priklausys nuo to, kaip kiekvienos EEE valstybės narės nacionaliniai įstatymai traktuoja transliacijas, kurių kilmės šalis nėra EEE, pavyzdžiui, ar jie taiko kilmės šalies principą transliacijoms, nepriklausančioms EEE (paminėtina, kad JK teisė taiko tą patį režimą ir transliacijoms ne iš EEE valstybių).
Tačiau Jungtinėje Karalystėje kilmės šalies principas būtų ir toliau taikomas transliacijoms iš bet kurios šalies. Pagal galiojantį ES teisinį reguliavimą, kuris privalomai buvo įgyvendintas valstybėse narės šių vidaus įstatymuose, yra taip, kad kai autorių teisių saugomi objektai yra transliuojami tarp EEE valstybių narių ir retransliuojami kabeliu transliaciją priimančiojoje valstybėje narėje, tai autorių teisių turėtojo retransliavimo teisės įgyvendinimas yra privalomai administruojamas per kolektyvinio teisių administravimo organizaciją.
JK taiko šią taisyklę laidų retransliavimui iš bet kurios kitos EEE valstybės narės. Tačiau po „Brexit“, jeigu nebus kitaip susitarta, EEE valstybės narės gali nebetaikyti šios taisyklės transliacijoms, kurių kilmės šalis yra JK. Po „Brexit“ ir atitinkamai po pereinamojo laikotarpio neaišku, kaip ir ar „Kūrinių našlaičių“ autorių teisių direktyvoje numatytas teisinis režimas, bus taikomas JK įsteigtoms kultūros paveldo institucijoms (pavyzdžiui, bibliotekoms, muziejams ir archyvams). 2013 m. 2017 m. rugsėjo 13 d. 2017 m. rugsėjo 13 d. JK įgyvendino Marakešo sutarties ir Direktyvos nuostatas 2018 m. įstatymu. Po Brexit JK priimtas įstatymas toliau galios, todėl Jungtinėje Karalystėje minėtąsias negalias turintys asmenys ar įgaliotos įstaigos galės daryti ir platinti prieinamo formato autorių teisių kūrinių kopijas. Tačiau tai gali paveikti tarpvalstybinį keitimąsi prieinamų formatų kūrinių kopijomis.
Taip gali atsitikti dėl to, kadangi JK Marakešo sutarties dalyve yra savo narystės ES pagrindu. Todėl dabar, po Brexit, JK Vyriausybė pareiškė iniciatyvą ratifikuoti Marakešo sutartį.
Tai reiškia, kad teisių turėtojai (pavyzdžiui, prekės ženklo ar dizaino savininkai) negali užkirsti kelio šių prekių judėjimui (tolesniam platinimui) EEE, t. y.
tags: #intelektines #nuosavybes #apsauga #mizaras