Intelektinės nuosavybės biuras: funkcijos ir apsauga Lietuvoje

Intelektinė nuosavybė yra svarbi inovacijų ir ekonomikos augimo varomoji jėga. Lietuvoje intelektinės nuosavybės apsauga užtikrina teises į išradimus, prekių ženklus, dizainą ir kitus intelektinės veiklos rezultatus.

Pramoninė nuosavybė: esmė ir apibrėžimas

Pramoninė nuosavybė yra intelektinės nuosavybės dalis, apimanti teises į:

• Išradimo patentą
• Naudingus modelius
• Pramoninį dizainą
• Prekių ženklus
• Paslaugų ženklus
• Įmonių vardus
• Kilmės nuorodą
• Kilmės vietos nuorodą
• Puslaidininkinių gaminių topografijas

Taip pat kita.

Tarptautinės teisės pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis pramoninės nuosavybės apsaugą, yra 1883 Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (Paryžiaus konvencija, paskutinį kartą peržiūrėta 1967, papildyta 1979, Lietuva prisijungė 1994).

Pagal šią Konvenciją, pramoninė nuosavybė suprantama pačia plačiausia prasme ir apima ne tik pramonę, prekybą tiesiogine prasme, bet ir žemės ūkio gamybos sritis, kasybos pramonę ir visus produktus - gaminamus ir gamtinės kilmės (pvz., vyną, grūdus, tabakų lapus, valgius, gyvulius, iškasenas, mineralinius vandenis, alų, gėles, miltus).

Be Konvencijoje išvardytųjų, pramoninės nuosavybės objektais laikomi ir įvairūs vėliau atsirandantys objektai, pvz., puslaidininkinių gaminių topografijos, augalų veislės, simboliniai interneto adresų sričių (domenų) vardai.

Pramoninės nuosavybės sąvoka apima daug įvairių ir savarankiškų teisių, kurios atsirado skirtingu metu, skirtingomis aplinkybėmis ir skirtingais tikslais, todėl kiekvienos jų teisinis reguliavimas t. p.

Universalus pramoninės nuosavybės apibrėžimas nepateikiamas nei Konvencijoje, nei kituose teisės dokumentuose dėl to, kad ši teisės sritis sparčiai plėtojasi, randasi vis naujų pramoninės nuosavybės teisių, turinčių naujų požymių, sudėtinga sudaryti bendrą ir visuotinai priimtiną pramoninės nuosavybės teisių katalogą, nes vienose valstybėse pripažįstamos tokios pramoninės nuosavybės teisės (pvz., teisės į naudinguosius modelius), kurios nepripažįstamos kitose valstybėse.

Norint išsamiai apibrėžti pramoninės nuosavybės teises reikėtų arba išvardyti visus įvairioms teisėms būdingus požymius (tai vargiai įmanoma dėl diskutuotino ir kintančio šių teisių sąrašo), arba pateikti itin abstraktų ir todėl netikslų apibrėžimą.

Pramoninės nuosavybės teisės įvardijamos bendru pavadinimu, o įstatymų leidėjai įvairiais metodais sistemina jas reglamentuojančius teisės aktus. Kai kurios valstybės (pvz., Prancūzija) yra priėmusios intelektinės nuosavybės kodeksus, į kuriuos įtrauktos ir su pramoninės nuosavybės apsauga susijusios teisės normos.

Pamatinis visas intelektinės nuosavybės (kartu ir pramoninę nuosavybę) teises vienijantis požymis yra nematerialus (tai yra idealus arba tik protu suvokiamas) šių teisių objektas.

Nematerialus objekto pobūdis pagrindžia vieną svarbiausių pramoninės nuosavybės teisės principų - pramoninės nuosavybės objektas egzistuoja nepriklausomai nuo savo materialaus pavidalo, tai lemia ir nevienodą jų teisinį reglamentavimą ir teisinį likimą.

Materialus daiktas, kuriame yra pramoninės nuosavybės teisių objektas, įkūnija 2 skirtingus teisių objektus: daiktą (pvz., drabužį, vaistą, automobilį), į kurį egzistuoja daiktinės teisės, ir pramoninės nuosavybės objektą (prekės ženklą, išradimo patentu saugomą cheminę medžiagą, automobilio dizainą ir kita).

Pramoninės nuosavybės apsaugos pagrindiniai principai yra registracijos, teritorialumo bei ribotos teisinės apsaugos terminai (jie skiriasi kiekvieno pramoninės nuosavybės objekto atveju).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėta atkurti savarankišką pramoninės nuosavybės apsaugos nacionalinę sistemą.

Valstybinis patentų biuras: funkcijos ir veikla

1991 įsteigto Valstybinio patentų biuro pagrindinės funkcijos siejamos su pramoninės nuosavybės objektų apsauga, ją reglamentuojančių teisės aktų rengimu, atstovavimu Lietuvai su pramonine nuosavybe susijusiose organizacijose.

Pagrindinės funkcijos:

• Pramoninės nuosavybės objektų apsauga
• Teisės aktų rengimas
• Atstovavimas Lietuvai tarptautinėse organizacijose

Pramoninės nuosavybės apsaugą reglamentuoja Prekių ženklų (2000, įsigaliojo 2001, pakeitęs Prekių ir paslaugų ženklų įstatymą, 1993), Patentų (1994), Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos (1998), Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą (2001), Dizaino (2002, įsigaliojo 2003, pakeitęs Pramoninio dizaino įstatymą, 1995) įstatymai.

Europos patentų akademijos seminaras

E. Rugsėjo 27 d. Jungtiniame gyvybės mokslų centre vyko Europos patentų akademijos seminaras apie intelektinės nuosavybės teises.

Seminare dalyvavo per 40 Saulėtekio slėnio mokslininkų, doktorantų iš Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Fizinių ir technologijos mokslų centro.

Europos patentų tarnybos Patentų akademijos ekspertai supažindino su intelektinės nuosavybės apsauga.

Dalyviai susipažino su intelektinės nuosavybės apsaugos būdais, patentavimo procedūromis, kriterijais, kuriuos turi atitikti išradimas, kad jį būtų galima patentuoti. Praktiniuose užsiėmimuose dalyviai išbandė patentų paieškos įrankį Espacenet.

Pasakojimus, kaip intelektinės nuosavybės pagrindu buvo kuriamos įmonės ir kokiais būdais buvo komercializuojami išradimai, o jų rinkos vertė išaugdavo nuo nulio iki milijonų eurų, pranešėjai iliustravo pasitelkdami praktinius pavyzdžius.

Patentas yra tik viena iš intelektinės nuosavybės apsaugos priemonių ir tai mokslininkai turi suvokti nuo pirmųjų gautų rezultatų. Kompleksinės apsaugos priemonės (patentai, duomenų bazės, prekės ženklai ir t.t.) yra būtinos.

Ekspertai ne kartą pažymėjo, kad mokslininkai turėtų kreiptis patarimų į šios srities specialistus - patentinius patikėtinius, intelektinės nuosavybės valdymo ir komercinimo skyriaus darbuotojus.

Intelektinės nuosavybės apsaugos priemonės:

tags: #intelektines #nuosavybes #biuras