Intelektinė nuosavybė (IN) yra teisinė koncepcija, kuri apibrėžia teises ir apsaugos priemones, susijusias su įvairiomis intelektinėmis kūrybinėmis, techninėmis arba verslo vertybėmis, kurios dažniausiai susijusios su žinių kūrimu ir kūrybiškumu. Tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms ji padeda užtikrinti, kad jų kūrybiniai ar techniniai atradimai nebus neleistinai kopijuojami ar naudojami kitų asmenų ar organizacijų.
Intelektinė nuosavybė apima įvairias kūrybines darbo formas:
- Autorių teisės
- Prekių ženklai
- Patentai
- Dizaino registravimas
- Komercinės paslaptys
Straipsnyje nagrinėjama intelektinės nuosavybės elektroninėje erdvėje samprata, reikšmė, pokyčiai lyginant su tradiciniais intelektinės nuosavybės institutais, pagrindinės naujo teisinio reguliavimo sritys. Straipsnio tikslas - atskleisti besiformuojančio intelektinės nuosavybės elektroninėje erdvėje instituto ypatumus. Identifikuojamos ir analizuojamos svarbiausios tradicinės intelektinės nuosavybės teisės transformacijos ir probleminiai institutai, kuriems turi būti skiriamas dėmesys, siekiant sukurti inovacijoms ir žinių ekonomikos plėtrai palankią teisinę aplinką tarptautiniame, ES ir nacionaliniame lygmenyje.
Intelektinės nuosavybės sistema
Intelektinės nuosavybės teisės sistema
Intelektins veiklos metu gauts rezultats apsauga susirkpinta palyginti nesenai. Tik XVIII a. pabaigoje XIX a. prad~ioje pradta rkpintis kkrybins veiklos metu gauts rezultats apsauga. Intelektin nuosavyb kaip teiss institutas susiformuoja XIX a. Dabar, kai gyvename informacijos am~iuje, intelektin nuosavyb /gauna vis didesn reikam.
Intelektins nuosavybs apsaugos poreikis auga, nes visuomenje didja informacijos reikam. Informacija tampa ekonominio stabilumo bei pltros pagrindu. is intelektin nuosavyb, atsiradim. ius nacionalines teisines sistemas, intelektins nuosavybs reguliavimo srityje. Turdami geras bendravimo, informacijos perdavimo priemones bei iasams teisin/ tarptautin/ ir regionin/ intelektins nuosavybs reglamentavim neiavengiame intelektins nuosavybs teiss globalizacijos.
Intelektinės nuosavybės samprata
Labai ilgai daugumai ~monis nuosavyb buvo suprantama kaip ~em, jos gelms, vandenys, miakai ir kita augalija, gyvknija, pastatai, /renginiai, vertybiniai popieriai bei kitas turtas. Taigi /statymas gina ne tik materialias vertybes, bet ir ~mogaus intelektines veiklos metu sukurtas vertybes, kurios materialins iaraiakos gali ir neturti.
Kadangi nuosavybs teis ~mogui garantuoja teis savo nuo~ikra, nepa~eid~iant /statyms ir kits asmens teisis ir interess, valdyti, naudoti nuosavybs teiss objekt ir juo disponuoti tai, analogiakai, ir intelektins nuosavybs teis u~tikrina netrukdom valdym, naudojimsi ir disponavim intelektins veiklos rezultatais. ius dl intelektins veiklos metu gauts rezultats. Pagrindin intelektins nuosavybs teiss funkcija % tai tam tikros iaimtins teiss intelektinio kkrinio autoriui pripa~inimas, santykis su kitais subjektais reguliavimas.
Vienas ia esminis intelektins nuosavybs teiss skirtums nuo materialins nuosavybs teiss yra tas, kad intelektins nuosavybs turtojas greta turtinis teisis turi dar ir moralines % neturtines teises.
Taigi asmuo /sigijs intelektin vertyb gali j vartoti, naudoti, bet negali ja pilnai disponuoti. Taigi intelektin nuosavyb kitam asmeniui, nors ir /sigijusiam intelektins veiklos metu sukurt rezultat, nepereina.
Autorinmis teismis nepriklausomai nuo iaraiakos forms yra ginami tokie objektai, kaip literatkros ir meno kkriniai, dramos ir muzikos kkriniai, kinematografijos bei fotografijos kkriniai.
Nagrinjant norminius aktus galima pastebti, kad kkrinio paskelbimas visuomenei prieinamomis priemonmis ar jo nepaskelbimas ~enklios reikams kkrinio autorinei apsaugai neturi. 1886 m. rugsjo 9 d. Berno konvencijos dl Literatkros ir meno kkrinis apsaugos 3 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tiek paskelbts, tiek nepaskelbts kkrinis autoriams yra numatyta autorinis teisis apsauga.
Priklausomai nuo kkrinio pirmojo paskelbimo vietos sprend~iamas autorinis teisis gynimo laikas ir vieta.
Tarptautinse sutartyse /tvirtintos nuostatos, kad autoriaus teiss / kkrin/ ginamos autoriaus gyvavimo laikotarp/ bei 50 mets po jo mirties.
iau paminti, kad autorinmis teismis yra saugoma literatkros ir meno kkrinis iaraiaka, bet ne idjos, procedkros ar veiklos metodai. Kkrinys autorinmis teismis saugomas nepriklausomai nuo jo verts ar paskirties.
Kita intelektins nuosavybs rkais % pramonin nuosavyb. is teiss norms u~davinys, kaip ir autorins taiss, yra intelektins veiklos metu gauts rezultats apsauga nuo neteisto vartojimo.
Pagrindinis norminis aktas, reglamentuojantis pramonins nuosavybs apsaug yra 1883 m. kovo 20 d. Pary~iaus konvencija dl pramonins nuosavybs apsaugos.
Kaip jau minjau vienas ia pramonins nuosavybs saugoms objekts yra iaradimai. iau panagrinjus Lietuvos Respublikos patents /statymo 2 straipsn/, darosi aiaku, kad iaradimu laikomas toli gra~u ne kiekvienas naujas u~duoties techninis sprendimas.
Dar vienas pramonins nuosavybs teiss saugomas objektas yra prekis ir paslaugs ~enklai. Norint suprasti kodl prekis ar paslaugs ~enklai yra priskiriami prie pramonins nuosavybs, o ne prie autorins reikia panagrinti js pagrindin paskirt/.
Pramoninis dizainas % pramonins nuosavybs saugomas objektas.
Maslou poreikis teorijoje pasakyta, kad ~mogus u~tikrins savo fizinio egzistavimo poreikius ima domtis ir rkpintis dvasinmis grybmis. Taip yra ir su intelektine nuosavybe.
Kovos dl intelektins nuosavybs apsaugos siejamos su Bomarae vardu, kuris Pranckzijoje vadovavo autorinis teisis kovai su teatrais.
iau autoris teiss / kkrinius ginamos tik valstybiniu mastu, tai reiakia kad, kitoje valstybje autoriaus kkriniai gali bkti naudojami kaip nori, kada nori ir u~ kkrinio naudojim autorius atlygio negaus. Dl to atsirado poreikis intelektin nuosavyb saugoti tarptautiniu lygiu.
Kadangi intelektin nuosavyb yra globalaus pobkd~io, tai reiakia, kad intelektins veiklos metu gauti rezultatai da~niausiai vartojami ne vienoje geografinje erdvje, bet pasklinda tiek po aplinkinius rajonus, tiek po vis pasaul/ iakyla poreikis j saugoti visuotinai ~inomomis ir priimtinomis formomis.
IP – intelektinė nuosavybė ir strategija: gaminio apsauga, kad apsisaugotumėte
Duomenų apsauga
Duomenų apsauga yra procesas, skirtas užtikrinti, kad asmeniniai ir konfidencialūs duomenys būtų saugūs ir neprieinami nepageidaujamiems asmenims ar organizacijoms. Šis procesas yra labai svarbus tiek individualams, tiek organizacijoms, nes vis daugiau duomenų yra saugoma elektroninėje erdvėje, ir tai kelia grėsmę privatumui ir saugumui. Asmens duomenys turi būti prieinami tik tiems asmenims ir organizacijoms, kurios turi teisę susipažinti ir tvarkyti duomenis. Asmeniniai duomenys turi būti prieinami tik tiems asmenims, kurie turi teisę su jais susipažinti.
Duomenų apsauga
Svetainėje yra naudojami slapukai, kad užtikrintume Jums tinkamiausią patirtį prisimindami Jūsų pageidavimus ir pakartotinius apsilankymus. Mes taip pat naudojame slapukus, kurie yra svarbūs ir būtini, kad mūsų svetainė veiktų.
tags: #intelektines #nuosavybes #teisine #apsauga #elektronineje #erdveje