Inžinerinių Statinių Klasifikacija Pagal Paskirtį Lietuvoje

Norint teisingai suprasti statybos procesą, būtina atkreipti dėmesį į Statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose naudojamas sąvokas ir apibrėžimus. Vienas pagrindinių aspektų įgyvendinant statybos projektus (nepriklausomai nuo jo dydžio) yra teisingas statybos objekto suvokimas. Reikia tiksliai suvokti, kokį objektą planuojame statyti, norėdami pasirinkti kvalifikuotus specialistus ir įmones, suvokti procesus ir procedūras.

Pagrindinės Sąvokos

Prieš pradedant gilintis į klasifikaciją, svarbu išsiaiškinti pagrindines sąvokas:

• Statinys - visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme.
• Pastatas - apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.
• Inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.
• Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė.

Šios pagrindinės sąvokos leis teisingai suprasti Statinių Klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį. Tokiu būdu turėsite galimybę nustatyti planuojamo statyti/rekonstruoti/remontuoti statinio - Rūšį, Grupę, Pogrupį.

Statinių Skirstymas Pagal Kategorijas

Pagal STR, statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, yra skirstomi į šias kategorijas:

• Nesudėtingi statiniai
• Neypatingi statiniai
• Ypatingi statiniai

Nesudėtingi Statiniai

Pagal STR nesudėtingas statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų. Taip pat nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija šešių metrų.

Dažniausiai naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas, o atvejai, kuriais, statant naują nesudėtingą statinį privaloma gauti statybos leidimą, yra išvardinti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai.

Neypatingi Statiniai

Neypatingas statinys STR neapibrėžtas, t.y. reglamentas nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų. Statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi.

Neypatingas statinys, tai toks statinys, kurio techniniai sprendiniai yra didesni už nesudėtingojo statinio. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikia pavyzdį - neypatingas statinys yra individualus gyvenamasis namas, kurio bendras plotas - didesnis už 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m.

Kalbant apie neypatingojo statinio statybos užbaigimo procedūrą, galima teigti, kad ji yra paprastesnė, dažniausiai atliekama, pasitelkiant ekspertinės įmonės paslaugas.

Ypatingi Statiniai

Ypatingi statiniai - tai sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai. Taip pat, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių bei aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai ir kultūros paveldo statiniai.

Sudėtingesnė procedūra, kai statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Tokiu atveju dažniausiai formuojama valstybinė komisija.

Jei statinys atitinka bent vieną iš aukščiau paminėtųjų kriterijų - jis vertinamas, kaip ypatingasis statinys.

Registrų centro duomenimis, naujas ypatingas ir neypatingas statinys gali būti naudojamas tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Ši nuostata netaikoma gyvenamosios paskirties pastatams. Kai neypatingas ir ypatingas statinys rekonstruojami, prieš pradedant naudoti naujas statinio dalis, būtina įregistruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis.

Esminiai Statinio Reikalavimai

Pagal Statybos įstatymą, statiniams keliami esminiai reikalavimai:

1. Mechaninio atsparumo ir pastovumo
2. Gaisrinės saugos
3. Higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos
4. Saugaus naudojimo
5. Apsaugos nuo triukšmo
6. Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo

Šiuos reikalavimus bei statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius bei klases nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Statybos Dalyviai ir Jų Atsakomybė

Statybos procese dalyvauja įvairūs subjektai, kurių kiekvienas turi savo teises ir pareigas:

• Statytojas (užsakovas)
• Tyrinėtojas
• Statinio projektuotojas
• Rangovas
• Tiekėjas

Už šiame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statybos dalyviai atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Normatyviniai Statybos Techniniai Dokumentai

Statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams. Statybos taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai liudijimai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodoma, kad minėtas taisykles, standartus, liudijimus taikyti privaloma.

Lietuvos Respublikoje gali būti taikomi (jei neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams) perimti tarptautinių ir Europos organizacijų, užsienio valstybių (nacionaliniai), užsienio valstybių organizacijų normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Statybos Techninės Veiklos Vadovai

Statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti tik atestuoti vadovai:

• Statinio projekto vadovai
• Statinio projekto dalių vadovai
• Statinio projekto vykdymo priežiūros ir jos dalių vadovai
• Statinio statybos vadovai ir statinio statybos specialiųjų darbų vadovai
• Statinio statybos techninės priežiūros vadovai
• Statinio projekto ir jo dalių ekspertizės vadovai
• Statinio ekspertizės vadovai

Vadovauti nesudėtingo statinio projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę neatestuoti asmenys.

tags: #inzineriniai #statiniai #pagal #paskirti #skirstomi #i