Šiame straipsnyje apžvelgiamos investicijos į gyvenamuosius namus Lietuvoje, lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Analizuojami statybos leidimų išdavimo procesai, rinkos tendencijos ir ateities prognozės.
Investicijų apimtys ir paskirstymas
Privačios Lietuvos įmonės ir valstybė 2001 metais šalyje investavo 7,824 mlrd. litų - 21 proc. daugiau nei 2000-aisiais. Pusė visų investicijų (49,6 proc.) pernai buvo skirta pastatų ir kitų statinių statybai bei remontui - 16,8 proc. daugiau nei užpernai, pranešė Statistikos departamentas, remdamasis galutiniais duomenimis. Privatūs investuotojai į statybas investavo 2,360 mlrd. litų (24,3 proc. daugiau nei 2000 metais), o valstybė - tik 1,525 mlrd. litų (6,8 proc. daugiau).
2001 metais, palyginti su 2000-aisiais, į gyvenamuosius namus investuota 1 proc. daugiau - iš viso 614,2 mln. litų, arba 7,9 proc. visų investicijų. Valstybė į gyvenamąją statybą investavo 42,7 mln. litų, privatus sektorius - 571,5 mln. litų.
Kaip rodo „Ober-Haus“ pateikiama informacija, į gyvenamąjį būstą Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai pernai metais investavo 5,07 mlrd. eurų, arba 7 proc. daugiau nei 2017-aisiais. Aktyviausiai butai ir namai buvo perkami Estijoje ir Lietuvoje. Pirkėjai šiose šalyse už nekilnojamąjį turtą pernai nepagailėjo po 2,05 mlrd. eurų. Kur kas kukliau atrodo Latvijos rodikliai - čia už būstą pernai sumokėta tik 0,97 mlrd. Eurų, nors šalyje gyventojų daugiau nei Estijoje.
Latvija lieka trečia ir skaičiuojant investicijas į būstą, tenkančias vienam gyventojui. Estijoje jos siekia 1246 eurus, Lietuvoje - 577 eurus, o Latvijoje - tik 362 eurus.
Baltijos šalių NT rinkos palyginimas
Jei žiūrėsime į kainų lygius ar pelningumą komercinio NT sektoriuje, labai didelių skirtumų tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos nelabai pamatysime. Jei skirtumai ir yra, tai dešimties, daugiausia dvidešimties procentų ribose, o štai gyvenamojo būsto sektoriuje šie skirtumai - kur kas didesni.
Visose trijose šalyse pastaruoju metu dominuoja paskolos gyvenamojo turto vystymui. Nekilnojamojo turto portfeliai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šiuo metu sparčiai auga. Didžiausias paskolų kiekis fiksuojamas Estijoje, antroje vietoje - Lietuva ir trečioje - Latvija.
Estijoje populiacija yra mažiausia tarp Pabaltijo šalių - apie 1,3 milijono gyventojų - tačiau BVP, tenkantis vienam jų, yra didžiausias - apie 18 tūkst. eurų. Todėl nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gyvenamojo turto estai stato mažiau, tačiau būsto dalis, tenkanti vienam gyventojui, yra didesnė.
Butų statybos apimtys
Pagal butų statybos apimtis Vilnius gerokai lenkia tiek Rygą, tiek Taliną. Pernai metais Vilniuje buvo pastatyta 4355 butai, tuo metu Taline - 3100, o Rygoje - tik 2411. Dar ryškesni skirtumai matomi vertinant naujų butų kiekį tūkstančiui gyventojų. Rygoje šis rodiklis 2018 m. siekė 3,8, Taline - 7,2, o Vilniuje net 7,9.
Tiesa, pagal metinį butų kainų augimą pirmoje vietoje Talinas (3,5 proc.), antroje - mūsų sostinė (3 proc.), o Ryga su 2,5 proc. liko trečia. Labai skiriasi ir Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybės įpirkti naujos statybos būstą. Jei Vilniuje vidutinio metinio atlyginimo (neto) pakanka įsigyti 6,6 kv. m. naujos statybos buto, tai Talino gyventojas pajėgus nupirkti 7,7 kv. m., o rygietis - net 8 kv. m. ploto. Nors, kaip rodo statistika, lietuvių ir latvių vidutinė mėnesinė alga yra labai panaši.
Nepaisant tokios statistikos, naujo gyvenamojo būsto rinka Rygoje stagnuoja. O kažkada Ryga pagal gyvenamojo NT kainas buvo Baltijos šalių lyderė. Štai 2008 m. pradžioje (ekonominės krizės išvakarėse) vienas „kvadratas“ gyvenamojo būsto Rygoje kainavo net 2165 eurus, kai Vilniuje kaina siekė 1968, o Taline - 1542 eurus.
Šiuo metu situacija apsivertė aukštyn kojomis: brangiausia Baltijos šalių sostine tapo Talinas (1883 Eur už kvadratinį metrą), Vilnius su 1534 Eur kaina įsitaisė per viduriuką, o Ryga, išsikrausčius rusiškiems pinigams, užėmė paskutinę vietą (1248 Eur). Pastebima, kad Estijos sostinė jau viršijo ikikrizines NT kainas, Vilniui liko pasistiebti kažkur 20 proc., o Rygai reikės dar ne vienerių metų, kad priartėtų prie tokių kainų, kurios buvo krizės išvakarėse.
Kadangi egzistuoja didelė takoskyra tarp senos ir naujos statybos būstų kainos, latviai kol kas mieliau renkasi seniau pastatytus butus. Nenuostabu, juk senos statyba butai Rygoje kainuoja praktiškai tiek, kiek Kaune ar Klaipėdoje, o kartais net pigiau. O štai nauja statyba kainomis konkuruoja su Vilniumi.
Kaip rodo „Ober-Haus“ duomenys, naujos statybos būstai Rygoje 2018 m. sudarė 21 proc. visų parduotų būstų, kai Taline šis rodiklis siekė 32 proc., o Vilniuje net 37 proc.
Statybos leidimų išdavimo procesas
Statybos leidimų išdavimo procesas ilgą laiką buvo tarsi mistikos srityje. Siekiant objektyviai įvertinti situaciją, buvo atlikta duomenų analizė. Buvo įtraukti esminiai duomenys, kad savivaldybės galėtų palyginti savo apimtis ir apkrovas.
Pirmieji duomenys buvo apie tai, kiek statybos leidimų išduodama bendrai statybai. Tai leido palyginti skirtingas savivaldybes ir įvertinti, kiek darbuotojų reikia tam tikram leidimų skaičiui apdoroti. Pačioms savivaldybėms tai buvo pagalba geresniam darbo organizavimui.
Taip pat buvo sukurta vėlavimų švieslentė, susijusi su skirtingais etapais: dokumentų patikrinimu, projekto patikrinimu ir paskutinio parašo dėjimu. Paaiškėjo, kad savivaldybės labai skirtingai elgiasi, priklausomai nuo savo pajėgumų ir tikrinimo masto. Paviešinus duomenis, kilo kritika Vilniui dėl vėlavimų, tačiau vėliau šis rodiklis tapo nulinis.
Šiuo metu yra švieslentės pagal skirtingas statinių grupes: gyvenamųjų namų, tinklų, gatvių. Tai labiau statistinė orientacija. Jei išduodama daug leidimų gyvenamiesiems namams, galima tikėtis, kad savivaldybėje daugės gyventojų.
Buvo įdomu pamatyti, kaip dažnai projektai atmetami. Projektuotojai sako, kad projektai nuolat atmetinėjami. Situacija savivaldybėse skiriasi: Vilniuje pataikysi tik iš šešto karto, o kitose savivaldybėse - iš antro ar trečio. Kyla klausimas - kokios priežastys? Ar projektai prasti, ar tikrinimas per griežtas, ar per didelė biurokratija?
Šioje vietoje pereita prie gilesnės teisės aktų analizės. Kodėl tiek daug atmetimų? Kokios klaidos daromos? Pradėta rinkti informaciją apie atmetimo priežastis. Kai kurios jų atrodo keistos - pavyzdžiui, netinkamai suformuluotas projekto pavadinimas. Tačiau teisės aktai nustato, kaip turi būti formuluojamas pavadinimas. Keisčiausia tai, kad skirtingos savivaldybės tai vertina skirtingai. Pamačius šią informaciją, pradėta siekti reikalavimų unifikavimo ir didesnio skaitmeninimo, kad sistema pati patikrintų duomenis ir būtų mažiau klaidų galimybių.
Ši analizė virto iteracijų švieslente - kiek kartų žmonės teikia projektus. Vis dėlto ir tai nepasako visko. Todėl dabar bandoma ištraukti duomenis apie kalendorines dienas - kiek realiai truko procesas savivaldybėje. Šią ketvirtą švieslentę artimiausiu metu žadama paskelbti.
Verslui tai svarbu planuojant terminus: per kiek laiko bus gautas statybos leidimas konkrečioje savivaldybėje. Čia galima matyti realią situaciją - kad vienoje savivaldybėje procesas trunka ilgiau, ir verslas gali tiksliau susiplanuoti investicijas. Kita vertus, savivaldybėse yra administracija, politikai, taryba. Miesto tarybos nariai gali matyti, kaip dirba administracija. Jei matosi daug leidimų, daug vėlavimų ir mažai darbuotojų, lyginant su kitomis savivaldybėmis, galbūt reikia plėsti administraciją, ieškoti papildomų architektų. Tai objektyvus įrankis, padedantis suvokti situaciją.
Šiandien visi perkame lėktuvo bilietus internetu, galime nusipirkti bilietą tarp pačių keisčiausių oro uostų ir būti tikri, kad skrydis įvyks. Man atrodo, tai sudėtingiau nei padaryti, kad statybos leidimo pateikimas „Infostatybos“ sistemoje būtų didžiąja dalimi patikrintas automatiškai. Turime Registrų centro duomenų bazes, turime informaciją apie savininkus. Galima automatiškai patikrinti, ar tas asmuo, kuris prašo statybos leidimo, yra tikrasis sklypo savininkas. Teritorijų planavimo reglamentai taip pat yra erdviniai duomenys - aukštis, plotis, užstatymas. Visa tai galima skaitmenizuoti ir integruoti į sistemą, kad ji pati patikrintų, ar projektas atitinka nustatytus reikalavimus.
Šių kritinių taškų identifikavimas padėjo pasirinkti įrankius sistemos tobulinimui. Tikėtina, kad tai bus kitų metų darbas, kad sistema atsinaujintų, o žmogus būtų atpalaiduotas nuo klaidų galimybės. Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai inspekcija bausdavo savivaldybę dėl netinkamai atliktų patikrinimų. O elektroninis patikrinimas pačiame kompiuteryje padės sumažinti žmogiškų klaidų galimybę ir eliminuoti mistiką bei gandus.
Akivaizdu, kad tai didieji mūsų miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Jei žiūrėtume regionais, Vilniuje ir Vilniaus regione išduodama apie 25 proc. visų statybos leidimų. Labai nežymiai atsilieka Kaunas, o po to - Klaipėda ir kiti didieji šalies miestai. Tai ekonominio vystymosi centrai, todėl ir statybos leidimų ten daugiau. Realiai per metus didelių pokyčių neįvyko. Yra tam tikras augimas, kuris greičiausiai susijęs su aktyvesne nekilnojamojo turto rinka - kai rinka aktyvesnė, reikia ir daugiau leidimų.
Iš kitos pusės, matome ir kitą reiškinį: išduodami statybos leidimai, kurie vėliau neįgyvendinami. Kartais susidaro situacija, kai visi nori leidimo, nes rinka gera, o vėliau rinka sustoja, leidimas lieka, pasensta ir atsiranda toks besivelkantis balastas. Tačiau dabartinis skaičius, mano nuomone, yra sveikas. Geriausiais laikais Vilniuje būdavo apie 2 000 leidimų per metus, o dabartiniai duomenys rodo rinkos augimą.
Reikia suprasti, kad čia kalbame ne tik apie gyvenamuosius namus. Į skaičius įeina ir inžineriniai tinklai. Pavyzdžiui, Jonavos savivaldybė daugiau renovavo, daugiau atnaujino infrastruktūros, ir iš karto pateko į dešimtuką. Apskritai nematome kažkokių ryškių deformacijų.
Bendrai vėlavimai šalyje padidėjo 2 proc., bet tai nėra daug. Vertinant bendrą leidimų skaičių, tai gana nedidelis pokytis.
Automatizavimas leistų sukurti sistemą, kurioje žmogus galėtų įkelti modelį į „Infostatybą“ ir iš karto matyti, ar nepažeisti reikalavimai dėl aukščio, atstumų iki kaimyninio sklypo ir panašiai. Šiandien dėl šių klausimų kyla daug teisminių ginčų, procesai užsitęsia, gauname daug pastabų. Problemas dar labiau apsunkina tai, kad teisės aktai ne visada aiškiai apibrėžia, kas yra, pavyzdžiui, pastato aukštis, iš to kyla daug neaiškumų. Skaitmeninimas ir automatinis patikrinimas yra kelias į priekį.
Savivaldybių darbuotojai yra brangus resursas, todėl jie turėtų būti nukreipti į kokybinį vertinimą: ar pastatas dera prie aplinkos, ar architektūrinė išraiška tinkama, ar jis gerai įsilieja į kvartalą. Ne į tai, ar savininkas yra savininkas - tai sėkmingai gali patikrinti pati sistema. Kaip perkant lėktuvo bilietą, sistema viską patikrina ir mums jį parduoda. Fokusas turi būti kitur. Todėl savo darbą esame nukreipę į skaitmeninimą ir teritorijų planavimo normavimą, kad planavimo dokumentai būtų pagrįsti duomenimis.
Iš tikrųjų dėl to turėtume susitarti kaip visuomenė. Kalbame apie atsparius, tvarius, miestus, apie 15 minučių miesto koncepciją. Visa tai iš esmės yra apie patogumą, jaukumą ir mastelį, kad nesuardytume susiformavusio gyvenimo būdo. Kartais vienas per didelis pastatas gali sunaikinti miesto siluetą, gyvenimo būdą ir „suvalgyti“ visą miesto potencialą.
Šioje vietoje labai padeda mūsų duomenys. Turime informaciją, kuri leidžia matyti, kokie gyventojai gyvena skirtingose teritorijose, kur daugiau vaikų, kur daugiau senelių, kiek žmonių gali pasiekti želdynus 300 m atstumu. Remiantis tuo savivaldybės gali kurti savo miesto viziją, atitinkančią konkretų kontekstą. Vieno recepto nėra. Jei paimtume Lazdynus, Karoliniškes ar kitus rajonus, jie visi iš esmės atitinka 15 minučių miesto koncepciją - turi visuomeninį centrą, pasiekiamą per 15 minučių.
Dabar kalbame apie tai, kaip tai padaryti dar kokybiškiau: kad pirmųjų aukštų patalpose būtų paslaugos. Didieji miestai - Vilnius, Kaunas, Klaipėda - konvertuoja buvusias pramonines teritorijas į gyvenamąsias ir orientuojasi į artimą, kasdienį paslaugų pasiekiamumą.
Statybos darbų apimtys 2009 metais
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, trečiąjį 2009 m. ketvirtį statybos įmonės savo jėgomis atliko darbų už 1663 mln. litų to meto kainomis, t. y. 48 procentais mažiau nei trečiąjį 2008 m. ketvirtį. Šalies teritorijoje atliktų darbų vertė sudarė 1621 mln. litų (97% visų darbų), ne šalies teritorijoje atlikti darbai sudarė 3 procentus darbų, arba 42 mln. litų. Daugiausia (55%) šalyje atlikta inžinerinių statinių statybos darbų. Pastatų statybos darbai sudarė 45 procentus.
Naujos statybos darbų atlikta už 618 mln. litų, tai sudarė 38 procentus visų šalyje atliktų statybos darbų vertės. Statybos darbams įtakos turi sezoniškumas. Trečiąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, statybos darbų šalies teritorijoje atlikta 6 procentais daugiau, pašalinus sezono įtaką, - 15 procentų mažiau. Atliktų statybos darbų pokyčiams darbo dienų skaičius įtakos neturėjo.
2009 m. sausio-rugsėjo mėn. šalyje atlikta statybos darbų už 4567 mln. litų, t. y. Trečiąjį 2009 m. ketvirtį šalyje pripažintas tinkamu naudoti 851 gyvenamasis namas, juose įrengti 1947 butai, t. y. 21 procentu mažiau nei trečiąjį 2008 m. ketvirtį. Jų naudingasis plotas sudarė 211 tūkst. m2, t. y. 23 tūkst. m2 (apie 10%) mažiau nei atitinkamą 2008 m. laikotarpį.
Trečiąjį 2009 m. ketvirtį sumažėjo pripažintų tinkamais naudoti butų daugiabučiuose namuose. Juose įrengti 1083 butai, jų naudingasis plotas sudarė daugiau negu 67 tūkst. m² (437 butais arba 11 tūkst. m² mažiau nei trečiąjį 2008 m. ketvirtį). Per devynis 2009 m. mėnesius šalyje pripažinti tinkamais naudoti 2673 gyvenamieji namai, juose įrengti 6774 butai, t. y. Trečiąjį 2009 m. ketvirtį 48 procentai butų buvo pripažinti tinkamais naudoti Vilniaus apskrityje, 21 procentas - Kauno, 12 procentų - Klaipėdos, 8 procentai Šiaulių apskrityje. Vidutinis buto naudingasis plotas siekė 108,5 m2.
Trečiąjį 2009 m. ketvirtį išduoti 1553 statybos leidimai statyti gyvenamuosius namus (iš jų 19 daugiabučių namų), t. y. 588 statybos leidimais, arba 27,5 procento, mažiau negu trečiąjį 2008 m. ketvirtį. 99 procentai visų statybos leidimų buvo išduoti 1-2 butų gyvenamiesiems namams ir 1 procentas - daugiabučiams namams statyti. Per devynis 2009 m. Trečiąjį 2009 m. ketvirtį šalyje pripažinti tinkamais naudoti 1143 negyvenamieji pastatai, jų bendrasis plotas sudarė 449 tūkst. m2, tai 6 procentais daugiau negu atitinkamą 2008 m. laikotarpį. Daugiausia pagal bendrąjį plotą pripažinta tinkamais naudoti prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių pastatų (169 tūkst. m2), pramoninių ir sandėlių pastatų (116 tūkst. m2).
Trečiąjį 2009 m. ketvirtį išduoti 566 statybos leidimai statyti 956 negyvenamuosius pastatus. Bendrasis leistų statyti negyvenamųjų pastatų plotas - 343 tūkst. m2, t. y. 17 procentų mažiau negu trečiąjį 2008 m. ketvirtį. Daugiausia leista statyti prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių, kurių bendrasis plotas sudarė 48 procentus viso bendrojo ploto. Per devynis 2009 m. mėnesius mažėjo ir išduotų leidimų skaičius negyvenamiesiems pastatams statyti (89), o jų bendrasis plotas sumažėjo 423 tūkst. m2, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.
Investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą 2009 metais
Išankstiniais duomenimis, trečiąjį 2009 m. ketvirtį šalyje į ilgalaikį materialųjį turtą investuota 3224 mln. litų, t. y. 35 procentais mažiau, palyginti su trečiuoju 2008 m. ketvirčiu. Didžiausią (72%) investuotų lėšų dalį sudarė investicijos į statybą; 27 procentai visų investicijų buvo skirti visų rūšių ilgalaikiam turtui įsigyti. Palyginti su trečiuoju 2008 m. ketvirčiu, investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą sumažėjo 23 procentais.
Investicijos pastatams ir inžineriniams statiniams įsigyti sumažėjo 73 procentais, palyginti su trečiuoju 2008 m. ketvirčiu. Gyvenamiesiems pastatams statyti ir pirkti buvo skirta 573 mln. litų (12% mažiau nei trečiąjį 2008 m. 2009 m. sausio-rugsėjo mėn. investuota 8549 mln. litų, 37 procentais mažiau nei tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu.
Daugiabučiuose namuose įrengti 1699 butai (64% visų pastatytų butų). Butų daugiabučiuose namuose pastatyta 63 procentais daugiau nei 2007 m. antrąjį ketvirtį. Likę 954 butai buvo įrengti 1-2 butų namuose, jų naudingasis plotas sudarė 164 tūkst. Antrąjį 2008 m. Antrąjį 2008 m. ketvirtį išduota 2320 statybos leidimų statyti 2324 gyvenamuosius namus (iš jų 23 daugiabučius namus ir vieną bendrabutį), t. y. 52 leidimais, arba 2,3 procento, daugiau negu antrąjį 2007 m. ketvirtį. 99 procentai visų leidimų buvo išduoti 1-2 butų gyvenamiesiems namams ir tik 1 procentas - daugiabučiams namams statyti.
Antrąjį 2008 m. ketvirtį šalyje pastatyti 1304 negyvenamieji pastatai. Daugiausia pagal bendrąjį plotą pastatyta pramoninių ir sandėlių pastatų (218,6 tūkst. m2), prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių (57,8 tūkst. m2), žemės ūkio pastatų (50,9 tūkst. Antrąjį 2008 m. Išankstiniais duomenimis, antrąjį 2008 m. ketvirtį šalyje į ilgalaikį materialųjį turtą investuota 5172 mln. litų, tai maždaug 4 procentais daugiau nei antrąjį 2007 m. ketvirtį. Didžiausią (61%) investuotų lėšų dalį sudarė investicijos į statybą; 37 procentai visų investicijų buvo skirti visų rūšių ilgalaikiam turtui įsigyti. Palyginti su antruoju 2007 m. Antrąjį 2008 m. ketvirtį statybos įmonės savo jėgomis atliko darbų už 3187 mln. litų, šalies teritorijoje atliktų darbų vertė sudarė 3150 mln. litų, (99%). Naujos statybos darbų atlikta už 1693 mln. litų, tai sudarė daugiau nei pusę (54%) visų šalyje atliktų statybos darbų vertės, rekonstravimo darbų atlikta už 736 mln. litų (23%), remonto ir restauravimo darbų - už 644 mln. litų (20%), kitų darbų atlikta už 77 mln.
Statybos darbų augimo tempas jau lėtėja, antrąjį 2008 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2007 m. ketvirčiu, šalies teritorijoje atlikta 6 procentais daugiau statybos darbų, tačiau pernai per atitinkamą laikotarpį pokytis sudarė 29 procentus. Augimo tempo lėtėjimą šalies teritorijoje lėmė pastatų statybos darbų mažėjimas - šių darbų atlikta už 1839 mln. litų, t. y. tik vienu procentu daugiau nei antrąjį 2007 m. ketvirtį, inžinerinių statinių statybos darbų atlikta už 1311 mln. litų, arba 12 procentų daugiau.
Statybos darbams įtakos turi sezoniškumas. Antrąjį 2008 m. ketvirtį, palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu, statybos darbų šalies teritorijoje atlikta 43 procentais daugiau.
Investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą 2012 metais
Ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį šalies teritorijoje į ilgalaikį materialųjį turtą investuota 4,5 mlrd. litų, arba 9 procentais mažiau nei ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį (palyginamosiomis kainomis). Daugiau nei pusę visų investuotų lėšų (2546 mln. Lt) sudarė investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą, tačiau palyginti su ketvirtuoju 2011 m. ketvirčiu, jos sumažėjo 16 procentų. Daugiau nei trečdalį visų investicijų (1734 mln. Lt) sudarė investicijos į mašinas, įrenginius ir transporto priemones - palyginti su ketvirtuoju 2011 m. ketvirčiu, jos padidėjo 5 procentais.
Investicijos į gyvenamuosius pastatus 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 12 procentų visų investicijų (549 mln. Lt) ir beveik nepakito, palyginti su ketvirtuoju 2011 m. ketvirčiu. Pagal ekonominės veiklos rūšis 22 procentus visų šalies investicijų ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį sudarė viešojo valdymo sektoriaus investicijos, didžioji dalis jų buvo skirta kelių rekonstrukcijai ir statybai. Transporto ir saugojimo įmonių investicijos sudarė 15 procentų, apdirbamosios gamybos įmonių - 14 procentų visų šalies investicijų.
Išankstiniais duomenimis, 2012 m. materialinės investicijos šalyje sudarė 14,4 mlrd. litų ir beveik nepakito, palyginti su 2011 m. (palyginamosiomis kainomis). Gyvenamiesiems pastatams buvo skirta apie 12 procentų visų investicijų (1,7 mlrd. Lt), arba vos 2 procentais daugiau nei 2011 m.
Lietuvos NT plėtotojų žvilgsnis į Latviją
Pastebėtina, kad Lietuvos NT plėtotojai aktyvesni Latvijoje. To priežastys - Latvijos rinka prasčiau išsivysčiusi nei Lietuvos, čia dar daug vietos net ir stambiems rinkos žaidėjams, be to, artimas mentalitetas ir netgi tai pačiai grupei priklausanti kalba. Štai jau kone dešimtmetį Rygoje NT projektus (biurus, gyvenamuosius namus) vysto „Hanner“, šiais metais Rygoje duris atvėrė „Akropolis“, „Vilniaus prekybai“ priklausanti „MMM projektai“ planuoja didelį projektą Rygos spaudos rūmų vietoje, įvairius logistikos objektus stato lietuviško kapitalo „Sirin Development“.
tags: #investicijos #i #gyvenamuosius #namus #statsitika