Atskirti statinio kategoriją ir suvokti nesudėtingų, ypatingų ir neypatingų statinių skirtumus svarbu užsakovui, rangovui ir kitiems statybos dalyviams. Statiniai, pagal technologijų sudėtingumą, techninius parametrus, konstrukcijas ir paskirtį skirstomi į kategorijas. Pagal STR, statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, yra nesudėtingi statiniai, neypatingi statiniai ir ypatingi statiniai.
Kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.
Statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį.
Statybos darbai - darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai).
Statinio inžinerinės sistemos - statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga.
Statinio paskirtis - viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.
Pastato atnaujinimas (modernizavimas) - statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) nurodo, kad visi objektai pagal jų savybes priskiriami arba nekilnojamiesiems, arba kilnojamiesiems daiktams. Nekilnojamieji daiktai yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai (taip pat ir statiniai), kurie negali būti perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Statybos įstatyme statinys apibrėžiamas kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statiniai pagal jų techninius parametrus, konstrukcijų ir technologijų sudėtingumą, paskirtį ir kitas savybes skirstomi į kategorijas, nuo kurių priklauso SLD privalomumas.
Statiniais nelaikomi objektai Statiniais nelaikomų objektų, kuriems negalioja Statybos įstatymas, t. y. šiems objektams nereikia Statybos įstatyme ir techniniuose reglamentuose aprašomų SLD, kategorijai priskirtini kilnojamieji ir mobilūs įrenginiai, daiktai, pavyzdžiui, statybininkų nameliai, mobilūs biotualetai ir pan.
Statinio kategorijos
Pastatai klasifikuojami Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.
KOKIOS YRA STATINIŲ KATEGORIJOS? Į statinių skirstymą pagal Kategorijas siūlome žiūrėti šiek tiek plačiau, t.y. atkreipti dėmesį ir į tai, kas nėra laikoma statiniais. Taigi, pradėkime nuo pačių paprasčiausių objektų ir judėkime link sudėtingesnių:
- Objektai, kurie nelaikomi statiniais
- Nesudėtingi statiniai
- Neypatingi statiniai
- Ypatingi statiniai
Nesudėtingi statiniai
Nesudėtingi statiniai neretai painiojami su neypatingais statiniais. Pagal STR nesudėtingas statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų. Taip pat nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija šešių metrų. Nesudėtingiesiems statiniams priskiriami paprastos konstrukcijos pastatai, kurių didžiausias aukštis yra iki 8,5 m, kurių visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotas ne didesnis kaip 80 kv. m ir tie, kurių rūsys yra ne didesnis kaip vieno aukšto. Tai paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio tarpatramis iki 6 metrų ir kt. Nesudėtingieji statiniai skiriami į dvi grupes - I ir II. Nuo statinio grupės priklauso, ar reikalingas SLD.
Nesudėtingasis statinys - tai: 1) Paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų; 2) Paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio tarpatramis iki 6 metrų.
Atkreipiame dėmesį, kad norint statyti nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą, visada privaloma parengti statinio projektą ir iš savivaldybės administracijos gauti SLD. Vadovauti nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai turi teisę asmenys, įgiję architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą.
Dažniausiai naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas, o atvejai, kuriais, statant naują nesudėtingą statinį privaloma gauti statybos leidimą, yra išvardinti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai.
Neypatingi statiniai
Teisės aktai sako, kad tai tokie statiniai, kurie nepriskiriami nesudėtingiems ir ypatingiems statiniams. Vadinasi, norint teisingai nustatyti ar statinys priskiriamas šiai kategorijai ar ne, reikia suprasti kokie statiniai yra Nesudėtingi ir kokie yra Ypatingi. Neypatingas statinys STR neapibrėžtas, t.y. reglamentas nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų. Statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi.
Neypatingieji statiniai nepriskiriami ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių kategorijai. Tai, pavyzdžiui, individualūs gyvenamieji namai, kurių bendras plotas - didesnis kaip 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m. Vien pagal šiuos parametrus jie priskiriami neypatingiesiems statiniams. Atkreipiame dėmesį, kad dažniausiai painiojamos nesudėtingųjų ir neypatingųjų kategorijos.
Kaip pavyzdį pateikiame individualaus gyvenamojo namo atvejį, kuris būtų priskirtas Neypatingųjų statinių kategorijai, ir būtent šiam atvejui pateikiame pagrindinius techninius parametrus. Neypatingos kategorijos individualus gyvenamasis namas turėtų būti: - Aukštis nuo 8,5 m iki 20 m - Plotas nuo 80 m2 iki 2000 m2 - Tarpatramis nuo 6 m iki 12 m - Konsolės iki 3 m - Įgilintas iki 7 m.
Neypatingas statinys, tai toks statinys, kurio techniniai sprendiniai yra didesni už nesudėtingojo statinio. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikia pavyzdį - neypatingas statinys yra individualus gyvenamasis namas, kurio bendras plotas - didesnis už 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m.
Kalbant apie neypatingojo statinio statybos užbaigimo procedūrą, galima teigti, kad ji yra paprastesnė, dažniausiai atliekama, pasitelkiant ekspertinės įmonės paslaugas.
Neypatingųjų ir ypatingųjų statinių STVPS vadovais gali būti tik atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Asmenys, turintys ypatingojo statinio STVPS vadovo atestatą, turi teisę būti ir neypatingųjų statinių STVPS vadovais, priklausomai nuo statinio statybos techninės veiklos srities. Šie reikalavimai galioja ne tik statant ar rekonstruojant naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį, bet ir atliekant kapitalinį remontą, kai SLD neprivalomas.
Biologija: ląstelės struktūra I Branduolys Medicininė žiniasklaida
Ypatingi statiniai
Ypatingi statiniai - tai sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai. Taip pat, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių bei aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai ir kultūros paveldo statiniai. Ypatingųjų statinių kategorijos parametrai pateikti Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.
Ypatingų statinių kategorijai priskirtinus pastatus atskirti nėra labai sudėtinga, kadangi jų parametrai yra surašyti pakankamai aiškiai.
Ypatingiesiems statiniams priskiriami: - daugiabučiai ar negyvenamieji pastatai, kurių bendras plotas didesnis kaip 2 000 kv. m ar aukštis viršija 20 m; - sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai; - visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių; - aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai; - kultūros paveldo statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos; - statiniai, kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai ir kt.
Jei tarp atraminių konstrukcijų bus daugiau nei 12 m, pastato dydis bus didesnis nei 2000 m2, o statinio aukštis bus didesnis nei 20 metrų, tai pastatas bus priskiriamas prie ypatingųjų statinių kategorijos. Jei statinys atitinka bent vieną iš aukščiau paminėtųjų kriterijų - jis vertinamas, kaip ypatingasis statinys.
Sudėtingesnė procedūra, kai statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Tokiu atveju dažniausiai formuojama valstybinė komisija.
Ypatingųjų statinių statybos rangovu gali būti tik atestuoti juridiniai asmenys. Šis reikalavimas negalioja paprastojo remonto atvejais.
Registrų centro duomenimis, naujas ypatingas ir neypatingas statinys gali būti naudojamas tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Ši nuostata netaikoma gyvenamosios paskirties pastatams. Kai neypatingas ir ypatingas statinys rekonstruojami, prieš pradedant naudoti naujas statinio dalis, būtina įregistruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis.
Apibendrinant teigtina, kad tiksliai nustatyta planuojamo statinio kategorija leis sklandžiai ir pagal įstatymų nuostatas įgyvendinti statybos projektą.
tags: #inzinerinis #statinys #str