Šiame straipsnyje aptarsime, kokia yra pareiga grąžinti rastus daiktus, kokie teisiniai aspektai reglamentuoja šią sritį, ir pateiksime praktinių pavyzdžių, iliustruojančių skirtingas situacijas. Taip pat panagrinėsime vartotojų teises grąžinant prekes, įskaitant dovanas, ir kokie dokumentai reikalingi norint tai padaryti.
Radiniai: Teisiniai Aspektai ir Pareigos
Radus pamestą daiktą, radusio asmens pareiga daiktą grąžinti, jei savininkas yra žinomas. Teismo nuomone, bešeimininkiais nepripažįstami daiktai, kurie kažkieno neapdairiai palikti žmonių lankymosi ar darbo vietose, kur rastus daiktus galima perduoti saugoti tas vietas prižiūrintiems asmenims, tačiau rasti daiktai laikomi radiniais.
Konkretaus Atvejo Analizė
Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija, panaikinusi apkaltinamąjį nuosprendį ir nutraukusi bylą prieš Jonavos apylinkės gyventoją, kuris rado, bet savininkei negrąžino mobiliojo telefono, laikosi tokios nuomonės.
Žemesnės instancijos teismas nutarė, kad vyriškis 2010 metų gruodį Jonavoje suradęs pamestą telefoną „Nokia“ su išankstinio mokėjimo SIM kortele ir jo negrąžinęs savininkei, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tokiu būdu padarydamas baudžiamąjį nusižengimą.
Nustatęs, kad nepaisydamas nuolatinių savininkės skambučių ir trumpųjų žinučių į prarastą telefoną, svetimą telefoną atradęs jonaviškis naudojosi svetimu turtu. O turėdamas galimybę perskambinti skambinusiems asmenims - to nepadarė ir negrąžino telefono savininkui.
Tačiau Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija buvo kitokios nuomonės, teigdama, kad svetimo turto pasisavinimas nelaikomas nusikaltimu.
Teismas pabrėžė, kad, važiuodamas į sodybą, telefoną radęs vyriškis galėjo negirdėti telefono skambėjimo, kai į telefoną skambino jo šeimininkė, nes krepšį buvo pasidėjęs ant galinės automobilio sėdynės, o parvykęs į namus - praleistų skambučių netikrino.
„Parsivežtą telefoną vyras paliko namuose ir išskubėjo šerti gyvulių. Rastu telefonu, su savo SIM kortele, pradėjo naudotis tik po 4-5 dienų. Pakeitus kortelę, telefone buvę numeriai dingo“, - priimdamas nutartį pabrėžė teismas.
Kur Rasti Daiktą Laikoma Radiniu?
„Iš parodymų matyti, kad telefonas rastas automobilių aikštelėje, esančioje tarp turgaus ir autobusų stoties, šalia automobilio, sniego provėžoje. Jį radęs asmuo paklausė aikštelėje buvusių žmonių, ar šie nepametė telefono. Niekam neatsiliepus, jonaviškis įsimetė telefoną į krepšį ir išvažiavo į sodybą“, - konstatuojama nutartyje.
Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė teigia, kad kiekvienais metais vis daugiau vartotojų naudojasi teisės aktuose numatytomis galimybėmis grąžinti kokybiškas prekes, įskaitant ir dovanas.
Aptarkime pačią tvarką. Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, kur perkame prekes: tradicinėje parduotuvėje ar internetu, nes taisyklės visiškai skirtingos. Mažiau prekių galime grąžinti, jei jas pirkome tradicinėje parduotuvėje.
Jeigu kalbame apie tradicinę prekybą, yra numatytas sąrašas prekių, kurios negali būti grąžintos arba pakeistos. Pavyzdžiui, pardavėjas atgal gali nepriimti dažnai per šventes dovanojamų daiktų, pavyzdžiui, parfumerijos, kosmetikos, įvairių drabužių, papuošalų. Taip pat ir kompiuteriai, kita sudėtinga elektroninė technika.
Tačiau, jeigu kalbame apie elektroninę parduotuvę, vartotojai per 14 dienų gali grąžinti labai daug prekių. Pavyzdžiui, jeigu vaikui perkame žaislą tradicinėje parduotuvėje, prekė gali būti grąžinta tik pardavėjo sutikimu. Jeigu perkame žaislą internetu, jis gali būti grąžintas net nenurodant priežasties.
Iš tikrųjų yra tam tikri skirtumai, bet vartotojai turi teisę grąžinti kokybiškus daiktus, jeigu jie nėra naudoti, nėra praradę prekinės išvaizdos.
Vartotojų teisė: kada vartotojus gina įstatymas?
Vartotojai turi vadinamąją teisinę garantiją, jeigu prekė yra nekokybiška. Tokiu atveju garantija taikoma dvejus metus. Galiojant šiai garantijai vartotojas gali grąžinti ir keisti nekokybiškas prekes.
Labai dažnai tiek vartotojai, tiek pardavėjai tiesiog maišo sąvokas. Pavyzdžiui, yra komercinė garantija, kurią suteikia pardavėjas, ir yra teisinė garantija, kuri vartotojui numatyta mūsų Civiliniame kodekse. Komercinė garantija gali būti trumpesnė, pavyzdžiui, vieneri metai, bet vis tiek vartotojas tai prekei turės dvejų metų teisinę garantiją.
Tačiau iš tiesų net ir pasibaigus vienerių metų komercinei garantijai vartotojai turi teisę keisti ir grąžinti nekokybišką prekę.
Čekis ar kažkoks kitas pirkimą patvirtinantis dokumentas yra būtinas norint grąžinti dovanas. Tai nebūtinai gali būti čekis, bet dokumentas būtinas, nes kitaip pardavėjas gali tiesiog nepriimti prekės, jei nėra dokumento, kuris patvirtina prekės pirkimą.
Kaip elgtis šiuo atveju? Galima prie dovanos pridėti čekį arba jį galėtų pasilikti tas, kuris dovanojo dovaną. Tuomet žmogus, gavęs tą daiktą, galėtų jo tiesiog paprašyti. Bet, jeigu prarandame čekį, nereikia nusiminti. Jeigu mokėjome mokėjimo kortele, tai tinka ir išrašas iš banko sąskaitos. Tai taip pat dokumentas, kuris gali patvirtinti, kad prekė pirkta pas konkretų pardavėją.
Jeigu grąžiname kokybišką daiktą, kuris vėliau bus parduodamas kitam vartotojui, be abejo etiketė ir originali pakuotė turi būti išsaugota. Bet, jeigu kalbame apie nekokybišką daiktą, kurį grąžinsime per dvejų metų laikotarpį, originalios pakuotės ir etikečių saugoti nereikia.
Europos vartotojų centras Lietuvoje pateikia pagrindines taisykles, ką reikia žinoti grąžinant prekes:
- Prekę galima grąžinti per 14 dienų, jei ji pirkta internetu.
- Grąžinant prekę būtina pateikti pirkimo dokumentą.
- Kokybiška prekė turi būti grąžinama su etiketėmis ir originalioje pakuotėje.
- Nekokybiškoms prekėms taikoma dvejų metų garantija.
Preliminariosios Pirkimo-Pardavimo Sutartys: Rizikos ir Pirkėjų Gynimas
Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau.
Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys. Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta.
Ką tokiu atveju daryti pirkėjui?
Pirkėjas gali pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų. Pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko.
Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį.
Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.
Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą.
Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.
Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą.
Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus.
Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo.
Apibendrinant, pasak Zitos Čeponytės, būna įvairių konfliktinių situacijų, galbūt iškylančių daugiau dėl teisės aktų sudėtingumo ar nežinojimo. Pavyzdžiui, praėjusiais metais turėta atvejį, kai vartotoja norėjo grąžinti Kalėdų Senelio rūbus. Kadangi žaislai negali būti grąžinti, susidarė konfliktinė situacija - pardavėjas teigė, kad tai nekeičiamas ir negrąžinamas daiktas, o vartotoja, galvodama logiškai, tvirtino, kad tai drabužis. Ši situacija buvo išspręsta taikiai.
Vis dėlto, neturint nei pirkimo čekio, nei banko išrašo, pardavėjas turi teisę pirkinių atgal nepriimti, todėl kartais čekį verta pridėti ir prie dovanos.
tags: #ipareigojo #grazinti #daiktus #turto #savininkui