Nuosavybė - tai idealus (nematerialus) reiškinys, santykis tarp žmonių dėl daikto. Nuosavybės teisės apibrėžimo negalima sutapatinti su ekonomine nuosavybės kategorija, kai nuosavybė suvokiama kaip objektas (turtas). Ekonominiai nuosavybės santykiai gali įgyti tiek daiktinės teisės, tiek prievolių teisės formas. Todėl prekės kaip civilinės apyvartos objektai ne visada yra nuosavybės teisės objektai. Nuosavybės teisės objektais gali būti tik individualiai apibrėžti daiktai.
Nuosavybės Įgijimo Būdai
Įgyjant nuosavybės teisę pagal išvestinius būdus įvyksta teisės perėmimas, o pagal pirminius - ne. Pagal pirminius įgijimo būdus įgijusiam nuosavybės teisę jokie šios teisės apsunkinimai negali būti nustatyti.
Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kai yra įgyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybės teisę.
Teisinis Reglamentavimas
Lietuvos civilinei teisei tos interpretacijos nėra aktualios, nes pagal CK 4.38 str. konstitucinės nuosavybės apsaugos garantijos. Kilus abejonėms dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota.
Nuosavybės Teisės Turinys
Nuosavybės teisės turinio apibūdinimas panaudojant teisės „triadą“ būdingas tik Rusijos civilinės teisės doktrinai. Tai aiškinama M. Speranskio, kuris sekė PCK, įtaka. (Mich. Speranskis (1772-1839) imp. Aleksandro I patarėjas, 1830-1832 m. vadovavo Rusijos imp. įst. sąvado sudarymui.) Rusijos teisinėje literatūroje „triadą“ pirmasis suformulavo V. Kukolnikas 1813 m. Psichologiškai visiems geriau suprantama nuosavybė per valdymą. Todėl teorijoje ir praktikoje vartojamas valdymo titulo terminas daiktinės teisės esmei apibūdinti. Pvz., sakoma valdo kaip savininkas, nuomininkas, saugotojas ir pan. XX amž. pirmojoje pusėje susiformavo koncepcija, kuri valdymo nelaiko pagrindine savininko teise, todėl jam ir nėra svarbu valdymo titulas (Hedeman). Svarbiau kas turi teisę gauti naudą (naudoti). Vadinasi, naudos gavimas kaip ir valdymas pagal tradicinę doktriną, turi teisinį titulą.
Valdymas
Valdymas baigiasi, kai daikto valdytojas atsisako savo, kaip valdytojo, teisės į daiktą, t. y.
Nuosavybės Teisės Perėjimas
Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.
Nuosavybė į visuomenės poreikiams paimamą kilnojamąjį daiktą (turtą) valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento.
Bešeimininkis Daiktas
Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.
Radiniai
Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis.
Jeigu bešeimininkis ir rastas daiktas dėl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dalį vertės, tai policija, finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija privalo imtis priemonių, kad daiktas, esant galimybei, būtų parduotas, o už jį gauti pinigai išsaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam daiktą asmeniui.
Asmuo, radęs daiktą ir grąžinęs jį pametusiam asmeniui arba nustatyta tvarka perdavęs jį policijai, turi teisę gauti iš pametusio daiktą asmens išlaidas daiktui saugoti ir perduoti atlyginimą ir užmokestį už radimą. Užmokestis už daikto radimą negali būti mokamas, jeigu radęs daiktą asmuo nustatytu laiku ir tvarka nepranešė apie radinį ar klausiamas nuslėpė patį radimo faktą.
Lobis
Svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte ieškoti lobio draudžiama. Asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitarė kitaip. Istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turintis lobis gali būti paimamas pagal įstatymą visuomenės poreikiams.
Kiti Aspektai
Asmuo, pagaminęs naują daiktą iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininku, jeigu darbo vertė yra didesnė už medžiagos vertę ir jeigu, be to, šis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Jeigu medžiagos vertė yra didesnė už daikto pagaminimo vertę, daikto savininku pripažįstamas medžiagos savininkas.
Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo.
Jeigu kilnojamasis daiktas įgytas atlygintinai tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jo valios nustojo būti jo valdomas. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.
Kai nuomininkas - fizinis asmuo, išsinuomavęs nekilnojamąjį daiktą, miršta, jo teisės ir pareigos pereina įpėdiniams, jeigu įstatymai ar nuomos sutartis nenustato ko kita. Nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis (& arba įstatymas.
Visi kiti civilinės teisės subjektai yra sukurti žmogaus remiantis viešosios ir privatinės (civilinės) teisės normomis, kurie gali būti pripažinti juridiniais asmenimis arba tokiais nelaikomi. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.
Romansų-germanų analizėse pastebima tendencija suskaidyti nuosavybės teisės turinį arba kitaip sakant nuosavybės teisę riboti, suteikiant į tą patį daiktą daiktines teises nuomininkui (nuomos sutartis nepasibaigia pasikeitus savininkui, nuomininko teisę atnaujinti nuomos sutartį). Prancūzijoje, pvz., nuomininko teisės į nusinuomotą daiktą (turtą), įgytos pagal nuomos sutartį, naudojamos komercijoje, o tokios teisės vadinamos komercine (prekybine) nuosavybe. Todėl daroma išvada, kad civilinės teisės doktrina ir įstatymų leidėjai atsisako nuo nuosavybės teisės nedalumo ir savininko absoliutaus viešpatavimo daiktui principo. Šios iš nuomos sutarties, gali būti civilinės apyvartos ir įkeitimo dalyku. Šios nuosavybės santykius, pagrįstos „elementariojo“ modelio pagrindu, t.y. „vienas daiktas - vienas savininkas“. Šios suskaidytos, dvigubos ir t.t.
Kai doktrina negali paaiškinti kokio nors reiškinio, tai bandoma tokį reiškinį paneigti. Įsijus asmens teisėmis (nuomininkai, įkeitimo teisės turėtojai, uzufruktoriai, servituto teisės turėtojas ir pan.), kurios pereina naujam savininkui.
Pavyzdys iš Teismų Praktikos
Šiuo atveju sudaryta buto statybos sutartis. Iš šios dviejų kambarių 55.26 kv. m. bendro ploto buto, adresu Ateities 100-22. Pagal sutarties 4.1 punktą Petraitis, pasirašydamas sutartį, sumokėjo AB „Statyba“ visą buto kainą -155 260 Lt. Tai patvirtina AB „Statyba“ išduotas kasos pajamų orderio kvitas. AB „Statyba“ pagal sutarties 7 punktą įsipareigojo baigti gyvenamojo namo statybos darbus ir užsakovui, t.y. Iš šios, perduoti butą iki 2004 m. kovo 31 d. Iš šios sudaryta sutartis neturi jokios juridinės galios, nes pasirašyta asmens, neturėjusio tam jokios teisės (pagal AB „Statyba“ įstatus sutartis bendrovės vardu gali sudaryti tik bendrovės generalinis direktorius) ir nepatvirtinta bendrovės antspaudu. Be to, sutartyje nurodyta nerealiai maža kaina. Todėl butas 2004 m. kovo 05 d. buvo parduotas už 250 000 lt. Iš šios.
Norint įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
Ar titulinis valdytojas (pvz.
Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.
Etnopaskaita | Obsceniškos tautosakos pateikimo, fiksavimo ir publikavimo ypatumai
tags: #ipedinis #nuosavybes #teise #igyja #nuo