Lietuva, garsėjanti savo gamtos grožiu, siūlo daugybę vaizdingų vietų, kur galima įsigyti sklypą ir mėgautis ramybe bei gamtos teikiamais malonumais. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelis patrauklius variantus ir aptarsime svarbius aspektus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį renkantis sklypą vaizdingoje vietovėje.
Sodyba Ant Zaduojo Ežero Kranto Zarasų Rajone
Vaizdingoje vietoje, ant Zaduojo ežero kranto Meletiškės kaime Zarasų rajone, parduodama naujos statybos sodyba. Ji įsikūrusi unikalioje vietoje, vienkiemyje, pavienių brandžių medžių bei miškų apsuptyje, todėl teritorija teikia privatumą ir jaukumą. Sodybai priklauso 3,45 ha sklypas. Erdvus, aptvertas ir kruopščiai prižiūrėtas sodybos kiemas, iš kurio atsiveria nuostabaus grožio peizažas į Zaduojo ežerą.
Zaduoja ežeras - ramybės oazė Jūsų sodybai.
Sodybos pastatas rąstinis, tradicinio dizaino. Sodybos bendras plotas - 102,85 kv.m. Pirmajame aukšte įrengta virtuvė bei poilsio zona, tualetas (plotas - 62,76 kv.m). Antrajame aukšte - miegamieji su atskirais vonios kambariais (plotas 40,13 kv.m). Yra iškastas gręžinys, įvesta kanalizacija, šildymas oras - vanduo (grindinis), taip pat įrengtas oro kondicionierius. Vertinantys tikrą poilsį gamtoje galės mėgautis pakrantėje pastatytos pirties malonumais, maudynėmis, žvejyba ar pasiplaukiojimu Zaduojo ežere. Nuo pirties iki ežero nutiestas lieptas. Ši sodyba galėtų būti Jūsų nuosavas rojaus kampelis kokybiškam poilsiui.
Sklypas Ant Maneičių II Tvenkinio Kranto Utenos Rajone
Parduodamas sklypas vaizdingoje vietoje ant Maneičių II tvenkinio (ežero) kranto Utenos rajone, Maneičių kaime. Sklypas net apie 150 m ribojasi su gražia ežero pakrante. Priklauso 0,94 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Šioje vietoje galima projektuoti ir statyti ūkininko sodybą, vieta tam puikiai tinka, kadangi nuo sklypo į ežerą atsiveria įspūdinga erdvinė ežero ir apylinkių panorama. Pusę sklypo ploto sudaro augus miškas, greta 200 m atstumu tik vieni kaimynai, tad niekas nedrums jūsų ramybės. Iki Alaušo ežero maudyklos apie 1 km.
Alaušo ežeras - vienas didžiausių ir skaidriausių Rytų Aukštaitijos ežerų.
Alaušas - vienas iš didžiausių ir skaidriausių Rytų Aukštaitijos krašto ežerų, kurio plotas apie 1077 km². Ežeras itin mėgstamas poilsiautojų ir vandens pramogų ir sporto entuziastų. Šio ežero pakrantė itin smėlėta, lėtai ir tolygiai gilėjanti. Iki artimiausios 0,4 kV elektros oro linijos - 150 m. Geras privažiavimas žvyruotu keliu, reikia įsirengti paskutinę 300 m kelio atkarpą iki sklypo. Iki Utenos - 18 km, iki Vilniaus - 116 km.
Žemės Įstatymo Pakeitimai Ir Savivaldybių Savivalė
Šiuo metu Aplinkos ministerija yra paskelbusi Žemės įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį valstybinę žemę numatoma perduoti valdyti savivaldybėms kaimo vietovėse. Pagrindinis tikslas - spartesnis žemės nuomos, patikėjimo sutarčių sudarymas. Minėtu įstatymo pakeitimo tikslu siekiama kuo sparčiau „įveiklinti“ žemę, pritraukti daugiau investuotojų, paspartinti statybas ir kt., tačiau šiame įstatymo pakeitimo projekte nėra nustatoma jokių reikalavimų ar kontrolės dėl žemės skyrimo viešiesiems poreikiams.
Nesant tokios centrinės valdžios kontrolės, savivaldybėms paliekama teisė žemę skirstyti savo nuožiūra. O tai, savivaldybėms rengiant bendruosius planus, suteikia dar daugiau galių priimti vienašalius ir kartais labai abejotinus sprendimus dėl teritorijų užstatinėjimo. Pagal atliktus tyrimus nustatyta, kad savivaldybės rengdamos bendruosius planus be reikiamos valstybinių institucijų kontrolės, jau dabar numačiusios nepagrįstą urbanistinę plėtrą, kuri 2-3 kartus, o kai kuriose savivaldybėse net 5-8 kartus, viršija esamas užstatytas teritorijas. Tenkindamos vystytojų pageidavimus, savivaldybių administracijos dažnai spaudžia planų rengėjus sudaryti kuo platesnes statybos galimybes, verčia numatyti užstatymą vandens telkinių pakrantėse ar kitose saugotinose vaizdingose vietose.
Tokia plėtra skatina miestų drieką, agrarinių bei vertingų gamtinių teritorijų praradimą, kas ypač akivaizdu pajūryje, didmiesčių aplinkoje. Todėl galima teigti, kad savivaldybės teritorijų planavimo srityje savivaliauja, o racionalų teritorijų naudojimą ir darnią plėtrą turinti užtikrinti Aplinkos ministerija šio proceso nevaldo ar nepajėgia suvaldyti. Perdavus valstybinę žemę kaimo vietovėse, atveriami savivaldybėms dar vieni nauji keliai vystyti „žemės prekybos verslą“ dėl tariamų investicijų, nepaisant viešojo intereso. Tikėtina, sprendimai dėl teritorijų planavimo ir žemės naudojimo taps dar daugiau priklausomi nuo siaurų interesų grupių ar savivaldybės norų, kurie dažnai būna nepagrįsti.
Pavyzdžiui, užsienio šalyse, tokiose kaip Olandija, Vokietija, Danija ir kitose, valstybinė žemė naudojama daug atsakingiau. Čia ji naudojama konsolidacijai, urbanizuojamų teritorijų sklypų sureguliavimui, gamtinių teritorijų atkūrimui. Tuo tarpu Lietuvoje priešingai - žemė nesaugoma ir netausojama, jos nesiekiama panaudoti kitiems, visuomenei daug svarbesniems - kraštotvarkos ir aplinkosaugos tikslams. Remiantis esama savivaldybių žemės naudojimo ir teritorijų planavimo patirtimi, kai žemė naudojama be jokios kontrolės, ribojimų ir pagrindimo, bei įvertinant tokios veiklos minėtas neigiamas pasekmes, nepriimtinus rezultatus, galima teigti, kad teisė valdyti valstybinę žemę savivaldybėms neturi būti perduota, neužtikrinus kontrolės ir esminio pagrindimo.
Savivaldybių planavimo įtaka kraštovaizdžiui
Ši lentelė apibendrina galimą savivaldybių planavimo įtaką kraštovaizdžiui, jei nebus užtikrinta tinkama kontrolė:
| Problema | Galimos pasekmės |
|---|---|
| Nepagrįsta urbanistinė plėtra | Agrarinių ir gamtinių teritorijų praradimas |
| Statybos galimybės saugotinose vietose | Vandens telkinių ir pakrančių užstatymas |
| Prioritetas vystytojų interesams | Viešojo intereso ignoravimas |
| Kontrolės trūkumas | Žemės naudojimas be pagrindimo ir ribojimų |
tags: #sklypai #vaizdingose #vietose