Aukštasis mokslas Lietuvoje nuolat kinta, prisitaikydamas prie naujų technologijų ir visuomenės poreikių. Šiame straipsnyje panagrinėsime įrankių nuomos, kaip aukštojo mokslo dalies, raidą, dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas Lietuvoje.
Istorija: Technikos Mokslų Pradžia Lietuvoje
Pirmasis istorinės raidos etapas - tai technikos mokslų Lietuvoje pradžia. 1832 m. carinės Rusijos valdžiai uždarius universitetą, techniškosios krypties specialistų jokia Lietuvos mokykla nerengė, o specialistų labai trūko. 1919 m. buvo nutarta, kad reikalinga tokius specialistus rengianti mokykla. 1920 m. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Susisiekimo ministerijos sistemoje steigiama Aukštesnioji technikos mokykla - ATM.
1920 m. rugsėjo 3 d. „Pirmoji Susisiekimo Ministerijos technikos mokykla. Mokyklos paskirtis - rengti viduriniojo techniškojo išsilavinimo statybos, mechanikos ir elektrotechnikos specialistus, pradžioje platesnio profilio, kad galėtų dirbti įvairiose šalies ūkio srityse, numatant vėliau plėsti ir priartinti mokyklos statusą prie panašių mokyklų Vakarų Europos šalyse. 1920 m. rugsėjo 3 d. Ministro Pirmininko Ernsto Galvanausko, kuris ėjo ir Susisiekimo ministro pareigas, įsakymu paskiriamas šios mokyklos vedėjas (direktorius). Juo tapo inžinierius-technologas Julijonas Gravrogkas, 1915 metais baigęs Sankt-Peterburgo technologijos institutą.
1920 m. spalio 9 d. dienraštyje „Lietuva“ išspausdinta žinutė: „Susisiekimo ministerijos Technikumas atkeltas į Kauną, įstojamieji kvotymai vyks spalio mėn. 25 d. Prašymai priimami kasdien Mickevičiaus g. Nr. 1“. Paskirti mokytojai padėjo direktoriui J. Gravrogkui parengti pirmuosius mokymo planus, programas ir mokyklos nuostatus. Mokykla savo veiklą pradėjo be tikslios kalendorinės datos ir be didelių iškilmių, vėlų 1920 m. rudenį, prisiglaudusi Kauno vokiečių pradžios mokykloje Vytauto prospekte. Mokslą pradėjo 26 klausytojai, didelė dalis - įvairių įstaigų darbuotojai, kurie siekė gauti atitinkamą jų pareigoms mokslo cenzą.
1922 m. balandžio mėn. mokykla įsikūrė savo patalpose Kaune, Mickevičiaus g. Nr. 1. Čia buvo įrengtos patalpos klasėms, pastogėje - braižykla, rūsyje - praktinio mokymo patalpos. Mokslas vyko 2 pamainomis. Pirmasis ATM pastatas Kaune, A. Mickevičiaus g. Nr. 1.
1923 m. Lietuvai iškilo savo jūrų uosto ir savo laivyno turėjimo klausimas. Niekam nekilo abejonių, kad būtina turėti savo profesionalius jūreivystės specialistus. Pirmieji tuo susirūpino ir konkrečių žygių jūreivystės mokyklai steigti ėmėsi susikūrusios jūrininkų sąjungos nariai. Jie pasiūlė prie Kauno aukštesniosios technikos mokyklos įkurti Jūrų skyrių. Šį pasiūlymą palankiai priėmė Susisiekimo ministerija, kuriai ši mokykla buvo tiesiogiai pavaldi.
1927 m. balandžio mėn. Aukštesniosios technikos mokyklos radijo mėgėjų būrelis išleido pirmąjį mėnesinio žurnalo “Radio mėgėjas” numerį. Žurnale buvo spausdinama populiari informacija radijo mėgėjams. Pirmasis redaktorius buvo moksleivis Mikalojus Baublys, vėliau žurnalą redagavo moksleivis Antanas Mildažis.
1931 m. pavasarį ATM moksleiviai, paskatinti Dariaus ir Girėno ruošiamo skrydžio per Atlantą, Eduardo Rozenbergo (Švedrio) iniciatyva, susibūrė į aviacijos būrelį, kuris davė pradžią sklandymo sporto ir technikos kūrybos tobulinimui. 1931 - 1932 m. būrelio nariai statė, bandė, skraidė savo gamybos sklandytuvais. Teoriniam pasirengimui mokyklos vadovai pakvietė konsultantą, aviacijos specialistą leitenantą G. Haidrikį (G. Radvenį) ir suteikė galimybes statyti sklandytuvus ATM praktinio mokymo dirbtuvėse.
1932 m. ATM mokyklos dirbtuvėse buvo pastatytas pirmasis lietuviškas sklandytuvas „Technikas 1“.
1936 m. pradėti rengti geležinkelių specialistai. Išleistos kelios jų laidos, tačiau vėliau šios specialybės atsisakyta.
Mokymo veiklą pradėjus su 3-is pagrindinėmis išplėstinio profilio techniškomis specialybėmis - statybos, mechanikos ir elektrotechnikos, jau 1926 - 1927 m. galvojama apie profesijų specializaciją. Tačiau atlikus absolventų apklausas ir įmonių atsiliepimus, tokią profesijų specializaciją mokykla pradėjo tik ketvirtajame dešimtmetyje. Tai sutapo ir su bendrojo lavinimo mokyklų mokymo reforma, kai pradinis mokymas buvo prailgintas iki 6 metų. Į ATM buvo priimami aukštesnio bendrojo išsilavinimo moksleiviai, todėl ATM mokymosi laikas buvo sutrumpintas iki 4 metų, atsirado galimybė žymiai padidinti bendrą moksleivių skaičių.
Dabartis: Šiaulių Valstybinė Kolegija Ir Kolpingo Kolegija
Šiandien Lietuvoje veikia įvairios aukštosios mokyklos, siūlančios įvairias studijų programas. Šiaulių valstybinė kolegija yra projekto partnerė, projektą įgyvendins kartu su projekto vykdytoju UAB „Euro Meta“ - ilgametę patirtį sukaupusia įmone, kurios pagrindinės veiklos sritys - plieninių dangų, skardos lankstinių ir išskirtinės kokybės gaminių gamyba. Įmonės išskirtinumas - gebėjimas identifikuoti individualius kliento poreikius, gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus, investavimas į pažangią gamybinę įrangą, nuolatinis tobulėjimas siekiant kurti naujoves.
Šiaulių valstybinė kolegija, kaip projekto partneris, projektą kartu įgyvendins su UAB „Frevini“, išskirtinių ąžuolinių parketlenčių gamintoju. Nuosekliai diegdama pažangias technologijas, vadovaudamasi tvarumo principais ir laikydamasi itin aukštų veiklos standartų, UAB „Frevini“ stiprina savo lyderystę ir patikimumą rinkoje. Kartu su UAB „Frevini“ kuriama partnerystė pagrįsta mokslo žinių ir gamybos srities praktika.
Kolpingo kolegija - bendruomeninė, nevalstybinė kolegija, įkurta 2001 metais, siekiant rengti specialistus, humanizuojančius verslo aplinką, reorganizavus 1996 metais įkurtą Kolpingo aukštesniąją mokyklą. Kolegijos steigėjas yra Lietuvos Kolpingo fondas - katalikiška labdaros ir paramos organizacija, vienijanti socialiai atsakingus žmones, veikiančius savipagalbos principu. Kolegija įsteigta realizuojant vieną iš prioritetinių fondo veiklos sričių - švietimo veiklą. Kolegiją remia Tarptautinė Kolpingo draugija, vienijanti apie 500 tūkst. narių 57-iose pasaulio valstybėse.
Nuo 2017 m. įsigaliojus naujam Mokslo ir studijų įstatymui, aukštosios mokyklos privalės laikytis nustatytų minimalių konkursinių balų tiek stojantiesiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas.
2016 m. vasarą priimtas naujasis Mokslo ir studijų įstatymas įtvirtina kokybės kartelę ne tik stojantiesiems, bet ir aukštosioms mokykloms bei studijų programoms. Įstatymas sudaro prielaidas, kad studijų finansavimas būtų skiriamas studijoms, atitinkančioms kokybės ir rentabilumo bei absolventų įsidarbinamumo reikalavimus, o bazinis finansavimas priklausytų nuo aukštosios mokyklos siūlomų studijų ir vykdomų mokslinių tyrimų kokybės.
Didesnė dalis aukštųjų mokyklų per institucinį priėmimą laikėsi nustatytų mažiausių konkursinių balų. Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia dėmesį, kad konkursinius balus valstybės nefinansuojamiems studentams aukštosios mokyklos skaičiuoja savo nustatyta tvarka.
Priimdamos studentus į mokamas vietas, aukštosios mokyklos teikia papildomus balus už įvairias papildomas veiklas (kiekviena aukštoji mokykla nusistato savo papildomų balų skyrimo tvarką).
Kolegija bendrabučio neturi, tačiau iš priėmimo komisijos priėmimo metų galima gauti mokyklų sąrašą, kurios turi bendrabučius.
Inovatyvūs Projektai Ir Akustikos Sprendimai
Projektas įgyvendinamas pagal plėtros programos pažangos priemonę Nr. Dėl įdiegtos pažangios „IN-MOD“ technologijos ir įrangos inovatyvios technologijos leis 20-40 proc. sumažinti elektros energijos sąnaudas. Projektas įgyvendinamas pagal plėtros programos pažangos priemonę Nr. Projekto biudžetas 231 020,75 Eur, ES fondo skirta finansavimo suma 160 653,75 Eur.
Įgyvendinus projektą bus pasiekti geresni garso izoliacijos ir absorbcijos efektyvumo rodikliai. Dėl papildomo akustinio sluoksnio, akustinio modulio bendras standumas padidės 5% ir daugiau. Naujai kuriamoms akustinėms modulinėms grindims bus naudojamos esančios gamybos atliekos (broko ar atraižų likučiai) - sumažinamas atliekų kiekis nuo 5% ir daugiau. Antrinis atliekų panaudojimas mažina išmetamą CO2 kiekį.
Akustinio sluoksnio užnešimui ant grindų modulių naudojama skysta medžiaga, kuri sukietėja oro sąlygomis džiūvimo proceso metu, todėl nenaudojamos kenksmingos medžiagos tokios kaip kietikliai ar klijai. Siekiant ilgaamžiškumo ir mažesnio aplinkos poveikio, bus naudojamos medžiagos, kurios būtų atsparios drėgmei ir temperatūrai. Dėl galimybės keisti modulių rašto elementus, restauravimo galimybių ir padidėjusio modulių standumo numatoma 10-15% ilgesnis produkto tarnavimo laikas.
Grindų Modulių Savybės
- (c) funkcinėmis: klientas galės rinktis įvairesnių matmenų gaminius.
- (d) kokybinėmis: vienas iš pagrindinių technologinio proceso tikslų - užtikrinti dažyto plieno lakšto tiekėjų deklaruojamą kokybę, t.
- (e) vartojimo: nedideli produkto matmenys supaprastina transportavimą ir užtikrina nesudėtingą montavimo procesą (nėra būtinybės naudoti ilgus tašus paduodant dangą ant stogo, laukti nevėjuoto oro, paruošiamajam etapui reikia 10-15 proc.
Studijų Formos Ir Kokybė
Studijos galimos hibridiniu būdu, t. y. dalinai paskaitos vyksta gyvai ir dalinai nuotoliniu būdu. Sesijinės studijos yra organizuojamos savaitėmis, t. y. viena savaitė paskaitų per mėnesį nuo pirmadienio iki šeštadienio. Pirmadienį-penktadienį paskaitos paprastai organizuojamos nuo 17 val., o šeštadieniais nuo 9 val. Taip paskaitos organizuojamos kiekvieną mėnesį po savaitę. Paskaitų laikas bei reikiamas valandų skaičius, pilnai išpildo studijų programą studijuojant sesijiniu paskaitų tvarkaraščiu.
Dieninės studijos organizuojamos pirmadieniais-penktadieniais nuo 8:30 val. pagal numatytus teisės aktus, slaugos studijos ištęstiniu būdu nėra organizuojamos. Jos organizuojamos tik dienos metu, darbo dienomis. Paskaitų laikas preliminariai yra 9 val. - 17 val.
Laba diena, taip, studijų būdas gali būti keičiamas semestro pabaigoje po egzaminų sesijos, arba prieš pat semestro pradžią.
Sveiki, studijuoti Bendrosios praktikos slaugą galite, tačiau keičiama kita studijų kryptis ir studijos slaugos studijų programoje prasidėtų Jums nuo I kurso.
Bendrosios slaugos studijos yra sveikatos krypties studijos ir pagal LR Švietimo ministerijos reikalavimus, galimos vykdyti tik dienine forma.
Svarbu pastebėti, kad nuo 2017 m. griežtinama studentų priėmimo tvarka. Naujajame įstatyme numatyta, kad universitetai ir kolegijos galės priimti stojančiuosius, kurių konkursinis balas ne mažesnis, negu nustatytas Švietimo ir mokslo ministerijos.
Institucinio priėmimo, kuris vykdomas bendrajam priėmimui pasibaigus, duomenys rodo, kad 2016 metais tiesiai į aukštąsias mokyklas buvo priimtas dar 3481 studentas - 1833 studentai į universitetus ir 1648 studentai į kolegijas. Tai sudaro apie 13 proc. visų priimtų studentų.
Lentelė: Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius 2016 m.
| Aukštoji mokykla | Studentų skaičius |
|---|---|
| Universitetai | 1833 |
| Kolegijos | 1648 |
| Iš viso | 3481 |