Kad bylos šalies teiginį teismas pripažintų, šalis jį turi įrodyti remdamasi teisės aktuose numatytomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas turi apsvarstyti kiekvieną įrodymą ir nustatyti jo reikšmę byloje. Faktai, kuriais šalys remiasi savo reikalavimams pagrįsti, turi būti įrodyti teisės aktuose nustatytomis su byla susijusiomis įrodinėjimo priemonėmis.
Įrodinėjimo Priemonės
Lietuvos įstatymų leidėjas CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtino civiliniame procese naudojamų įrodinėjimo priemonių sąrašą. Toks sąrašas pirmiausia reiškia, jog civilinės bylos baigčiai reikšmingos aplinkybės gali būti įrodinėjamos tik bylos ginčo šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims naudojant CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodinėjimo priemonėmis.
Štai tos priemonės:
- Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai
- Liudytojų parodymai
- Rašytiniai įrodymai
- Daiktiniai įrodymai
- Apžiūrų protokolai
- Ekspertų išvados
- Nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų
Be to, CPK 177 straipsnio 2 dalies turinys patvirtina, kad jame nurodytas įrodinėjimo priemonių sąrašas nėra baigtinis (pavyzdinis), nes CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme civilinės bylos baigčiai reikšmingos faktinės aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, prireikus šalims ir kitiems dalyvaujantiems asmenims savo reikalavimams ar atsikirtimams į juos pagrįsti naudojant elektroninius įrodymus.
Rašytiniai Įrodymai
Rašytinius įrodymus gali pateikti abi šalys, tačiau jų taip pat gali pareikalauti teismas. Rašytiniai įrodymai gali būti pateikti popierine arba elektronine forma. Pastaruoju atveju teismas gali pareikalauti pateikti dokumentą ne tik spausdintine, bet ir elektronine forma. Dokumentai paprastai teikiami bulgarų kalba. Teismas gali nurodyti, kad tam tikrus rašytinius įrodymus pateiktų byloje nedalyvaujančios šalys arba trečiosios šalys. Siekiant gauti rašytinius įrodymus iš nesusijusios šalies, teismui turi būti pateiktas specialus rašytinis prašymas.
Nors šalys turi teisinę prievolę pateikti įrodymus, jos gali atsisakyti tai padaryti, jeigu dokumentas yra susijęs su jų arba jų šeimos nario asmeniniu gyvenimu arba jeigu pateikus įrodymą jie patirtų didelę gėdą arba jų atžvilgiu būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Pagal tarptautinę teisę šalys gali ginčyti priešingos šalies pateikto rašytinio dokumento autentiškumą, tačiau turi tai padaryti, kol nepateiktas atsiliepimas į jų pateiktą pareiškimą. Jeigu dokumentas yra pateiktas teismo posėdyje, jis turi būti užginčytas iki teismo posėdžio pabaigos. Jeigu priešinga šalis pageidauja naudotis ginčijamu dokumentu, teismas nurodo ištirti jo autentiškumą. Prievolė įrodyti tenka šaliai, ginčijančiai dokumento autentiškumą. Jeigu ginčijamame dokumente nėra jos autentiškumą ginčijančios šalies parašo, prievolė įrodyti tenka dokumentą pateikusiai šaliai. Atlikęs tyrimą ginčijamo dokumento autentiškumui nustatyti, teismas nusprendžia, ar dokumentas yra tikras, ar netikras.
Liudytojų Parodymai
Liudytojų parodymai surenkami per liudytojų apklausas. Raštu pateikti liudytojų parodymai yra neleistini. Liudytojo eksperto išvados pateikiamos raštu likus bent vienai savaitei iki paskirtos posėdžio dienos ir tada išklausomos teisme ir pripažįstamos įrodymais. Pagal GPK 163 straipsnį liudytojai turi atvykti į teismą ir liudyti. Jeigu liudytojas turi pagrįstų priežasčių neliudyti arba neatsakyti į tam tikrus klausimus, jis turi tas priežastis teismui deklaruoti raštu iki posėdžio, kuriame privalo liudyti, pradžios, pateikdamas reikiamus patvirtinamuosius įrodymus (GPK 167 straipsnis). Įrodymai gali būti renkami iš visų šalių, išskyrus nurodytas 6B punkte, net jeigu jos yra neveiksnios arba suinteresuotos ginčo baigtimi.
Ekspertų Išvados
Liudytojai ekspertai skiriami šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Jeigu liudytojo eksperto išvada ginčijama, teismas gali skirti vieną arba daugiau kitų liudytojų ekspertų. Liudytojai ekspertai savo parodymus duoda rašytinėse išvadose, jeigu teismas nenurodo kitaip. Eksperto išvadoje turi būti išdėstytos jo padarytos išvados, faktai ir prielaidos, kuriomis minėta išvada grindžiama, taip pat turi būti išdėstyta eksperto nurodymų esmė.
Vaizdo Patikrinimai
Vizualiniai patikrinimai ir patvirtinimas yra įrodymų rinkimo ir tikrinimo metodai. Teismas šalims nurodo vizualinio patikrinimo datą ir vietą.
Elektroniniai Įrodymai
Skaitmeniniame amžiuje, kai kiekvienas iš mūsų nešiojasi bent vieną išmanųjį telefoną, tokios situacijos nebėra tik teorinės - jos tampa realybe. Išmanieji telefonai, turintys pažangiausias kameras ir įrašymo technologijas, leidžia tiksliai užfiksuoti kiekvieną detalę. Jokia paslaptis, kad šiuo metu naudojant įvairius elektroninius įrenginius ir / ar elektroninių ryšių priemones parengiamos bei sudaromos įvairios sutartys, parengiami, pasirašomi (ar patvirtinami) įvairūs rašytiniai dokumentai bei atliekami kiti teisinę reikšmę turintys veiksmai.
Nėra abejonės, kad skaitmeninės priemonės (elektroniniai įrenginiai) pasižymi didele jų naudojimo bei tobulėjimo sparta, tokių priemonių (įrenginių) paplitimu. Atitinkamai teisinėje sistemoje auga vadinamųjų elektroninių įrodymų svarba.
Elektroninių Įrodymų Privalumai
Elektroninių įrodymų naudojimas atveria daugybę galimybių civilinių bylų procesuose:
- Greitesnis ir efektyvesnis įrodymų rinkimas. Elektroniniai laiškai, pranešimai iš pokalbių programėlių ir kitų rūšių elektroniniai įrodymai gali būti perduodami civilinę bylą nagrinėjančiam teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą vos per kelias minutes.
- Didesnis įrodymų tikslumas bei patikimumas. Nuotraukos ar vaizdo įrašai, užfiksuoti telefonu, tiek elektroniniai laiškai tarp ginčijamo teisinio santykio dalyvių gali būti laikomi pranašesniais už tradicinius įrodymus, nes jie turi tikslias laiko žymes, kurios nurodo, kada jie buvo sukurti ar išsiųsti, taip pat koks yra jais užfiksuotų duomenų, informacijos ar žinių turinys.
- Paprastesnis ir ekonomiškesnis įrodymų laikymas ir saugojimas. Skaitmeniniai įrankiai suteikia galimybę laikyti didelius kiekius informacijos, neužimant fizinės vietos, todėl atitinkamai nepatiriami papildomi kaštai investuojant į saugojimo patalpas.
- Įrodymų atkūrimo galimybė. Elektroniniai dokumentai, tokie kaip skaitmeninės nuotraukos ir skaitmeniniai įrašai, gali būti automatiškai kopijuojami, t. y. daromos jų atsarginės kopijos naudojant debesų saugyklas.
- Paprastesnė įrodymų paieška. Skaitmeniniai dokumentai, palyginti su tradiciniais įrodymais, suteikia galimybę greitai ir efektyviai rasti reikiamą informaciją naudojant paieškos funkciją.
Galima teigti, kad elektroniniai (skaitmeniniai) įrodymai, leidžiantys greitai ir tiksliai surinkti bei saugoti informaciją, kartu sumažina įrodymų praradimo riziką, sutaupo teismo ir proceso dalyvių laiką bei sudaro prielaidas paspartinti visą teisminį procesą.
Įrodinėjimo Pareiga
Prievolė įrodyti tam tikrą reikalavimą tenka šaliai, kuri pateikia atitinkamą teiginį arba reikalavimą. Pavyzdžiui, kai pateikiamas ieškinys dėl aplaidumo, prievolė įrodyti aplaidumą tenka ieškovui, o prievolė įrodyti, kad prie aplaidumo prisidėjo ieškovas, tenka atsakovui. Apskritai faktus, reikalingus ieškinio pagrindui nustatyti, turi įrodyti ieškovas, o atsiliepimą į ieškinį turi įrodyti atsakovas, be to, jeigu atsakovas pateikia priešieškinį, tada prievolė įrodyti tą priešieškinį tenka atsakovui.
Tačiau tam tikrais įstatymuose nustatytais reikalavimais kartais prievolė įrodyti priskiriama atsakovui. Pavyzdžiui, nagrinėjant ieškinius dėl neteisingo atleidimo iš darbo prievolė įrodyti tenka atsakovui darbdaviui, t. y. darbdavys privalo įrodyti, kad buvo esminių priežasčių atleidimui iš darbo pagrįsti.
Atleidimas Nuo Pareigos Įrodyti
Pagal dabartinę nacionalinę teisę faktai, kurių teisinė prielaida yra nustatyta teisės aktuose, neprivalo būti įrodinėjami. Pripažintų faktų įrodinėti nereikia. Teisėjai gali remtis savo bendromis žiniomis arba teisme konstatuoti faktus, kurie yra aiškiai nustatyti, gerai žinomi arba priklauso visuotinai žinomai informacijai, todėl tokių faktų įrodymų pateikti nereikia.
Teisės aktuose daromos tam tikros prezumpcijos, kurias galima nuginčyti įrodymais. Tai yra prezumpcijos dėl santuokinių vaikų, santuokos galiojimo, suaugusiųjų veiksnumo, taip pat mirties prezumpcija, jeigu asmuo nebuvo pastebėtas ir neatsiliepė daugiau kaip 7 metus, nors buvo pateiktos visos reikiamos užklausos.
Res ipsa loquitur taisyklė taikoma tada, kai galioja aplaidumo prezumpcija - kai žinoma, kad atsakovas arba jo tarnautojai arba atstovai nelaimingo atsitikimo metu galėjo suvaldyti nelaimingo atsitikimo priežastį, o nelaimingas atsitikimas buvo toks, kad įvykiai nebūtų susiklostę įprasta linkme, jeigu kontrolės galimybes turėję asmenys būtų elgęsi rūpestingai. Kai remiamasi res ipsa loquitur taisykle, ja prievolė įrodyti perkeliama atsakovui ir jis tada turi įrodyti, kad nesielgė aplaidžiai. Tačiau prievolė įrodyti priežastinį ryšį vis tiek tenka ieškovui.
Civilinėje byloje šalies reikalavimas patenkinamas, jeigu ji tuo klausimu įtikina teismą dėl tikimybių pusiausvyros. Taigi, jeigu šalis neįtikina teismo, kad jos įvykių versija yra labiau tikėtina negu jos oponento versija, ji bylą pralaimi.
Teisėjo ir Šalių Vaidmuo Apklausiant Liudytoją
Liudytojai tvirtinami šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Kiekvienas liudytojas, kuriam buvo tinkamai įteiktas šaukimas ir kuris atvyksta į teismą, apklausiamas atskirai, dalyvaujant šalims. Liudytojas gali būti apklausiamas daugiau negu vieną kartą. Teismas įvertina liudytojo parodymus atsižvelgdamas į visus kitus byloje surinktus įrodymus.
Pagal GPK 170 straipsnį, prieš apklausdamas liudytoją, teismas jį supažindina su atsakomybe už melagingus parodymus ir užsirašo jo asmens duomenis. Turėdamas įtikinamą priežastį, teismas gali apklausti liudytoją iki paskirtos posėdžio dienos arba atlikti apklausą ne teisme. Šalys šaukiamos dalyvauti apklausoje.
Įrodymų Vertinimas
Svarstant sprendimą į neteisėtai gautus įrodymus arba į įrodymus, kurių klaidingumas paaiškėjo juos užginčijus rašytinių dokumentų užginčijimo tvarka, neatsižvelgiama. Tokie įrodymai iš bylos gali būti pašalinami. Šalies padarytas pareiškimas gali būti pripažįstamas įrodymu, jeigu jis padaromas GPK 176 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y.