Kanos, dar žinomos kaip pypytės, - ilgos vegetacijos ir įstabaus grožio augalai. Tai daugiamečiai žoliniai šakniastiebiai, kilę iš Indijos, Pietų ir Centrinės Amerikos.
Kanos - gražiai atrodo auginamos vejose ar kompozicijose su kitomis gėlėmis. Dideliais lapais ir žiedais jos iškyla aukščiau visų vienmečių gėlių. Atskirai vejoje auganti kanų sala gali būti sudaryta ir iš vienos, ir iš kelių veislių.
Žemaūgės kanos dažniausiai auginamos lauko vazonuose, todėl yra nepakeičiama balkonų ir lauko terasų puošmena. Populiariausios dvi žemaūgių kanų veislės - „Cleopatra“ ir „Lucifer“.
Aukštaūgės kanos gali papuošti namų darželius bei gėlynus. Aukšti kanų stiebai yra tvirti, nebijo stipraus vėjo, todėl jų nebūtina rišti prie atramos. Mėgstamiausios aukštaūgių kanų veislės - „Champion“ ir „Red King Humbert“.
Kanos (lot. Canna) - tai daugiametės gėlės, priklausančios kaninių augalų šeimai. Kanos natūraliai auga tropiniame Pietų Amerikos, Afrikos, Azijos klimate. Gamtoje jos gali užaugti iki 4 m aukščio. Kanos turi didelius, su makštimis, lapus. Išvesta šimtai kanų veislių, besiskiriančių lapų ir žiedų atspalviais, dydžiu.
Ryškiaspalvės, aukštos, gracingos kanos - gėlės, iš tolo traukiančios žvilgsnius. Kanų spalvų gausa, jų ryškūs žiedai, puošnūs dideli lapai sukuria sode ypatingą nuotaiką. Kitaip šios prašmatnios gėlės dar vadinamos pipytėmis, kanais.
Kanų veislės
Pagal morfologijos požymius ir augimą kanos klasifikuojamos į kelias rūšis.
- Lapinės smulkiažiedės veislės: Bene labiausiai paplitusios. Šie augalai paprastai būna aukšti, turi stambius žalius, žalius su violetiniu atspalviu, rudus arba rudai žalsvus lapus.
- „Crozy“: Jai priklausantys augalai neaukšti, bet plačialapiai. Šios veislės kanos daugiausia būna žalių arba violetinio atspalvio lapų. Šių augalų žiedų forma primena kardelių žiedus, jų skersmuo - 9,5-12 cm.
- Orchidėjinės kanos: Stambesnės, galinčios išaugti net iki dviejų metrų. Šių augalų lapai žali arba violetiškai žali. Žiedai - stambūs, jų skersmuo siekia 13-15 cm.
- Vandens kanų grupė: Šie augalai labai mėgsta drėgmę, gali augti šlapioje žemėje. Jų lapai pilkai žali, žiedai panašūs į vilkdalgių. Užauga šios kanos iki 1,5-2 m.
Populiariausios veislės:
- „Red King Humbert“ - užauga iki 2,5 m aukščio, žydi dideliais raudonais ir raudonai oranžiniais žiedais.
- „Yellow King Humbert“ - užauga iki 1,5 m, žydi dvispalviais žiedais - geltonais su oranžinėmis dėmelėmis.
- „Shenandoah“ - tamsiai rožiniai žiedai, alyvuogių žalumo su bronziniu atspalviu lapai.
- „Tropicanna“ - kanos oranžiniais žiedais bei puošniais lapais su vyšniniais, auksiniais, geltonais, rožiniais, žaliais dryžiais.
- „Pretoria“ („Bengal Tiger“) - veislė su dvispalviais oranžiniais žiedais bei geltonomis ir žaliomis juostomis ant lapų.
- „The President“ - iki 1,5 m aukščio užauganti veislė ryškiai raudonais žiedais, sudarančiais įspūdingą kontrastą su žalia lapija.
- „Stuttgart“ - kanos, žydinčios oranžiniais žiedais ir turinčios baltai žalius dryžuotus lapus.
- „Cleopatra“ - populiari žemaūgė veislė, žydinti raudonai geltonais žiedais, užauga iki 1,2-1,5 m.
- „Lucifer“ - dar viena žemaūgė veislė, tinkanti auginimui vazone, konteineryje.
Kanų sodinimas
Kanų auginimas ir priežiūra nėra sudėtingi. Šakniastiebiai sodinami anksti - dažniausiai jau vasario ir kovo mėnesiais. Sodinama į vazonus ir laikoma maždaug 18 °C temperatūroje, nepamirštant palaistyti.
Įsigytą kanos šakniastiebio gabalėlį sodinkite į vazonėlį arba dėžutę vasario-kovo mėn. Atsparios kenkėjams Sodinti kanas reikia jau vasario ar kovo mėnesiais.
Pasirodžius pirmiesiems daigeliams ir įsitikinus, kad daugiau šalnų nebebus, kanas galima išnešti į lauką. Pasirodžius daigams, kanas galima pratinti prie lauko sąlygų. Tik pavasarį reikia augalus pridengti, kol praeis šalnos. Paskui augalus jau galima sodinti lauke.
Kanos mėgsta trąšią, purią, humusingą dirvą, kurioje netrūksta drėgmės. Vieta turi būti atvira, saulėta, nes šios gėlės mėgsta šilumą. Nesodinkite kanų vėjuotose vietose.
Kanoms sodinti pasirinktą vietą reikia kruopščiai paruošti. Likus maždaug mėnesiui iki sodinimo, dirvą reikia supurenti, įmaišyti perpuvusio mėšlo. Kanos mėgsta trąšią, purią, derlingą dirvą, kurioje netrūksta drėgmės. Vieta turi būti neužgožta kitų augalų, kanos neturi augti pavėsyje, nes mėgsta šviesą ir šilumą.
Kanas reikia sodinti ne tankiau kaip kas 30 cm. Aukštaūges veisles - dar rečiau, kas 50 cm. Šakniastiebius į žemę reikėtų įterpti apie 20-30 cm.
Kanos sodinamos 30-50 cm atstumu. Kasamos 70-80 cm gylio duobės, kurių du trečdaliai užpildomi šviežiu arklių mėšlu - tai suteikia daug šilumos augalui. Ant mėšlo pilamas 20 cm žemės sluoksnis, į kurį sodinami šakniastiebiai (sodinama 20-25 cm gylyje).
Dažniausias bei paprasčiausias būdas - užsiauginti kaną iš šakniastiebio. Kad kanos pražystų vasarą, jas reikia pradėti daiginti šiltnamyje ar kambaryje jau ankstyvą pavasarį. Tam kovo pradžioje kanos šakniastiebis padalinamas taip, kad kiekviena dalis turėtų vieną stambų pumpurą arba kelis smulkesnius. Pjovimo vietos pabarstomos medžio anglimi, joms leidžiama pradžiūti. Padalintos šakniastiebio dalys sudedamos į vazonėlį ar kitokią talpą, į gruntą (smėlį), iš viršaus užberiamos smėliu. Laikomos šviesoje vietoje, 20-24 oC temperatūroje. Kartas nuo karto daiginami šakniastiebiai apipurškiami šiltu vandeniu.
Kanų priežiūra
Dirvą reikia purenti prie šaknų. Augančių kanų reikia nepamiršti tręšti. Taip pat kas dvi savaitės reikia keisti mineralines ir organines trąšas.
Laistyti augalus reikia dažnai. Trumpalaikes sausras kanos ištveria, tačiau nustoja augti. Baigiantis vasarai, laistyti ir tręšti reikia mažiau. Tuomet geriau subręs šakniastiebiai.
Vasarą kanas reikia gausiai laistyti, nes jos mėgsta drėgmę, o dideli lapai išgarina daug vandens. Pažemę labai tinka mulčiuoti durpėmis. Taigi jas laistyti reikėtų dažnai, kai tik pradžiūsta žemės paviršius.
Vegetacijos metu kanas reikia gausiai laistyti, nes dideli lapai išgarina daug vandens. Jos pakenčia trumpalaikes sausras, tačiau sausroje neauga. Kanos tręšiamos kas dvi savaites pakaitomis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Baigiantis vasarai laistoma ir tręšiama mažiau.
Gražiausios kanos, kaip ir kiti augalai - žydinčios. Norint šį grožį išsaugoti ilgiau, reikia nuolat šalinti nudžiuvusius žiedus ir neleisti užsimegzti sėkloms.
Norint, kad kanos žydėtų kuo ilgiau, šalinkite nudžiūvusius jų žiedus, neleiskite užsimegzti sėkloms.
Kanos yra atsparios ligoms ir kenkėjams, jos nebijo vėjo. Aukšti stiebai pakankamai tvirti, tad prie kuolelių jų rišti nereikia. Augintojai gali būti ramūs - pesticidų beveik neprireikia.
Labai svarbu kanų augintojams žinoti tai, kad jos itin atsparios įvairioms ligoms ir kenkėjams.
Vasarą balkonuose auginamas kanas gali pulti voratinklinė erkutė, bet tai vienintelis rimtas kenkėjas. Pastarasis kenkėjas labiausiai paplitęs ir begonijų kankintojas. Prie šių gėlių taip pat kimba ir amarai. Jie gyvena ant lapo apačios, maitinasi jo sultimis. Erkutės naikinamos apiplaunant apatinę lapo dalį silpnu muilinio tabako ar ramunėlių tirpalu, insekticidais. Amarai naikinami preparatais su ramunėlėmis.
Šliužai ir sraigės mėgsta graužti švelnius jaunus kanų lapus. Tad sezono pradžioje, kol augalai dar nedideli, stebėkite, ar neatsiranda šių kenkėjų. Pastebėjus nurinkite, galite pabandyti įrengti jiems spąstus, įkasę iki kraštų į žemę indelį su alumi. Šiuos kenkėjus traukia alaus mielės, tad beskanaudami gėrimo, jie įkris į spąstus. Nuo amarų purkškite augalus česnako, svogūnų lukštų, muilo tirpalais. Jei kenkėjai labai išplitę, naudokite specialias pesticidines priemones.
Kanos gali sirgti pilkuoju (kekeriniu) puviniu, kuris pasireiškia rudomis ar tamsiai rudomis, juodomis dėmėmis, padengtomis apnašomis. Pilkajam puviniui paveikus stiebus, sutrinka augalų mityba, augalai vysta, žūva. Šiam puviniui plisti palankus didelis oro drėgnumas bei vėsi temperatūra. Puvinio pažeistas augalo dalis reikia sunaikinti, kad liga neplistų.
Kanų ruošimas žiemai
Šiuo metu dar nereikia galvoti apie tai, kaip kanas paruošti žiemai. Tačiau toks laikas netruks ateiti. Jau po pirmųjų šalnų reikia nukirpti stiebus ir iškasti šakniastiebius. Būtina pasistengti labai nenupurtyti žemių. Tuomet augalų šakniastiebiai geriau žiemos.
Po pirmųjų šalnų, rugsėjo gale - spalio pradžioje jų stiebai nukerpami 15-20 cm aukštyje, šakniagumbiai iškasami kartu su visomis aplink jas esančiomis žemėmis ir per žiemą laikomi vėsioje (6-8 oC) sausoje vietoje. Geriausia laikyti šakniagumbius dėžėse durpių, smėlio ir žemės mišinyje, galima dar pridėti į šį mišinį lapuočių medžių pjuvenų. Žiemos metu reikėtų tikrinti, ar ant šakniagumbių neatsirado puvimo žymių. Kanos sėkmingai auginamos ir kaip vazoninis augalas.
Prieš perkeliant į nuolatinę žiemojimo vietą, šakniastiebius reikia padžiovinti. Tai geriausia daryti šiltoje patalpoje, kur nepavojingos šalnos.
Žiemą patalpoje, kurioje paliekami šakniastiebiai, temperatūra irgi neturėtų nukristi žemiau 4-5 laipsnių. Jei kanų šakniastiebiai bus laikomi daugiabučio namo rūsyje, kur temperatūra būna apie 10 laipsnių šilumos, juos reikėtų sudėti į dėžes ir apiberti durpėmis arba smėliu. Svarbu, kad šakniastiebiai neperdžiūtų.
Išlaikyti šakniastiebius per žiemą - sudėtingiausias žingsnis auginant kanas. Jeigu bus per šilta - jie perdžius, o jei per vėsu - ims pūti. Net ir mažiausias šaltis kanų šakniastiebiams gali būti pražūtingas. Todėl sunerimti reikia, kai patalpoje temperatūra nukrenta arti nulio.
Vasario ar kovo mėnesiais šakniastiebiai nuvalomi ir ruošiami sodinti į dėžutes, vazonėlius. Didelius gumbus galima supjaustyti. Pjūvio vietas reikia apiberti trinta medžio anglimi ir padžiovinti bent savaitę. Kiekviena nupjauta dalis turi būti 4-10 cm ilgio ir 2-4 cm skersmens. Taip pat reikia žiūrėti, kad kiekviena atpjauta dalis turėtų vieną didelį arba kelis mažesnius pumpurus.
Sodinti kanas reikia į indus su kompostine žeme. Patalpos, kurioje laikomi sodinukai, temperatūra neturi būti labai aukšta, geriausia - apie 15 laipsnių šilumos. Esant žemesnei temperatūrai daigai auga labai lėtai.
Vasario-kovo mėn. Dideli supjaustomi taip, kad kiekviena nupjauta dalis (ilgis 4-10 cm, skersmuo 2-4 cm) turėtų 1 stiprų ar 2-3 silpnesnius pumpurus. Pjūvio vietas apiberkite trinta medžio anglimi ir padžiovinkite savaitę. Patalpos temperatūra neturi būti labai aukšta, geriausia - apie 15 laipsn. C.
Kodėl kanos nežydi?
Tai gali priklausyti nuo kelių priežasčių. Pavyzdžiui, netinkamo sodinimo, jei pasodinta per giliai ar per sekliai.
Daug žalos padaro ligos, pernešamos vėjo, vabzdžių, per įrankius ar užkrėstą dirvą. Profilaktiškai reikėtų dezinfekuoti pačius svogūnėlius, palaikant bordo tirpale ar česnako nuovire.
Svogūnėlius dažnai pažeidžia ir puviniai. Jie plinta šaltu ir drėgnu oru. Jų pažeisti augalai sunyksta.