Skolų išieškojimas yra nemalonus procesas, tačiau kartais neišvengiamas. Jei susidūrėte su situacija, kai kreditorius kreipiasi į antstolį dėl skolos išieškojimo, svarbu žinoti savo teises ir galimybes. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta skolų išieškojimas iš buto, kokia tvarka taikoma ir kaip galite apsaugoti savo turtą.
Kaip prasideda skolos išieškojimo procesas?
Remiantis Antstolių rūmų pateikiama informacija, vykdymo procesas paprastai prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą. Juk pradėdamas skolos išieškojimo procesą, antstolis išsiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Kaip numatyta Civilinio proceso kodekso (CPK) 655 straipsnyje, šiuo raginimu skolininkui pranešama, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad per antstolio nustatytą terminą neatlikus reikiamų veiksmų, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.
Tačiau teigti, kad sąskaitos ar turto areštas skolininką užklumpa kaip perkūnas iš giedro dangaus, vis dėlto negalima. Antstoliai elgiasi visiškai teisėtai, iš anksto neinformuodami skolininkų apie jų turto ar banko sąskaitų areštus. Nei vienoje pasaulio šalyje nerastume tokios tvarkos, kad skolininkai apie areštus būtų iš anksto įspėjami. Antstoliai tada nebeturėtų ko išieškoti, nes didelė dalis nesąžiningų skolininkų būtinai pasirūpintų, kad iki arešto momento jų sąskaitose nebeliktų pinigų, o jiems priklausantis turtas pereitų kitų asmenų nuosavybėn.
Išimtys, kai raginimas nesiunčiamas
Tačiau įstatyme yra įtvirtina keletas išimčių. Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente.
Vykdant nedidelių skolų - iki 100 eurų - išieškojimą taikomos supaprastintos procedūros. Sprendimų vykdymo instrukcijos 13 punkte įtvirtinta, kad skolos ir išieškojimo išlaidų suma pirmiausia nukreipiama į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Jeigu per 30 dienų skola ir jos išieškojimo išlaidos iš sąskaitoje esančių lėšų, neišieškomos, antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą bendra tvarka.
Tais atvejais, kai nėra galimybių įteikti skolininkui raginimo siunčiant paštu, jis įteikiamas viešo paskelbimo būdu - paskelbiamas oficialioje interneto svetainėje www.antstoliai.lt . Raginimo paskelbimo šiuo būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena.
Išimtiniais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, įstatymas leidžia antstoliui areštuoti turtą nedelsiant, kai tik išsiunčiamas ar įteikiamas raginimas. Apie tai, kad asmens turtas arba bankuose esančios lėšos yra areštuotos, antstoliai paprastai praneša skolininkams per tris dienas.
Pagal CPK 679 straipsnį turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti šiuos dokumentus nėra galimybės, jie siunčiami registruotu laišku. Tačiau neretai atsitinka taip, kad šią nemalonią naujieną banko sąskaitų savininkai greičiau sužino patys, kai bando pasinaudoti savo lėšomis ir negali to padaryti.
Kada antstolis gali areštuoti būstą?
Jeigu skolininkas to nepadaro, antstolis pradeda turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką.
Antstoliai paprastai siunčia užklausas visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms (bankams) ir tokiu būdu aiškinasi, ar skolininkas turi sąskaitų. Nustačius, kad asmuo turi vieną ar keletą sąskaitų, joms pradedami taikyti atitinkami suvaržymai. Tuo pačiu metu tiesioginiu interneto ryšiu susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas. Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis. Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus.
Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės.
Antstoliai privalo laikytis įstatyme numatytos skolos išieškojimo iš skolininko eilės. Pirmiausia išieškoti iš įkeisto turto, toliau - iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
Skolos išieškojimas iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galimas tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų (CPK 663 str.).
Pagal Civilinio proceso kodekso 663 straipsnį:
Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.
Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA), galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių.
Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.
Net ir areštavęs skolininko nekilnojamąjį turtą, antstolis ne visuomet turi teisę nukreipti išieškojimą į jį. Pirmiausiai pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme nurodyto dydžio išskaitymus (pagal bendrą taisyklę 20 proc. nuo sumos neviršijančios MMA ir 70 proc.Tačiau, esant situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Pavyzdys
Esu skolingas 1 500 eurų, skolos išieškojimą vykdo antstolis. Mano vardu yra registruotas butas, kurio vertė - 16 000 Eur. Įstatymai numato, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Sutuoktinių skolos ir turto areštas
Dviems žmonėms susituokus jų atskiros skolos dažnai tampa bendru rūpesčiu. Jeigu sutuoktinių turto teisinis režimas neaptartas vedybų sutartyje, visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, tampa bendrąja jungtine nuosavybe. Jai taikoma „bendro katilo“ taisyklė: laikomasi principo, kad vieno sutuoktinio turte ar pajamose yra ir kitam sutuoktiniui priklausanti dalis. Pagal Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Santuokos trukmė sutuoktinių skolų požiūriu nereikšminga, nes sutuoktinių atsakomybė už vykdytinas prievoles atsiranda nuo santuokos įregistravimo momento.
Dažnam kyla klausimas ar skolos išieškojimas gali būti nukreipiamas į turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė t.y. turtas įgytas santuokos metu, tačiau skolininkas yra tik vienas iš sutuoktinių. Kitas sutuoktinis nežinojo apie jokius kitos sutuoktinio įsiskolinimus, neėmė kreditų. Įstatyme įtvirtinta įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtą.
Ar dėl vieno sutuoktinio skolų gali būti areštuojamas antrojo sutuoktinio turtas?
Taip, bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantis turtas gali būti areštuojamas dėl bet kurio sutuoktinio skolų. Tačiau vieno sutuoktinio skolos gali būti padengiamos realizuojant tik tą antrojo sutuoktinio turto dalį bendrojoje nuosavybėje, kuri nustatyta teismo sprendime.
Įprastai, pradedant priverstinį išieškojimą, iš pradžių areštuojamos visos sutuoktinių lėšos ir turtas, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas ir pasiūloma kreiptis į teismą dėl turto atidalijimo. Prašymą teismui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo gali pateikti tiek išieškotojas, tiek ir bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į konkrečią skolininko turto dalį.
Pavyzdys
Antstolis areštavo sutuoktinio sąskaitą, nors skolininkas yra kitas sutuoktinis. Kaip ir minėta aukščiau, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad abiejų sutuoktinių dalys yra lygios.
Turto dalies nustatymas
Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str.).
Kaip išvengti turto arešto?
Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą tais atvejais, kai skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.
Jeigu skolininko įmokos yra nedidelės ir jų nepakanka, kad skola būtų padengta per pusę metų, antstolis išieškotojo prašymu gali areštuoti ir realizuoti skolininko turtą.
Kaip neprarasti šeimai svarbaus turto?
Net ir antstoliui priėmus sprendimą parduoti skolingo asmens turtą iš varžytinių, dar įmanoma pasirūpinti, kad šis turtas liktų šeimos narių rankose arba sugrįžtų šeimai ateityje. Tokią galimybę užtikrina Civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė iki varžytinių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.
Jeigu į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytinių paskelbimo sumokama reikiama pinigų suma, turto pardavimas iš varžytinių nevykdomas. Turto pirkėju gali tapti artimas skolininko giminaitis ar kitas asmuo. Turto pirkimo-pardavimo sutartyje galima aptarti įvairius skolininkui reikšmingus dalykus, įskaitant ateityje planuojamo turto atpirkimo sąlygas.
Antstolio atsakomybė
Galimybę pasinaudoti antstolių paslaugomis turi visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, antstoliai savo veikloje taip pat gali padaryti pažeidimų. Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė.
Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu.
Patarimai skolininkams
Kad netektų patirti nepatogumų dėl sąskaitų arešto, gavus antstolio raginimą, reikėtų atsiskaityti per jame nurodytą terminą. Jeigu tai neįmanoma, vertėtų atvykti pas antstolį ir aptarti visas galimybes, kaip įvykdyti sprendimą su mažiausiomis sąnaudomis.
Turint neapmokėtų skolų ir ruošiantis išvykti į užsienį, reikėtų pasistengti susimokėti skolas prieš kelionę. Antraip atostogų poilsį ar tarnybinę komandiruotę gali labai apkartinti nemalonumai, kurie užgriūna netekus galimybės atsiskaityti banko kortele, kai areštuojama banko sąskaita. Tais atvejais, jeigu su antstoliu ir kreditoriumi yra suderintas skolos mokėjimo dalimis grafikas, būtina įspėti antstolį, jog dėl išvykos eilinė įmoka gali vėluoti, arba tiesiog sumokėti ją iš anksto. Priešingu atveju, pamatęs, jog skolininkas nevykdo savo įsipareigojimo geranoriškai mokėti skolą, antstolis gali imtis priverstinių išieškojimo veiksmų ir areštuoti sąskaitas.
Kartais skolininkai stebisi ir piktinasi tuo, kad antstolis, areštuodamas jų sąskaitose esančias lėšas, nueina lengviausiu keliu. Žmonės būna įsitikinę, kad antstolis galėjo areštuoti kitą turtą ir išieškoti skolą mažiau skausmingu būdu. Tačiau antstolis tokio pasirinkimo dažniausiai neturi, nes CPK 664 straipsnyje yra detaliai nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė. Įstatymas reikalauja, kad pirmąja eile būtų išieškoma iš įkeisto turto, antrąja eile - iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
Faktinių aplinkybių konstatavimas
Konstatuodami faktines aplinkybes, antstoliai nešališkai užfiksuoja daiktų, turto būklę arba kokią nors situaciją ir aprašo visus duomenis specialiame protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Jei reikia, pasitelkiami kitų sričių ekspertai, pavyzdžiui, matininkai ar intelektinės nuosavybės specialistai. Kartais naudojami įvairūs sertifikuoti prietaisai tiksliam svoriui, ilgiui, tūriui, triukšmo lygiui nustatyti. Konstatuojant įvairias aplinkybes iš viršaus, dažnai pasitelkiami dronai.
Protokole užfiksuota informacija yra konfidenciali ir žinoma tik užsakovui bei antstoliui. Dėl faktų konstatavimo paslaugos galima kreiptis į bet kurį antstolį. Antstolių kontaktus rasite čia. Paslaugos kainos yra sutartinės ir gali siekti nuo poros šimtų eurų iki tūkstantinių sumų.
Ši antstolių paslauga geriausiai pateisina lūkesčius tada, kai užsakovas nesitiki, kad antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiks jo norimas išvadas. Pavyzdžiui, antstoliai gali konstatuoti, kad siena yra padengta baltos spalvos danga, tačiau negali konstatuoti, kad siena tinkamai nudažyta dviem dažų sluoksniais.
Antstoliams konstatuojant faktines aplinkybes, galima užfiksuoti visa, kas egzistuoja ar vyksta paslaugos teikimo metu: darbų apimtis, prekių kiekius, vaizdus, garsus, kvapus ir t. t.
Statybos ir gretimi objektai
Statybų aikštelės yra viena populiariausių vietų, kuriose antstoliai prašomi konstatuoti faktus. Dažnai fiksuojamos atliktų statybos darbų apimtys, trukmė ir kokybė, įvairiausių defektų pavyzdžiai, naudotos statybinės medžiagos ir kt. Subrangovai prašo konstatuoti, kad sutartyje nurodytai datai, kai reikia pradėti darbus, dar nėra paruoštas darbų frontas (pvz., nesumūrytos sienos, kurias reikia ištinkuoti ir nudažyti iki sutartyje nurodyto termino).
Dažnai prašoma fiksuoti turto būklę prieš kaimynystėje planuojamas statybas, statybų poveikį turtui ir jo būklei po statybų. Vienai kelių tiesimo bendrovei buvo pareikštos pretenzijos, kad po gatvės remonto suskilo namo siena. Faktinių aplinkybių konstatavimas taip pat naudingas ir siekiant išvengti ginčų su statybos darbų vykdytojais. Tiksliai užfiksuotos aplinkybės paslaugos užsakovą apginkluoja įrodymais, kiek ir kokių darbų buvo atlikta tam tikru metu, kokia šių darbų kokybė. Tai ir veiksminga prevencinė priemonė.
Būsto ir kitų patalpų nuoma
Antstoliai sako, kad patalpų būklės fiksavimas prieš pradedant jas nuomoti yra geriausia nemalonių siurprizų prevencija, apsauganti ir drausminanti abi sutarties puses. Kartais būsto savininkas nebeatpažįsta savo patalpų po nuomininkų audringo gyvenimo: sienos būna ištepliotos, baldų apmušalai - augintinių nudraskyti ir suplėšyti.
Gamtos reiškinių ir buitinių avarijų padaryta žala
Stichinės liūtys ir stichinės sausros, šalčiai ar karščiai - įvairiausi anomalūs reiškiniai dažniausiai atneša ir finansinių nuostolių. Dažni atvejai, kai antstoliams tenka fiksuoti gyvenamųjų patalpų būklę po vandentiekio ar kanalizacijos avarijos kaimynų bute. Kai turto savininkai jo nebūna apdraudę, faktinių aplinkybių konstatavimas padeda išvengti ginčo teisme: antstolio užfiksuotas užliejimo faktas ir jo padariniai jau būna įrodyti, tad avarijos kaltininkui ir užlieto buto savininkui belieka susitarti tik dėl padarytų nuostolių dydžio (jei reikia, remonto darbų sąmatą gali sudaryti statybų ekspertas). Ši paslauga taip pat gali praversti jeigu ir žalos kaltininko, ir nukentėjusiojo butai yra apdrausti.
Susirinkimų ir balsavimų eiga
Antstoliai dažnai kviečiami fiksuoti akcininkų, namų savininkų bendrijų ir kitokių susirinkimų eigą ir balsavimą jų metu.
Šeimos ginčai
Besiskiriantiems sutuoktiniams dažnai aktualu užfiksuoti bendrą turtą. Tarp šeimos daiktų gali būti meno kūrinių, antikvarinių dirbinių ir kitų vertingų daiktų, kurių piniginę vertę greitai nustatyti sudėtinga. Po antstolio užfiksavimo apsisaugoma nuo ginčų dėl to, ar šie objektai apskritai buvo tam tikroje vietoje. Vėliau dėl vertės nustatymo galima kreiptis į ekspertus.
Įrodymai elektroninėje erdvėje
Tai aktualu įrodinėjant nesąžiningos konkurencijos faktus, autorinių teisių, teisės į atvaizdą ir kitus pažeidimus ir virtualioje erdvėje. Virtualaus turinio fiksavimas ypač svarbus dėl to, kad įrašai socialiniuose tinkluose ar bendravimo programėlėse bet kada gali būti ištrinti. Pasitelkdami informacinių technologijų specialistus, antstoliai gali užfiksuoti ir tokius įrodymus, kurie patvirtina, kad viena interneto svetainė yra nuplagijuota nuo kitos, nors jos vizualiai net nepanašios.
Daugelį aplinkybių kiekvienas žmogus gali užfiksuoti savarankiškai. Pagal Antstolių įstatyme įtvirtintus reikalavimus antstolis konstatuoja faktines aplinkybes laikydamasis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų. Todėl laikoma, kad antstolis užfiksuoja objektyviai matomus arba girdimus įrodymus profesionaliai ir nešališkai. Ir priešingai, jei įrodymus fiksuoja pats nukentėjęs žmogus, visada gali kilti įtarimų, kad jis fiksavo ne visas objektyvias aplinkybes, kad pasirinkto tik tai, kas jam pačiam palanku.
Kaip vyksta nepageidaujamų asmenų iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos?
- Parengiama pretenzija dėl iškeldinimo
- Asmenims nesutinkant išsikelti geruoju kreipiamasi į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo
- Teismui priėmus sprendimą iškeldinti ir sprendimui įsiteisėjus gaunamas vykdomasis dokumentas
- Vykdomasis dokumentas teikiamas antstoliui, kuris priverstai iškeldina nurodytus asmenis (priverstinai patenka į patalpas, naudojasi policijos ir kt. institucijų pagalba.)
Kokius dokumentus reikia parengti norint iškeldinti?
Norint iškeldinti asmenis iš gyvenamųjų patalpų ir klausimo nepavykstant išspręsti geruoju reikalinga kreiptis į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo. Teismas išnagrinėja pareikštą reikalavimą ir nusprendžia, ar asmenys, kuriuos siekiama iškeldinti, turi teisėtą pagrindą gyventi konkrečioje patalpoje (ar jie savininkai, ar turi kitą teisėtą pagrindą, pvz. nuomos ar panaudos sutartį).
Kokie dokumentai reikalingi rengiant ieškinį?
Kreipdamiesi į teismą privalėsite teismui pagrįsti savo reikalavimą bei pateikti iškeldinimą pagrindžiančius dokumentus:
- Nuosavybės teisę įrodančius dokumentus - VĮ „Registrų centras“ išrašą apie turto savininką (-us);
- Pretenzijos dėl iškeldinimo kopiją ir jos įteikimą arba išsiuntimą registruotu paštu patvirtinančius dokumentus;
- Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą arba kitus duomenis (nuotraukas, vaizdo medžiagą), patvirtinančius, kad patalpa neteisėtai užimta ir kad reikalingas teismo sprendimas iškeldinti;
- Neteisėtai patalpoje gyvenančių asmenų duomenis (vardus, pavardes, gimimo datas ar asmens kodus), jei tokie yra žinomi;
- Kitus dokumentus, galinčius turėti reikšmės iškeldinimo bylos nagrinėjimui.
Išlaidos procese:
- Išlaidos advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme . Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 p., atlyginamos (teismo priteisiamos) tik išlaidos už advokatų ir advokatų padėjėjų teisines paslaugas. Kitų fizinių ar juridinių asmenų pvz. teisinių paslaugų įmonių paslaugų teikimo išlaidos neatlyginamos.
- Žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 5 p. bylose dėl neturtinių reikalavimų (įskaitant iškeldinimą) mokamas 31 Eur žyminis mokestis (pritaikius 25 % lengvatą, kai kreipiamasi elektroninėmis priemonėmis). (Pastaba. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jeigu iškeldinant prašysite priteisti Jums padarytą žalą, pvz. Atsakovui nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo ir esat būtinybei jį iškeldinti priverstine tvarka, antstoliui teks sumokėti ir faktines bylos vykdymo išlaidas.
Patenkinus ieškinį dėl iškeldinimo visos Jūsų procese patirtos išlaidos įtraukiamos į bendrą skolos sumą ir išieškomos iš atsakovų.
Proceso trukmė
- Kiek laiko užtrunka parengti procesinius dokumentus? Apie 2 savaites nuo visų reikalingų dokumentų gavimo.
- Kiek laiko užtrunka teisminis procesas? Proceso trukmė iš esmės priklauso nuo to, kaip aktyviai atsakovas ginčys iškeldinimą. Paprastai ieškinio atveju procesas pirmojoje instancijoje trunka apie 6 mėn. nesudėtingose bylose, kur nėra prieštaravimų arba jie aiškiai nepagrįsti. Sudėtingose bylose bylinėjimosi trukmę sunku prognozuoti, ji priklauso dažniausiai nuo proceso šalių noro išspręsti ginčą ir gali trukti nuo 6 mėn. iki 1,5 metų ir daugiau .
Teismas priėmė sprendimą iškeldinti, kas toliau?
Teismui priėmus sprendimą iškeldinti nustatomas 30 d. terminas sprendimo įsiteisėjimui. Įsiteisėjus sprendimui reikia pateikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdomąjį raštą įprastai per 7 dienas išduoda teismas. Su vykdomuoju raštu galima nedelsiant kreiptis į antstolį dėl priverstinio iškeldinimo.