Turkija yra ekonomiškai stipri valstybė, turinti gausybę naudingųjų iškasenų ir išplėtotą pramonę. Ši šalis taip pat pasižymi turtinga istorija ir kultūra, o jos žemės ūkis vaidina svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje.
2022 m., Pasaulio banko duomenimis, Turkijos BVP sudarė 907,118 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 3613,540 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui - 10 675 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą - 37 274 JAV doleriai). Apie 17 % Turkijos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, o infliacija siekia 9,1 %. Užsienio skola 2021 m. sudarė 331,4 mlrd.
Turkijos Pramonė ir Energetika
Turkijoje gausu naudingųjų iškasenų, ypač metalų rūdų. Geležies rūda kasama Erzurumo miesto apylinkėse, chromo - prie Bursos, Madeno, Seydişehiro miestų, vario - prie Murgulo, aukso - prie Çöplerio, Bergamos, Gümüşhanės miestų ir İzmıro ile, sidabro - Turkijos centrinėje dalyje; dar išgaunama cinko, švino, mangano rūdos, boksitai. Akmens anglys kasamos Zonguldako-Ereğli baseine prie Juodosios jūros, rusvosios anglys - Anatolijos plokščiakalnio vakarinėje dalyje. Juodosios jūros regione, İskenderuno įlankoje, Batmano ile prie Sirijos ir Irako sienos nedideliais kiekiais gaunama nafta ir gamtinės dujos. Dar kasama fosfatai, siera, akmens druska, baltasis molis, laužiamas marmuras. Juodosios jūros dugne rasti gausūs urano rūdos ištekliai.
2010 m. pagaminta 201,2 mlrd. kWh elektros energijos. 65,3 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės, 32,5 % - hidroelektrinės, 2,2 % - kiti atsinaujinantys šaltiniai.
Šalyje išplėtota laivų statyba (daugiausia prie Marmuro jūros). Karabüke, Ereğli ir İskenderune lydomas plienas; metalurgijos įmonių dar yra Göktaşe, Ergani ir Antalijoje. Elektroninių prietaisų (televizorių, buitinės technikos), garvežių, vagonų, autobusų, sunkvežimių gamyba, automobilių (Fiat, Renault, Ford, Honda, Toyota) surinkimas, karo, naftos (daugiausia importuotos) perdirbimo, chemijos (trąšų, farmacijos), tekstilės, siuvimo, odos ir avalynės, maisto (daugiausia cukraus), tabako, statybinių medžiagų, popieriaus, stiklo pramonė. Tradiciniai suvenyrų gamybos amatai. Apdirbamoji pramonė labiausiai plėtojama Stambulo, Ankaros, Adanos, Bursos, İzmiro miestų apylinkėse.
Turkijos Žemės Ūkis
Dirbama žemė užima apie 35 % Turkijos teritorijos, iš jų apie 50 % - ariamoji žemė, apie 30 % - natūralios pievos ir ganyklos. Žemdirbystei plėtoti geriausios sąlygos yra Juodosios jūros pakrantėje; čia daugiausia auginama lazdynai, tabakai, arbatmedžiai, graikiniai riešutmedžiai, migdolai, pistacijos, įvairūs citirinmedžiai. Egėjo jūros pakrantėje auginama vilnamedžiai, alyvmedžiai, vynmedžiai, skiautėtalapiai fikusai, Viduržemio jūros pakrantėje - kviečiai, miežiai, vilnamedžiai, linai, sezamai, bulvės, ryžiai, Adanos lygumoje - vilnamedžiai, Anatolijos plokščiakalnyje - daugiausia kviečiai ir miežiai, Žemutinės Trakijos ir Marmuro žemumose - miežiai, kviečiai, kukurūzai, tabakai, saulėgrąžos, įvairios daržovės ir vaisiai, alyvmedžiai, vynmedžiai.
Gyvulininkystė ir paukštininkystė daugiausia plėtojama Anatolijos plokščiakalnyje. Veisiama avys, ožkos, galvijai, naminiai paukščiai. Bitininkystė. Kertamas miškas (miškai užima apie 27 % Turkijos teritorijos). 2010 m. paruošta 20,554 mln. m3 medienos. Žvejyba; 2011 m. sugauta 432 246 tonos žuvų (daugiausia ančiuvių, šprotų, sardinių, stauridžių, atlantinių pelamidžių).
Visa tai leidžia teigti, kad turtingas Turkijos žemvaldys gali sėkmingai plėtoti savo verslą, užsiimdamas įvairių žemės ūkio kultūrų auginimu ir gyvulininkyste.
Turkijos Turizmas ir Transportas
2012 m. Turkiją aplankė 31,8 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 29,4 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Vokietijos (15,8 %), Rusijos (11,3 %), Jungtinės Karalystės (7,7 %), Bulgarijos (4,7 %), Sakartvelo (4,4 %).
2012 m. geležinkelių buvo 12 008 km, iš jų 3216 km elektrifikuoti. Geležinkeliai jungia didžiuosius Turkijos miestus; yra geležinkelio jungtys su Bulgarija (Sofija), Iranu (Tebrizas), Sirija (Chalebas), Graikija (Komotinė), Iraku (Mosulas). 2012 m. automobilių kelių buvo 385 748 km, iš jų 352 262 km su kieta danga. Svarbiausios automobilių magistralės: Edirne-Stambulas-Ankara, Ankara-Erzurumas, Ankara-Kayseri su atšakomis į Sirijos, Irako ir Irano miestus. 19 tarptautinių oro uostų; didžiausi - du Stambulo (Atatürko ir Sabiha Gökçen; 30 mln. ir 25 mln. keleivių, 2010), Antalijos (16 mln.), İzmiro (Adnan Mendereso; 9 mln.), Ankaros (Esenboğos; 7 mln.). Vidaus vandens kelių 1200 km, laivuojama Didžiojo Mendereso, Bartıno, Aksu, Ceyhano upių atkarpos. 2009 m. buvo įregistruoti 1344 prekybiniai laivai; prekybos laivyno tonažas 5450,5 tūkst. bruto tonų. Jūrų svarbiausi uostai - Stambulas (Marmuro jūra), Çanakkale (Dardanelų sąsiauris), Ereğli (Juodoji jūra), Aliağa ir İzmiras (Egėjo jūra), Mersinas (Viduržemio jūra).
Turkijos Bankų Sistema ir Prekyba su Lietuva
2013 m. veikė Turkijos Respublikos centrinis bankas (Türkiye Cumhuriyet Merkez Bankası, įkurtas 1932, būstinė Ankaroje) ir 49 komerciniai bankai (iš jų - 5 užsienio bankų skyriai). Turkijos piniginis vienetas - Turkijos lira, lygi 100 kurušų, įvesta 2005 m. vietoj ankstesnės liros (viena naujoji lira prilyginta 1 mln. senųjų), iki 2009 m. vadinta naująja lira, cirkuliuoja ir Kipro šiaurinėje dalyje.
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2012 m. eksportuota prekių už 152,5 mlrd. JAV dolerių (daugiausia baldų, tekstilės, plastikų gaminių, maisto produktų, elektrotechnikos prietaisų, aliuminio, vario, geležies ir plieno bei jų gaminių, tauriųjų metalų), importuota už 236,6 mlrd. JAV dolerių. Lietuva 2012 m. eksportavo į Turkiją prekių už 541,1 mln. litų, importavo iš Turkijos - už 420,1 mln. litų. 2022 m. Lietuvos ir Turkijos prekybos apyvarta sudarė 1,14 mlrd. eurų. Lietuva eksportavo į Turkiją prekių už 630 mln. eurų (daugiausia geležies ir plieno, antžeminio transporto priemonių), importavo prekių už 510 mln. eurų (daugiausia dirbinių iš geležies ir plieno, mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių). Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Turkijoje siekė 3,1 mln. eurų, Turkijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje - 3,2 mln. eurų.
Šie duomenys rodo, kad Lietuva ir Turkija palaiko aktyvius prekybos ryšius, o turtingas Turkijos žemvaldys gali rasti galimybių plėtoti verslą bendradarbiaujant su Lietuvos įmonėmis.
Kiek toli JAV akcijas temps AI burbulas? | Dr. Lukas Macijauskas | 2025 Q3 finansų rinkų apžvalga
Lentelė: Pagrindiniai ekonominiai rodikliai
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| BVP (2022) | 907,118 mlrd. JAV dolerių |
| BVP vienam gyventojui (2022) | 10 675 JAV doleriai |
| Infliacija | 9,1 % |
| Užsienio skola (2021) | 331,4 mlrd. JAV dolerių |
Apibendrinant, Turkija yra ekonomiškai stipri valstybė, turinti didelį potencialą žemės ūkio sektoriuje. Turtingas Turkijos žemvaldys gali sėkmingai plėtoti verslą, o prekybos ryšiai su Lietuva suteikia papildomų galimybių.