Švėkšnos dvaras - tai istorinė vieta, menanti XV amžių, įsikūrusi pačiame Švėkšnos miestelio centre, greta Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios. Šiandien tai viena iš nedaugelio dvarų sodybų Lietuvoje, kuriose šeimininkauja istorinių šeimų palikuonys, tebetęsiantys garbingas giminės tradicijas ir puoselėjantys vietos dvasią.
Švėkšnos dvaro vartai
Dvaro Istorija ir Savininkai
Švėkšnos dvaras minimas nuo XV a., jis priklausė Kęsgailoms, Grotusams, Krišpinams - Krišenšteinams, Oginskiams. XVIII a. antrojoje pusėje Mykolas Kazimieras Oginskis Švėkšnos dvarą pardavė grafui Vilhelmui Jonui Broel - Pliateriui. XVIII a. viduryje atitekęs Pliateriams dvaras jų nuosavybe išbuvo iki 1940 m.
XIX a. pr. Švėkšnos centras atiteko Steponui Pliateriui. Jo valdymo metais pasodintas parkas, sutvarkyti tvenkiniai. Adomas Pliateris 1880 m. pastatė iki mūsų dienų išlikusią dvaro vilą, kurią savo žmonos garbei pavadino "Villa Genowefa" (Genovaitės vila). Adomas Pliateris fundavo Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios statybą. Jo sunūs Jurgis Pliateris tarpukario žemės reformos metu neteko didelės dalies žemių, o dalį parko paaukojo "Saulės" gimnazijos statybai.
"Saulės" gimnazija pastatyta 1928 m. 1940 m. dvaras nacionalizuotas, meno vertybės buvo išvežtos. Jurgio Pliaterio sūnus Aleksandras 1943 m. vedė Feliciją Laimą Verešilkaitę, spėjo pasitraukti į vakarus ir apsigyveno JAV. Grafas Aleksandras Pliateris 1997 m. mirė, jo palaikai po metų perlaidoti Švėkšnos bažnyčioje salia senelio Adomo. Švėkšnos dvaro vila grafienei Felicijai Laimai Breoel - Pliaterienei grąžinta 2001 m.
Architektūra ir Parkas
Iki mūsų dienų išliko Švėkšnos dvaro rūmai, keliolika dvaro pastatų, vienas gražiausių Vakarų Lietuvos parkų ir "Saulės" gimnazija.
Švėkšnos dvaro parkas
Genovaitės Vila
Vila Genowefa - tai 1880 m. Adomo Pliaterio pastatyta vila, pavadinta žmonos vardu. Neorenesansiniai rūmai - mūrinis, stačiakampio formos pastatas su terasomis. Grafienės Felicijos Laimos Broel - Pliaterienės pastangomis pastaraisiais metais sutvarkyti Genovaitės vilos fasadai bei restauruota prabangi Pobūvių salė, išsiskirianti keturiomis kolonomis, lipdiniais ir tapyba, atkurtai antikiniais motyvais.
Parkas
Parkas pasodintas XIX a. antroje pusėje, medžiai jau seni, todėl kasmet vėtros padaro jam didelę žalą. Pro klasikinio stiliaus vartus patenkama į Švėkšnos parką, kuris išsidėstęs dviejose terasose ir užima 8 ha plotą. XIX a. pab., šeimininkaujant Adomui Pliateriui, parkas perplanuotas ir įgavo mūsų dienas pasiekusią kompoziciją, būdingą jau XIX a. II p.
Šalia vilos - grafienės mylimo šunelio skulptūra. Vėliau parką papuošė dekoratyvinės vazos, saulės laikrodis ir laipteliai, kuriais galima nusileisti prie tvenkinių. Didžiojoje tvenkinio saloje - medžioklės deivės Dianos statula. Saulės laikrodžio originalas yra Luvro muziejuje Paryžiuje. Jis rodo vietinį saulės laiką, kuris nesutampa su oficialiuoju laiku. Romėnų medžioklės deivė Diana (graikų Artemidė) irgi yra žinomos antikinės skulptūros kopija, atlieta pagal formas, atsivežtas iš Paryžiaus. Šios puošmenos padarytos XX a.
XX a. pr. pastačius neogotikinę Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią ankstėliau pastatytas arkinis tiltas sujungė bažnyčios šventorių ir puošnius neorenesansinius parko vartus, už kurių prasideda didinga 12 m pločio alėja, besitęsianti iki centrinės ansamblio dalies - parterio. Švėkšnos dvaro parko centrinio tvenkinio saloje tebestovi Švėkšnos parko puošmena - deivės Dianos skulptūra. Pagrindinėje parko alėjoje atkurtas puošnus Saulės laikrodis, vaza ant pjedestalo, Švč. Marijos skulptūra, "Laisvės angelas". Restauruoti ir kiti parko elementai - apžvalgos aikštelės, takai, vartai.
Iš retų medžių įdomiausias yra už vilos augantis ginkmedis su neįprastos formos lapais. Lietuvoje yra tik du tokie medžiai. Didžiausia Švėkšnos dvaro parko puošmena - apie 18 m aukščio ir 70 cm skersmens reliktinis Kinijos ir Japonijos dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.). Tai, be abejonės, stambiausias ir gražiausiai atrodantis šios rūšies egzempliorius Lietuvoje. Šalia parko, kitoje gatvės pusėje, galima pamatyti šv. Florijono statulą. Ji vaizduoja vyrą romėnų kario apranga, pilantį vandenį ant degančio namo. Parke yra ir miestelio istorijos muziejus.
| Elementas | Aprašymas |
|---|---|
| Genovaitės vila | 1880 m. pastatyta vila, neorenesansinis stilius |
| Parkas | 8 ha plotas, XIX a. kompozicija, tvenkiniai, skulptūros |
| Ginkmedis | Apie 18 m aukščio, reliktinis Kinijos ir Japonijos dviskiautis ginkmedis |
| Šv. Florijono statula | Vaizduoja vyrą, pilantį vandenį ant degančio namo |
| Saulės laikrodis | Atkurtas parko alėjoje, originalas Luvro muziejuje |
Švėkšnos Dvaras Šiandien: Nuoma ir Atsiliepimai
Atkūrus teisę į nuosavybę, Švėkšnos dvarą atsiėmė grafienė Felicija Laima Broel - Pliaterienė. Kasmet vasarą atostogauti į Lietuvą iš JAV sugrįžtanti grafienė F.L. Broel - Pliaterienė mąsto, kad Genovaitės vila ateityje turėtų būti naudojama visuomenės susibūrimams, o kol kas tai daugiau privati grafienės valda.
Vestuvių planavimas dažniausiai prasideda nuo vietos paieškos. Mūsų regionas gali pasigirti daugeliu nuostabių vietų, bet vienas iš mūsų mylimiausių objektų yra Švėkšnos dvaras. Išpuoselėtame parke stovinti vila traukia ne vieną jaunavedžių porą. Tai itin dėkinga vieta vestuvių šventei, nes visai netoli stovi ir didinga Švėkšnos bažnyčia, kurioje galima vienas kitam prisiekti amžinąją meilę. Pastaraisiais metais Švėkšnos dvare surengėme ne vienas vestuves ir visos jos buvo tokios šaunios. Dekoro pagalba kiekviena šventė įgauna unikalią ir savitą spalvą, todėl reikia nebijoti svajoti.
Jeigu kurį nors saulėtą savaitgalį norėsite kažko itališko ar prancūziško, sėskite į automobilj ir važiuokite į Švėkšną.
Švėkšnos dvaro sodyba - viena iš nedaugelio dvarų sodybų Lietuvoje, kuriose šeimininkauja istorinių šeimų palikuonys, tebetęsiantys garbingas giminės tradicijas ir puoselėjantys vietos dvasią.