Nors skautavimas dažnam asocijuojasi tik su žygiais ir stovyklomis, savanorystė skautijoje apima begalę skirtingų galimybių. Skautaudami kartu leidžiamės į naujas patirtis, mokome ir mokomės, puoselėjame gilias judėjimo tradicijas ir taip tampame šeima.
Kaip pastatyti „Bell“ palapinę „Plus“ | Prabangus kempingas
Savanoriauti Lietuvos skautijoje - verta. Patys išbandėme ir rekomenduojame prisijungti į šį gyvenimo nuotykį, kuriame laukia atsisveikinimas su komforto zona, laikas gamtoje, nuolatinis mokymasis, tradicijos, simbolika ir intriguojančios paslaptys.
Tinkama Apranga Stovyklaujant
Tinkama apranga - 80 % stovyklos smagumo, tad kokius drabužius į kuprinę susikrauti ir kokią avalynę pasirinkti?
- Leidžia laisvai judėti.
- Apsaugo nuo odos pažeidimų: einant į mišką, net vasarą patartina vilkėti kelnes ir marškinius ilgomis rankovėmis.
- Leidžia odai kvėpuoti. Tam tinkamiausia yra vilna, arba specialios sintetinės medžiagos.
- Yra „svogūno“ principo. Paprasta: kuo daugiau sluoksnių, tuo šilčiau (dėl susidarančių oro tarpų), ir tuo lengviau prisitaikyti prie momentinių oro sąlygų.
- Apsaugo nuo vėjo ir lietaus: kokybiškos striukės ir kelnės, saugančios nuo abiejų dalykų, paprastai yra labai brangios. Bet, prisimenant „svogūną“, viską galima išspręsti labai paprastai: šiltesnė striukė su pamušalu + plona „boloninė“ striukė arba specialus vandeniui 100 % atsparus lietpaltis = šilta, sausa ir pigu.
- Yra pakankamai didelio dydžio: stovyklaujant, megztiniai, džemperiai ir striukės turėtų būti 1 dydžiu didesni, nei kasdien mieste nešiojami rūbai, kadangi stovykloje svarbu ne išvaizda, o šiluma.
- Tinkama apranga yra tokia, kurios negaila išpurvinti ar net suplėšyti.
- Galvos apdangalai privalomi bent du. Vienas - apsaugantis nuo saulės (geriausia - šviesios spalvos ir su snapeliu), kitas - nuo šalčio.
- Miegojimui skirta apranga taip pat turi leisti odai kvėpuoti, nevaržyti, ir nebūti per šilta.
Avalynė Stovyklai
Užsiregistravusieji į stovyklas gauna daiktų sąrašą, ką reikia turėti stovyklautojui. Šiame sąraše, be kitų svarbių dalykų, išvardinti ir trys apavai: botai, sandalai, ir batai žygiui.
- Botai. Dažnas nepatyręs stovyklautojas galvoja „ai, kam tie botai, sušus kojos, o jei šiek tiek lis, išsiversiu su kedais“. Tačiau stovykloje yra kitaip: balos ant žemės iškart tampa purvu, po kurį smagu taškytis, bet dar smagiau, kai kojos lieka sausos.
- Sandalai. Dirželiai turi būti tvirti, geriausia - įsiūti, o ne priklijuoti, ir pakankamai platūs, kad neveržtų kojos. Taip pat svarbu, kad suprakaitavusi arba sušlapusi koja juose neslidinėtų, nes slidinėjimas batų viduje labai padidina traumos tikimybę. Labai svarbu, kad sandalai jau būtų panešioti, jokiu būdu ne nauji - nes jie bus pagrindinis stovyklos apavas, o nepranešiota avalynė linkusi trinti pūsles.
- Žygio batai. Renkantis sportbačius/kedus žygiams ar vėsesniam orui stovykloje, reikia atkreipti dėmesį, ar jie tikrai patogūs, ar netrina, ar koja juose neprakaituoja. Jei koja prakaituoja, tuomet įsigykite bent jau specialius prakaitą sugeriančius vidpadžius. Taip pat svarbu, ar padas pakankamai minkštas, kad amortizuotų žingsnius einant asfaltu, ir pakankamai storas, kad neskaudėtų užmynus kankorėžį.
Geras Miegojimas Gamtos Sąlygomis
Šilti ir jaukūs patalai gyvenant miške - misija įmanoma, tačiau tam reikalingas pasiruošimas. Skautaudami išmokstame susikurti patogią buitį stovykloje: pasitelkdami keletą pagrindinių mazgų, komandinį darbą ir sumanumą įsirengiame pastovykles, tiltus per upes ar net atrakcionus.
Gyvenimas Palapinėje
Bet, kad ir kokia gera būtų palapinė, blogai ją pastačius, ji šlaps, grius, ir bus labai nepatogi. Ir atvirkščiai - sumaniai pastatyta palapinė, net neturėdama visų reikalingų savybių, gali būti puikus būstas.
Labai svarbus yra ir daiktų laikymas palapinėje. Čia kur kas greičiau nei kambaryje apsigyvena betvarkė, ir tvarkytis reikia kasdien. Jokių šlapių daiktų palapinės viduje: jie greitai sukels nemalonų kvapą, gali sušlapinti miegmaišį ar dar sausus rūbus.
Dažnai naudojami daiktai (pvz. žibintuvėlis, valgymo indai, higienos priemonės, maudymosi kostiumėlis ir pan.) turi būti arti išėjimo, lengvai surandami. Dienos metu daiktus reikia patraukti nuo palapinės sienelių. Tokiu atveju, jei lis, daiktai liks sausi.
Miegmaišio Pasirinkimas
Miegmaišis - pats svarbiausias stovyklautojo daiktas. Tad kaip išsirinkti tikrai gerus, kokybiškus, ilgai tarnausiančius stovyklinius „patalus“? Tuo tarpu lengvumas ar mažumas nėra taip svarbu - šių savybių reikia tada, kai ruošiatės žygiams.
Paprastai ant miegmaišio būna pažymėtos 3-4 temperatūrų ribos: Max, Comfort, ir Extreme, pvz. +9/+4/-10 °C.
„Greitai džiūstančio“ miegmaišio reikia tam atvejui, jei jis kaip nors peršlaptų dėl netinkamo laikymo, prisiglaudęs prie šlapių daiktų, ar esant nesandariai palapinei. Geriausiai šias savybes atitinka miegmaišiai, kurių išorinis sluoksnis pasiūtas iš poliesterio (nailono), arba poliesterio ir medvilnės mišinio (tik jokiu būdu ne iš grynos medvilnės - ji peršlampa ir apskritai traukia drėgmę), o vidinis - iš medvilnę imituojančio poliesterio, kuris netraukia drėgmės, o pojūtis lyg tai medvilninis audinys.
Psichologinis Pasiruošimas Pirmam Kartui Stovykloje
Ar pamenate, kaip pirmą kartą likote be tėvų pas močiutę? Arba kaip pirmą kartą savarankiškai keliavot tarpmiestiniu autobusu? O gal esate patyrę jausmą, kai tėveliai jus atveža į stovyklą, „iškrauna tašę“, pabučiuoja pamojuoja ir palinkėję sėkmės grįžta namo... Kokios tos patirtys bebūtų, jose dažniausiai maišosi smalsumo, nuotykio troškimo, baimės bei begalinio ilgesio jausmai.
Viskas nauja: kitokia aplinka (ypač, jei vaikas net ir su tėvais nėra stovyklavęs gamtoje), nepažįstami suaugę žmonės, kuriais kol kas sunku pasitikėti - normalu, juk jų nepažįsti, nors ir kaip maloniai šypsosi... Nepažįstami vaikai, kurie gal taps draugais, o gal pasakys nemalonią repliką. O visa, kas nauja, kelia smalsumą ir baimę.
Pokalbis su Vaiku Prieš Stovyklą
Visų pirma, tėvai savo elgesiu bei kalbomis turi demonstruoti pasitikėjimą vaiku ir jo galimybėmis įveikti stovykloje galbūt kilsiančius iššūkius. Juk vaikas tiki visų pirma tuo, kuo tiki tėveliai - tad kalbantis su vaiku apie tai, kiek daug naujų dalykų jis/ji išmoks, kiek draugų galės susirasti, kiek nuotykių patirti, galų gale - apie tai, kad iš stovyklos grįš paaugęs, sustiprėjęs, labiau savarankiškas - vaikas to ir tikėsis.
Verčiau prieš stovyklą kalbėkitės apie tai, ko vaikas iš stovyklos tikisi, ko laukia, kaip įsivaizduoja būsimus nuotykius, kokius žmones viliasi sutikti, ko pats/pati nori išmokti.
Ką Daryti, Jei Vaikas Nenori Į Stovyklą?
Neretai nutinka taip, kad labai laukęs ir net pats stovyklą pasirinkęs vaikas prieš pat stovyklą tarsi persigalvoja - ima rastis daugiau klausimų „o kas bus jei bus“, arba atsiranda priežasčių, kodėl į stovyklą nebesinori, o kartais pasakomas ir labai griežtas „nevažiuosiu“. Tuomet tėveliams tenka svarbi užduotis išsiaiškinti, kas konkrečiai slypi už to nenoro. Išsiskyrimo su artimais žmonėmis baimė? Nepasitikėjimas savimi? Kažkokios ankstesnės patirtys, kuomet vaikui tekusio per didelio iššūkio niekas nepadėjo įveikti?
Suvokus, kas iš tiesų slepiasi po baimėmis ir nenoru, lengviau atrasti tų pozityvių dalykų, kurie padrąsintų ir nuramintų.
Vaikui trūksta tėvų teikiamo saugumo? Patikinkite, kad kiekvieną dieną susiskambinsite ir labai lauksite jo pasakojimų, kaip praėjo diena, ko jis/ji išmoko.
Vaikas nepasitiki savo jėgomis, bijo vykti į aplinką su nepažįstamais žmonėmis? Paminėkite, kad dauguma vaikų jaučiasi taip pat, nes važiuoja pirmą kartą ir nieko ten nepažįsta, tad bus puiki proga susidraugauti su kuo nors, kam irgi trūksta draugų. Pasiūlykite vaikui pirmam ištiesti draugišką ranką, pasiūlykite stebėti, kam labiausiai reikia pagalbos/draugijos ir pamokykite ją suteikti - taip jūsų vaikas jausis tvirtesnis, rodys bendravimo iniciatyvą.
Anksčiau buvo blogų patirčių, dėl kurių vaikui nesinori į stovyklą? Pakalbėkite apie tai, kuo, vaiko nuomone, būsima stovykla skirsis nuo to, ką jam/jai anksčiau teko patirti.
Kaip Tėvams Bendrauti Su Vaiku Stovyklos Metu?
Dažniausiai tai būna pietų arba vakarienės metas, kai nevyksta programa ir vadovas gali paskolinti savo telefoną (nes vaikams telefonų labai rekomenduojame nedėti). Paprastai tėvai apie tai informuojami iš anksto, ir būtų labai gerai, kad ir vaikas žinotų.