Šildymo sezonas Lietuvoje trunka ilgiau nei pusę metų, todėl daugelis gyventojų ieško būdų, kaip sumažinti šildymo išlaidas. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius šildymo būdus, energijos taupymo priemones ir patarimus, kaip efektyviai apšildyti butą ir sumažinti sąskaitas už šildymą.
Šildymo būdai: palyginkime kainas ir efektyvumą
Renkantis, kuo šildyti savo namą, be abejonės, skaičiuojama ir kas labiau apsimoka. Tačiau K. Valančius primena, kad skaičiuojant, koks šilumos šaltinis atneš mažiausias sąskaitas, reikėtų nepamiršti, kiek kainuos jį įsirengti. Apsimoka ar ne, reikėtų skaičiuoti, kiek investavai ir kiek moki.
Šildymas elektra laikomas vienu iš brangiausių būdų. Tačiau, kita vertus, įrengti elektrinio šildymo sistemą yra pigiau nei, pavyzdžiui, šilumos siurblį. Taigi sulyginę metines šildymo išlaidas bei sistemos įrengimo kainas galite padaryti išvadą, koks šildymo būdas būtų optimaliausias.
Šildymas elektra yra brangus malonumas. Elektros kilovatvalandė kainuoja apie 15 centų, o šilumos - nesiekia 5 centų. Norint sutaupyti, rekomenduojama atkreipti dėmesį į mažo galingumo šilumos siurblius "oras-vanduo" arba "oras-oras" arba elektrinius akumuliacinius radiatorius, kurie kaupia šilumą nakties metu, kai elektra pigesnė, ir atiduoda dienos metu.
Šilumos siurbliai yra populiarus pasirinkimas naujos statybos namuose, tačiau svarbu įvertinti, ar tai pats efektyviausias sprendimas. Šilumos siurbliai gali būti geoterminiai (žemės-vandens) arba oriniai. Orinio šilumos siurblio efektyvumas galėtų būti apie 2. Tai padalinkime elektros kainą iš 2, gauname 7-8 centus. Tai reiškia, kad ta šilumos kilovatvalandė kainuotų apie 7 centus. Jį lengviau įsirengti nei kokį gruntinį šildymą, bet jo efektyvumas yra didesnis, jau šiluma kainuotų apie 4 centus. Bet yra niuansas, kad Lietuvoje yra projektas „Saulės parkai“, kai gyventojai gali įsigyti nutolusią saulės elektrinę. Aš pats turiu saulės elektrinę ir pagal mano paskaičiavimą elektra iš saulės man kainuoja ne 15 centrų, o 8 centus. Reiškia, galima tiesiogiai šildytis elektra, jeigu aš ją pasigaminu iš saulės. Tai tokiu atveju logiška pagalvoti, kad jei aš turėčiau orinį šilumos siurblį, šiluma man jau galėtų kainuoti apie 4 centus.
Kietojo kuro katilai (malkos, medžio granulės) gali būti alternatyva, ypač jei nėra galimybės prisijungti prie šilumos tinklų ar dujų. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad kūrenant malkas į aplinką išsiskiria CO2 ir smalkės. Vis dėlto, malkos ir medžio granulės yra biokuras, atsinaujinantis šaltinis, todėl tai gali būti priimtinas variantas.
Šildymas dujomis yra patogus ir mažai galvos skausmo keliantis būdas. Jei turite galimybę prisijungti prie dujų tinklų, tai gali būti geras pasirinkimas. Kūrenant dujas, daug taršos nėra, tačiau pats kuras nėra „žalias“, nes jis nėra priskiriamas atsinaujinantiems energijos šaltiniams.
Centrinis šildymas, ypač jei naudojamas biokuras, gali būti ekonomiškas ir ekologiškas pasirinkimas. Jei turite galimybę prisijungti prie šilumos tinklų, tai gali būti geriausias variantas. Šiandien šilumos tinklai yra „žali“, šildymui naudojamas biokuras ir kaina nėra didelė. Realiai šilumos tinklų ir kai kuriais atvejais šilumos siurblių kainos, ko gero, bus mažiausios. Tai jeigu gyventojas turi galimybę pasijungti prie šilumos tinklų, manau, tai yra geriausias variantas ir mažai galvos skausmo.
Kiti šildymo būdai - granulinis katilas. Kaina svyruoja nuo granulių kainos ir būna 5-6 centai, dujų kaina irgi apie 6-7 centus, bet vargu mažiau nei su granuliniu katilu.
Šildymo būdų palyginimas
| Šildymo būdas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Elektrinis šildymas | Paprasta įrengti | Brangus |
| Šilumos siurblys | Efektyvus, ekologiškas | Brangus įrengimas |
| Kietojo kuro katilas | Atsinaujinantis kuras | Reikalauja priežiūros, tarša |
| Dujinis šildymas | Patogus | Nėra atsinaujinantis šaltinis |
| Centrinis šildymas | Ekonomiškas, ekologiškas (jei naudojamas biokuras) | Priklausomybė nuo tiekėjo |
Svarbu atsižvelgti į tai, kad skaičiuojant, koks šilumos šaltinis atneš mažiausias sąskaitas, reikėtų nepamiršti apskaičiuoti ir kiek kainuos jo įrengimas.
Energijos taupymo patarimai
Norint sumažinti šildymo sąnaudas, svarbu ne tik pasirinkti tinkamą šildymo būdą, bet ir imtis energijos taupymo priemonių:
- Užuolaidos: Dieną atitraukite užuolaidas, kad į butą skverbtųsi saulės spinduliai ir jį šildytų. Naudojant sandariai užtrauktas užuolaidas, jos blokuos šaltį.
- Šilumą atspindintis ekranas: Už radiatorių pastatykite šilumą atspindintį ekraną, kad šiluma būtų nukreipta į kambarį, o ne į sieną.
- Burbulinė plėvelė ant langų: Užklijuokite burbulinę plėvelę ant langų, kad sumažintumėte šilumos nuostolius.
- Kilimai: Uždenkite grindis kilimais, kad sulaikytumėte šilumą.
- Ventiliacijos užsandarinimas: Jei bute yra skersvėjis, užsandarinkite ventiliacijos angas.
„Jeigu išjungiame šildymą nebūdami namuose arba sumažiname išvykdami, galime sutaupyti iki 28 proc. energijos”, - teigia šildymo specialistai.
Kaimynų įtaka šildymo sąnaudoms
Jei gyvenate daugiabutyje, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar kaimynai šildo savo butus. Jei kaimynai nešildo savo butų, šiluma iš jūsų buto gali eiti ten, kur šalčiau, todėl jums gali tekti šildytis dar daugiau. Tačiau, nesant centralizuoto šildymo, nėra reikalavimų, kad kaimynai privalo šildyti savo patalpas.
Jei name yra centralizuotas šildymas, visi gyventojai už šilumą vis vien tenka mokėti, net jei kai kurių radiatoriai buvo užsukti - sąskaitas, priklausomai nuo gyventojų sprendimo, pateikia bendrija, namo administratorius arba pats šilumos tiekėjas.
VERT narys patikino, kad nesišildantiems kaimynams baudų nėra, nes nesant centralizuoto šildymo gyventojams apskritai nėra jokių reikalavimų: „Bent jau mums nėra žinoma apie atvejus, kai dėl netinkamo patalpų šildymo būtų pritaikytos sankcijos patalpų savininkui. Taip pat ir neturime informacijos apie pagrindą, kuriuo tokios baudos galėtų būti skirtos.“
M. Taparausko aiškinimu, centralizuotas šildymas yra tuomet, kai radiatoriai pastate yra šildomi iš bendro šilumos punkto, namas turi bendrą katilinę, kurią reguliuoja ir už ją atsakingas yra sistemos prižiūrėtojas. Tuomet yra taikoma higienos norma, pagal kurią šaltuoju metų laikotarpiu turi būti užtikrinama 18-22°C temperatūra. Taigi atsakomybė krenta nebent ant šilumos punkto prižiūrėtojo, jei butai nėra šildomi tinkamai arba temperatūra yra per žema.
„Būna tokių situacijų, kai gyventojas savavališkai atlieka šildymo sistemos ar radiatoriaus remonto darbus, bet nepagalvoja, kad taip jis atjungia šildymą gyventojams virš jo ar po juo. Tokiu atveju gyventojas gali būti įpareigojamas atstatyti radiatorius ar vamzdyną į pradinę padėtį už savo lėšas. Gyventojai turi suprasti, kad visa šildymo sistema, vamzdžiai ir radiatoriai bute nėra privati nuosavybė - tai yra bendroji pastato nuosavybė“, - akcentuoja specialistai.
Šildymo sistemos modernizavimas
Jei jūsų radiatoriai pasenę, jie gali būti mažiau efektyvūs. Juos galima išplauti naudojant specialius chemikalus, tačiau jei radiatorius tikrai senas, gali tekti jį pakeisti. Radiatorių keisti nėra labai sudėtinga, bet geriausia kreiptis į meistrus.
Taip pat galima įsirengti automatizuotą šildymo sistemą, kuri reguliuoja šildymo intensyvumą priklausomai nuo oro sąlygų ir jūsų poreikių.
Šildymo ir vėdinimo įmonės „Danfoss“ atstovas Andrius Timofejevas pasakojo, kad naujos statybos namuose šildymo sąnaudos išties yra kur kas mažesnės. „Naujos statybos 10 metrų kvadratinėje patalpoje reikia kur kas mažiau šilumos - apie 500 vatų. Atėjus dviem žmonėms jų išspinduliuojamas šilumos kiekis bus 200 vatų. Tada išmani šildymo sistema gali sumažinti sunaudojamą energiją net 40 procentų, - sakė šildymo ir vėdinimo sistemų specialistas A. Timofejevas. - Tai yra gana ženklus sumažėjimas, lyginant su senos statybos namais.
Šiandien, be abejonės, geriausi namai yra tie, kurių inžinerinės sistemos veikia taip, kad apie jų procesą galvoti nereikia. „Danfoss LINK“ sistema yra skirta šildymo ir vėsinimo valdymui. Ja naudojantis, tereikia nustatyti kokia temperatūra yra komfortiška kiekvienam paros laikui, pagal individualų poreikį - pavyzdžiui, būnant namuose, išvykus ar nakties metu. Norint sutaupyti, galima nustatyti žemesnę temperatūra pagal laiką.
Kitus rodiklius taip pat galima reguliuoti pasirinktinai: kada pradėti šildyti, kokiu galingumu ir kaip greitai. „Jeigu patalpą prikaitina saulė ar užkurtas židinys, automatiškai šildymo intensyvumą sureguliuoja pati sistema. Visa tai priklauso nuo to, kokia šildymo sistema yra name ir ar ji iš viso yra. Kadangi atsiranda gudručių, kurie savo radiatorius užsuka, norėdami sutaupyti, bet tokia strategija veikia ne visada.